Muzika skamba Žemėje jau labai seniai. Matyt, tiek, kiek gyvena žmogus. Ji buvo įvairiuose ritualuose ir šventėse.
Senovės Graikijoje neegzistavo muzikos kaip atskiro meno supratimas. Senovės graikų kalboje žodis "muzika" (mūzų menas) reiškė kartu ir poeziją, ir muziką. Ir poezijos vienovė ėmė kisti apie III a. pr. Kr.
Apie muzikos atsiradimą ir galią daug žinių yra senovės graikų mituose. Apolonas buvo laikomas poezijos ir muzikos globėju, mūzų valdovu. Jis vaizduojamas su lyra ar kitara rankose. Mūzos - mokslo ir meno globėjos.
Mūzos - tai devynios seserys, menų ir mokslų deivės. Jos globojo įvairias meno ir mokslo sritis. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamas mūzų sąrašas ir jų globojamos sritys:
| Mūza | Globojama sritis |
|---|---|
| Erato | Erotinė poezija |
| Euterpė | Griežimas fleita ir tragedijų chorai |
| Kaliopė | Epinė poezija, filosofija ir retorika |
| Klėja | Istorija |
| Melpomenė | Dainavimas |
| Polihimnija | Skambinimas lyra |
| Terpsichora | Šokis |
| Talėja | Komedijos |
| Uranija | Astronomija |
Taigi, Klėja - istorijos mūza, globojo istoriją. Ji buvo viena iš devynių Dzeuso dukterų, gyvenusių Olimpe ir džiuginusių dievus savo dainomis, globojo dainius ir poetus, o paskui apskritai visą meną ir mokslą.
Taip pat skaitykite: ĮSA: nauda verslui ir visuomenei
Įdomu pažymėti, jog pats Homeras yra tapęs simboliu. Didįjį graikų poetą, "Iliados" ir "Odisėjos" autorių marmuro bareljefe įamžino devynioliktojo amžiaus skulptorius Edvardas Šefildas Bartalomėjus (Edward Shefield Bartolomew, 1822-1858). Bareljefe didysis graikas pavaizduotas su lyra ant pečių, ilga lazda kairėje rankoje, dešinėje - per pečius apsikabinęs paauglį berniuką.
Taisyklingą veidą puošia vešlūs garbanoti plaukai, tokia pat barzda ir ūsai. Veidas susikaupęs, galvą puošia raištis - sudievinto poeto simbolis. Poeto kūną dengia balti marškiniai ir plona, dailiomis klostėmis krintanti tunika.
Jei ne raištis ant senolio plaukų, ši kompozicija primintų neregį keliaujantį muzikantą su berniuku vedliu. Bet čia berniukas vedlys - "poezijos genijus". Deja, tokio simbolio antikos kultūroje nėra. "Genijus" - tai romėnų dievybė, vyro vaisingumo personifikacija, o moterų gimdymo galias įkūnijo deivė Junona.
Greičiausiai dailininkas turėjo omenyje poezijos mūzą. Taigi geriausiai Homerui būtų tikusi Kaliopė - epinės poezijos deivė, tačiau E. Š. Bartalomėjus pateikia savąją poezijos genijaus personifikaciją.
Italų dailininkas Tjepolo (1696-1770) savo drobėje "Mecenatas pristato imperatoriui Augustui laisvuosius menus" kūrinio siužetui panaudojo Romos istorijos motyvus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prekariumo istorija
Tuometinis valstybės veikėjas Gajus Cilnijus Mecenatas yra reali asmenybė. Jis buvo imperatoriaus Augusto draugas ir globojo literatų būrį, į kurį įėjo tokie žymūs senovės Romos poetai, kaip Vergilijus, Horacijus ir kiti.
Tjepolo pavaizdavo Romos imperatorių Oktavianą Augustą, sėdintį soste tarp Apolono ir Minervos marmuro statulų. Trys ant kelių priklupusios moterų figūros simbolizuoja dailę, skulptūrą ir architektūrą, o aklasis Homeras - poeziją.
Senovės graikų mitai pasakoja apie senovės graikų dievų, pusdievių, didvyrių ir žmonių gyvenimą bei žygius. Iš pasakų, senovės graikai mokėsi gyvenimo tiesų.
Pavyzdžiui, mitas apie Apoloną pasakoja apie nuostabų kitaros išradėją, kurio skambinimui niekas negalėjo prilygti. Kas suabejodavo, buvo skaudžiai baudžiamas.
Kitas mitas pasakoja apie piemenų dievo Pano primenančios lietuviškus skudučius, atsiradimą. Apolonas mylimas ir ne kartą apdovanotas. Apolono sesuo - deivė Atėnė. Ji greitai išmoko ja puikiai groti, tuo visus sužavėdama. Kartą Apolonas atvyko pasipuošęs, su laurų vainiku ir auksine kitara. Bet niekas negalėjo prilygti nuostabiems Apolono kitaros garsams.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo pasirinkimas
Panas vaizduojamas kaip žmogus su ožio kojomis, ragais ir ilga barzda. Vieną kartą Panas pamatė nimfą Siringę. Norėjo prie jos prieiti, bet ši išsigandusi ėmė bėgti. Panas ėmė ją vytis. Pribėgo Siringė upę ir ėmė maldauti dievų ją paslėpti. Dievai išklausė Siringės maldą ir pavertė ją nendre. Pribėgęs Panas pamatė tik liauną nendrę. Baisiai nuliūdo Panas.
Dainius Orfėjas labai mylėjo savo žmoną nimfą Euridikę. Bet po vestuvių jai įgėlė gyvatė. Euridikė mirė, o Orfėjas labai sielvartavo. Jis nusileido į Hado karalystės. Orfėjo muzika sužavėjo šeimininką, ir šis leido parsivesti Euridikę į gyvųjų pasaulį, su sąlyga, kad Orfėjas nebandys į ją pažiūrėti, kol abu pasieks žemės paviršių.
Rafaelio freska "Parnasas", vaizduojanti Apoloną ir mūzas.