Sunkios ligos diagnozė šeimą dažniausiai užklumpa netikėtai, sukelia šoką ir begalę klausimų apie ateitį. Kai gydytojai ištaria, kad liga yra nepagydoma ar progresuojanti, o aktyvus gydymas nebegali sustabdyti ligos eigos, pacientai ir jų artimieji atsiduria kryžkelėje. Dažnai manoma, kad tai pabaiga, tačiau šiuolaikinė medicina siūlo išeitį, padedančią išlaikyti orumą ir gyvenimo kokybę - tai paliatyvioji slauga.
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyvioji priežiūra yra specializuotas medicinos metodas, kurio tikslas - palengvinti sunkių ligų simptomus ir stresą. Joje pagrindinis dėmesys skiriamas sunkios ligos simptomų, skausmo ir streso palengvinimui, kad ir kokia būtų diagnozė. Tikslas - pagerinti tiek paciento, tiek šeimos gyvenimo kokybę.
Ką apima paliatyvioji slauga
Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose. Tai visuminė paciento, sergančio gyvybei grėsmę keliančia, nepagydoma ar progresuojančia liga, ir jo artimųjų priežiūra. Pagrindinis jos tikslas yra nebe išgydyti ligą, bet užkirsti kelią kančioms ir jas palengvinti.
Paliatyvioji pagalba skirta mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą.
Specialistų komanda ir teikiamos paslaugos
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Gydytojas, atvykęs į paciento namus, sudarys paciento priežiūros ir gydymo planą.
Taip pat skaitykite: Holistinė paliatyvioji slauga
Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai. „Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą. Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu“, - pavyzdžius vardija specialistė.
Kada ir kam skiriama paliatyvioji pagalba
Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms. Vis dėlto skiriant tokias paslaugas svarbi yra ne diagnozė, o žmogaus sveikatos būklė ir šios pagalbos reikalingumas. Paliatyviosios pagalbos priemonės padeda kontroliuoti ir lengvinti ligos požymius, gerinti paciento bei jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Taip pat paciento sveikatos būklė atitinka tam tikrus rodiklius pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės skalę - ECOG, Bartelio ir Karnovskio indeksus, ir reikia simptomų terapijos.
Vaikams šios paslaugos skiriamos, kai jie serga progresuojančia, pavojinga gyvybei liga ir reikia valdyti ligos simptomus. Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams.
Stacionarinė, ambulatorinė ir dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiems namuose
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės (išskyrus tam tikras terapijas), liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei. Tokiems pacientams reikia simptomų terapijos, pagerinančios jų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis. Svarbu žinoti, kad kol pacientui paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, medicinos pagalbos priemonės (sauskelnės, įklotai, vienkartinės paklodės, vienkartinis priemonių rinkinys vaistų lašinimo infuzinei pompai, stomos, stomos odos priežiūros priemonės ir kt.) jam negali būti išrašomos - šiomis priemonėmis turi aprūpinti ligoninė.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba (namuose)
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos iki 3 kartų per dieną vienam žmogui - suaugusiam ar vaikui. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas.
Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad paliatyvioji slauga namuose apsiriboja tik vaistų suleidimu. Iš tikrųjų tai yra platus paslaugų spektras, kurį teikia specialistų komanda. Slaugytojo padėjėjai atlieka itin svarbų darbą, susijusį su asmens higiena. Jie padeda pacientą nuprausti, pakeisti sauskelnes, patalynę, pamaitinti, jei žmogus pats to padaryti nebepajėgia. Paliatyvioji slauga namuose yra kur kas daugiau nei tik medicininės procedūros. Tai galimybė žmogui paskutines savo gyvenimo dienas, savaites ar mėnesius praleisti ten, kur jis jaučiasi geriausiai - savo namuose.
Taip pat skaitykite: Paliatyviosios pagalbos paslaugos Jonavoje
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja slaugytojas, kuris pagal poreikį gali įtraukti ir kitus specialistus.
Dienos stacionaro paliatyviąją pagalbą pacientas gali gauti nuo 4 iki 12 valandų per dieną. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare, t. y. kai tas pats žmogus tą pačią dieną gauna abiejų rūšių pagalbą.
Kaip gauti paliatyviąją pagalbą
- Kreipimasis į šeimos gydytoją arba stacionaro gydytoją. Pirmasis žingsnis visada yra medicininis įvertinimas.
- Siuntimo (forma 027/a) gavimas. Gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir ligos eigą, išrašo siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms namuose gauti. Siuntimą ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti taip pat išrašo gydantis gydytojas. Siuntimą stacionarinėms paslaugoms išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus kriterijus.
- Paslaugų teikėjo pasirinkimas. Gavus siuntimą, pacientas ar jo artimieji turi teisę patys pasirinkti įstaigą, kuri teikia šias paslaugas. Tai gali būti tiek viešoji poliklinika, tiek privati klinika ar slaugos tarnyba. Svarbiausia sąlyga - įstaiga turi turėti sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK).
- Sutarties pasirašymas ir plano sudarymas. Pasirinkus įstaigą, susisiekiama su jos atstovais. Gydytojas ir slaugytojas yra pagrindiniai komandos nariai.
Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas. Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Jų sąrašas skelbiamas ligonių kasos interneto svetainėje.
Mokėjimas, trukmė ir kompensacijos
Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl pacientams, atitinkantiems nustatytus kriterijus, jos turi būti teikiamos nemokamai. Jei pacientas yra draustas PSD ir pasirinkta įstaiga turi sutartį su teritorine ligonių kasa, paslaugos pacientui nekainuoja.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba apmokama neribojant jos teikimo trukmės - paslauga teikiama tol, kol paciento būklė atitinka kriterijus. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose teikiama kasdien nuo 8 iki 20 val., ligonių kasa apmoka iki trijų vienam žmogui per dieną namuose suteiktų paslaugų. Dienos stacionaro paslaugos teikiamos nuo 4 iki 12 val. per dieną.
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų. Per pirmąjį metų pusmetį šių paslaugų suteikta už 9,5 mln. eurų. Tai sudaro beveik 70 proc. metinės sumos.
Koks yra paliatyviosios pagalbos naudos mastas
Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tyrimai rodo, kad ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui.
Tyrimai rodo, kad anksti pradėta paliatyvioji priežiūra mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais. Ji taip pat padeda priimti geresnius gydymo sprendimus. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Emocinė ir dvasinė pagalba
Psichologinė pagalba: nuotaikos svyravimai yra normalūs. Psichologas padeda pacientui ir artimiesiems susitaikyti su diagnoze, įveikti mirties baimę, nerimą ar depresiją. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo. Tai gali būti padėjimas apmąstyti gyvenimo prasmę, susitaikyti su praeitimi, atleisti, išgirsti ar pasidalinti.
Šeimos nariai dažnai kartu išgyvena visą ligos kelią - rūpinasi, slaugo, išgyvena sielvartą. Todėl pagalba šeimai prasideda dar pacientui esant gyvam ir tęsiasi po netekties. Artimiesiems ši pagalba nuima didžiulę atsakomybės naštą. Žinojimas, kad bet kuriuo metu galima pasikonsultuoti su profesionalu, kad skausmas bus suvaldytas, o žaizdos sutvarkytos, leidžia šeimos nariams vėl tapti tiesiog dukromis, sūnumis ar sutuoktiniais, o ne tik slaugytojais.
Praktiniai klausimai ir dažnos klaidos
Procesas gali pasirodyti sudėtingas, ypač kai šeima išgyvena emocinę krizę, tačiau žinant konkrečius veiksmus, viskas tampa aiškiau. Ne, tai nėra visą parą teikiama paslauga: specialistai atvyksta į namus numatytu laiku arba pagal poreikį, tačiau jie nebudėti prie ligonio visą parą. Paliatyvioji komanda atvyksta atlikti procedūrų, tačiau kasdiene buitimi, maistu ir saugumu tarp vizitų turi kažkas pasirūpinti.
Laikas nėra griežtai ribojamas įstatymų, kol išlieka medicininis poreikis. Paslauga teikiama tol, kol paciento būklė atitinka kriterijus. Jei pacientui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba tam tikros diagnozės, gydytojas gali išrašyti kompensuojamąsias priemones - sauskelnes, įklotus. Jeigu gydytojų konsiliumas nustato, kad tokia įranga būtina, jos nuomą 100 % kompensuoja ligonių kasa.
Svarbu žinoti
- Paliatyvioji priežiūra yra medicinos kryptis, kurios tikslas - padėti žmogui gyventi kuo geriau su sunkia liga.
- Ji neturi būti priešprieša aktyviam gydymui - paliatyvioji pagalba gali eiti lygiagrečiai su aktyviu gydymu.
- Niekada ne per anksti pradėti paliatyviąją priežiūrą; ankstyva priežiūra dažnai suteikia didžiausią naudą.
- Paliatyvioji pagalba apima medicininį, psichologinį, socialinį ir dvasinį palaikymą.
| Paslaugos rūšis | Kur teikiama | Trukmė / dažnumas | Apmokėjimas |
|---|---|---|---|
| Stacionarinė | Ligoninė | Neribojama (pagal medicininį poreikį) | PSDF kompensuoja |
| Ambulatorinė (namuose) | Paciento namai, socialinės įstaigos | Kasdien 8-20 val., iki 3 kartų per dieną | PSDF kompensuoja |
| Dienos stacionaras | Dienos stacionaro skyrius | 4-12 val. per dieną | PSDF kompensuoja |
Jeigu norite sužinoti, kurios gydymo įstaigos teikia paliatyviosios pagalbos paslaugas Jūsų savivaldybėje, ligonių kasos interneto svetainėje pateikiamas įstaigų sąrašas. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, jeigu ji turi sutartį su ligonių kasa.
Paliatyvioji priežiūra - tai ne vilties praradimas, o dėmesio perkėlimas į žmogaus gerovę, skausmo valdymą ir psichologinį komfortą. Tai reiškia dėmesį paciento orumui, savarankiškumui ir galimybei praleisti laiką su artimaisiais, išsaugant abipusę ramybę.
tags: #paliatyvi #slauga #apibudinimas