Pagyvenusių žmonių slaugos ypatumai: kaip užtikrinti kokybišką priežiūrą namuose

Norint užtikrinti kokybišką priežiūrą, svarbu susipažinti su namų slaugos pagrindais ir turėti aiškų veiksmų planą. Rūpinimasis artimuoju namuose - tai ne tik fizinė pagalba, bet ir jo orumo, gerovės bei ramybės išlaikymas, nepamirštant ir paties slaugytojo poreikių. Namų slauga yra daugialypis procesas, apimantis kasdienės rutinos sudarymą, emocinių iššūkių įveikimą, saugios aplinkos užtikrinimą bei išteklių koordinavimą. Šiame straipsnyje rasite išsamius patarimus, kurie padės efektyviai organizuoti artimojo priežiūrą namuose, užtikrinti jo saugumą ir komfortą, bei pasirūpinti savo, kaip slaugytojo, gerove.

Įvertinkite ir suplanuokite individualius priežiūros poreikius

Slaugos planavimas yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis, nes kiekvieno paciento poreikiai skiriasi. Išsamus pradinis įvertinimas ir nuolatinis priežiūros plano atnaujinimas yra būtini efektyviai ir saugiai priežiūrai užtikrinti. Pradėkite nuo detalaus sveikatos būklės įvertinimo, atsižvelgdami į šiuos aspektus:

• Medicininė būklė ir diagnozės, įskaitant lėtines ligas
• Mobilumo galimybės ir apribojimai
• Kasdienės veiklos, su kuriomis reikia pagalbos (maudymasis, apsirengimas, valgymas)
• Kognityvinė būsena ir bendravimo galimybės
• Vaistų vartojimo režimas ir specialūs gydymo poreikiai
• Maitinimosi ypatumai ir apribojimai

Sukurkite individualų priežiūros planą namuose, kuris atspindėtų visus šiuos poreikius. Dokumentuokite kasdienines rutinas, vaistų vartojimo tvarkaraščius ir svarbius kontaktus. Rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais - šeimos gydytoju, slaugytoja ar socialiniu darbuotoju - dėl plano sudarymo ir reguliaraus atnaujinimo.

Ženklai, rodantys, kad priežiūros planą reikia atnaujinti

Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus, rodančius, kad artimojo priežiūros planą reikia peržiūrėti:

• Pasikeitusi medicininė būklė ar nauji simptomai
• Padidėjęs negalėjimas atlikti kasdienių veiklų
• Pablogėjusi judėjimo koordinacija ar dažnesni kritimai
• Pasikeitę mitybos poreikiai ar rijimo sunkumai
• Aišškūs nuotaikos ar elgesio pokyčiai

Svarbu reguliariai peržiūrėti priežiūros planą - tai padės užtikrinti, kad jūsų artimojo poreikiai būtų patenkinti, o slauga būtų efektyvi ir saugi.

Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams

Sukurkite saugią ir prieinamą namų aplinką

Namų adaptacija ir saugaus judėjimo priemonių įrengimas ženkliai sumažina kritimų ir sužalojimų riziką tiek slaugomam asmeniui, tiek slaugytojui. Tinkamai pritaikyta fizinė erdvė padeda užtikrinti kasdienių veiklų saugumą.

Slaugomos aplinkos saugumas prasideda nuo šių esminių aspektų:

• Pašalinkite kilimėlių kraštus ir kitus kliuvinius, galinčius sukelti kritimą
• Įrenkite pakankamą apšvietimą, ypač naktinius šviestuvus koridoriuose ir vonioje
• Priklijuokite neslidžius paviršius vonios grindims ir dušo kabinai
• Įrenkite turėklus prie laiptų ir vonios patalpose
• Jei reikia, įrenkite pandusus vietoj laiptų
• Sutvarkykite laidus taip, kad jie nekliūtų po kojomis
• Pritaikykite baldų išdėstymą, kad būtų pakankamai vietos judėti su vaikštynėmis ar vežimėliu

Tyrimai rodo, kad tinkamai pritaikius namų aplinką, kritimų rizika sumažėja iki 50%, o tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kritimas gali sukelti rimtas komplikacijas.

Pagrindinė įranga namų slaugai

Tinkamos pagalbos priemonės slaugai ne tik palengvina kasdienę priežiūrą, bet ir pagerina slaugomo asmens gyvenimo kokybę. Atsižvelgdami į individualius poreikius, apsvarstykite šias priemones:

Taip pat skaitykite: Lietuviams apie slaugos agentūras

• Funkcinė slaugos lova - reguliuojama lova su galimybe keisti aukštį ir padėtis palengvina slaugytojo darbą ir paciento komfortą. Funkcinės slaugos lovos nuoma gali būti ekonomiškas sprendimas, jei slauga reikalinga trumpam periodui.
• Antidekubitinis čiužinys - padeda išvengti pragulų susidarymo, ypač svarbus gulintiems pacientams.
• Vonios suoliukai ir ranktūriai - užtikrina saugų maudymąsi ir higienos procedūras. Patogūs vonios suoliukai gali žymiai palengvinti kasdienę higieną.
• Tualeto paaukštinimai - palengvina atsistojimą ir atsisėdimą.
• Judėjimo pagalbinės priemonės - specialios pagalbinės priemonės sunkiau judantiems, tokios kaip vaikštynės, lazdos, ramentai ar vežimėliai, padeda išlaikyti mobilumą ir nepriklausomybę.

Dauguma šių priemonių gali būti kompensuojamos per Teritorines ligonių kasas arba išnuomojamos, todėl verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais dėl galimybių gauti šias priemones.

Valdykite vaistų vartojimą ir kasdienę rutiną

Vaistų vartojimo režimo laikymasis ir aiškios kasdienės rutinos sukūrimas yra esminiai sėkmingos namų slaugos elementai. Sistemingas požiūris į šias sritis padeda išvengti klaidų ir kuria pasitikėjimą tarp slaugytojo ir slaugomo asmens.

Efektyviam vaistų vartojimui užtikrinkite:

• Sukurkite rašytinį vaistų vartojimo tvarkaraštį, nurodant tikslų laiką ir dozę
• Naudokite vaistų dozatorius ar savaitines dėžutes vaistams suskirstyti
• Reguliariai tikrinkite vaistų galiojimo laiką
• Laikykite vaistų sąrašą, kuriame būtų nurodyta, kokiu tikslu jie vartojami ir galimos šalutinės reakcijos
• Pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku dėl galimų vaistų sąveikų
• Jei įmanoma, naudokite priminimuose programėles telefone arba specialius įrenginius

Dienos režimo palaikymas

Dienos režimo palaikymas taip pat yra labai svarbus slaugos aspektas. Higienos priežiūra, mityba ir fizinė veikla turėtų vykti nustatytomis valandomis, atsižvelgiant į slaugomo asmens poreikius ir įpročius:

• Sukurkite dienos tvarkaraštį, apimantį pabudimą, maitinimąsi, vaistų vartojimą, higieną ir miegą
• Į rutiną įtraukite malonias veiklas, kurios skatina emocinę gerovę
• Atsižvelkite į slaugomo asmens anksčiau turėtus kasdienius įpročius
• Prisitaikykite prie energijos lygio svyravimų dienos metu
• Užtikrinkite pakankamai poilsio pertraukų tarp veiklų

Sveikatos specialistai rekomenduoja vesti dienoraštį apie slaugomo asmens būklę, mitybą ir vaistų poveikį - šie duomenys gali būti labai naudingi gydytojui vertinant būklę ir koreguojant gydymą.

Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje

Užkirskite kelią praguloms ir palaikykite odos vientisumą

Pragulų prevencija yra vienas svarbiausių namų slaugos aspektų, ypač prižiūrint gulinčius asmenis. Reguliarus judėjimas, kokybiški čiužiniai ir kasdienė odos stebėsena padeda išvengti spaudimo opų, kurios yra vienas didžiausių pavojų ilgalaikėje slaugoje.

Pagrindiniai pragulų prevencijos veiksmai:

• Keiskite gulančio asmens padėtį kas 2-3 valandas, įskaitant ir nakties metą
• Naudokite antidekubitinį čiužinį, kuris sumažina spaudimą į kūno iškyšulius
• Reguliariai tikrinkite odos būklę, ypač tose vietose, kur kaulai yra arčiau odos paviršiaus (kulnai, alkūnės, klubai, kryžkaulis)
• Užtikrinkite, kad oda būtų švari ir sausa
• Naudokite odos drėkinimo priemones sausos odos atveju
• Užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą ir subalansuotą mitybą
• Naudokite specialias pagalvėles ar kamščius, kad sumažintumėte spaudimą į jautrias vietas

Odos priežiūra taip pat apima reguliarų prausimąsi, naudojant švelnius, neutralaus pH valiklius, kurie nepažeidžia natūralaus odos apsauginio sluoksnio. Jei pastebite odos paraudimą, kuris neišnyksta per 15-30 minučių po spaudimo sumažinimo, tai gali būti pirmasis pragulos formavimosi ženklas - tokiu atveju reikia nedelsiant imtis priemonių.

Lietuvos slaugos specialistų asociacija rekomenduoja kasmet atlikti pragulų rizikos vertinimą, naudojant specialias vertinimo skales, ir sudaryti individualų prevencijos planą kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į jų rizikos veiksnius.

Naudokite tinkamą įrangą ir pagalbines priemones komfortui ir savarankiškumui

Tinkamos slaugos įrangos parinkimas gali žymiai pagerinti slaugomo asmens gyvenimo kokybę ir sumažinti slaugytojo fizinį krūvį. Vaikštynės, vežimėliai, kėlimo įranga ir kitos pagalbinės technologijos suteikia daugiau savarankiškumo ir užtikrina saugumą kasdienėse veiklose.

Priklausomai nuo slaugomo asmens būklės ir poreikių, apsvarstykite šias priemones:

• Judėjimo priemonės: lazdos, ramentai, vaikštynės, vežimėliai - padeda išlaikyti mobilumą ir užkirsti kelią kritimams
• Vonios ir tualeto įranga: dušo kėdės, vonios suoliukai, paaukštinti tualeto sėdynės, ranktūriai - užtikrina saugumą atliekant higienos procedūras
• Perkėlimo priemonės: pacientų keltuvai, perkėlimo diržai, slidžiosios paklodės - padeda saugiai perkelti asmenį iš lovos į kėdę ar vežimėlį
• Valgymo pagalbinės priemonės: specialūs stalo įrankiai, neišsiliejantys puodeliai, lėkščių kraštai - palengvina savarankišką maitinimąsi
• Komunikacijos priemonės: iškvietimo sistemos, telefono adapteriai, balso stiprintuvai - palengvina bendravimą

Renkantis priemones, svarbu atsižvelgti į slaugomo asmens fizinę būklę, gyvenamosios aplinkos ypatumus ir kasdienės rutinos poreikius. Pavyzdžiui, saugus vonios suoliukas namų slaugai gali žymiai sumažinti kritimo riziką ir padidinti slaugomo asmens savarankiškumą maudymosi metu.

Daugelis slaugytojų pasakoja, kad tinkamos pagalbinės priemonės ne tik fiziškai palengvina priežiūrą, bet ir psichologiškai teigiamai veikia slaugomą asmenį, grąžindamos jam dalį nepriklausomybės jausmo. Viena slaugytoja pasidalijo, kad jos mamai įsigijus reguliuojamo aukščio vaikštynę su ratukais ir sėdyne, ji vėl galėjo savarankiškai nueiti į virtuvę ir pasigaminti arbatos - tai buvo didžiulis laimėjimas jos savivertei.

Teikite pirmenybę mitybai, hidratacijai ir specializuotoms dietoms

Tinkama mityba slaugomam asmeniui yra vienas iš kertinių sveikatos palaikymo ir komplikacijų prevencijos veiksnių. Gera mityba spartina gijimą, stiprina imunitetą ir pagerina bendrą savijautą.

Mitybos planavimo principai:

• Užtikrinkite subalansuotą mitybą, apimančią visas reikalingas maistines medžiagas
• Pritaikykite patiekalus pagal slaugomo asmens galimybes kramtyti ir ryti
• Patiekalus ruoškite patrauklius, spalvingus ir kvapnius - tai stimuliuoja apetitą
• Siūlykite mažesnius, bet dažnesnius valgymus, jei asmuo greitai pavargsta valgydamas
• Stebėkite ir dokumentuokite suvalgomo maisto kiekius

Skysčių balansas yra ne mažiau svarbus nei kietas maistas. Dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl:

• Užtikrinkite, kad slaugomas asmuo kasdien išgertų pakankamai skysčių (paprastai 1,5-2 litrus, jei nėra kitų medicininių rekomendacijų)
• Reguliariai siūlykite skysčius, nelaukiant, kol atsiras troškulys
• Stebėkite dehidratacijos ženklus: sausą burną, tamsią šlapimo spalvą, sumišimą, nuovargį
• Jei žmogus nenoriai geria vandenį, siūlykite arbatą, sultis ar kitus skysčius

Specialioji dieta

Specialioji dieta dažnai reikalinga asmenims, turintiems konkrečių sveikatos problemų:

• Cukriniu diabetu sergantiems - kontroliuojamas angliavandenių kiekis
• Hipertenzija sergantiems - mažai druskos
• Širdies ligomis sergantiems - mažai sočiųjų riebalų
• Rijimo sutrikimų turintiems - tirštesnės konsistencijos maistas ar skysčiai
• Alergiškiems asmenims - dieta be alergenų

Rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar klinikiniu dietologu dėl individualaus mitybos plano sudarymo, ypač jei slaugomas asmuo turi specialių mitybos poreikių ar sveikatos problemų. Dietologas gali padėti sudaryti meniu, kuris būtų ne tik naudingas sveikatai, bet ir malonus valgyti.

Rūpinkitės emocine sveikata - tiek paciento, tiek slaugytojo

Emocinė parama slaugant yra ne mažiau svarbi nei fizinė priežiūra. Ilgalaikė slauga dažnai sukelia įvairius jausmus tiek slaugomam asmeniui, tiek slaugytojui - nuo liūdesio ir bejėgiškumo iki kaltės ir frustracijų.

Slaugomo asmens emocinės gerovės užtikrinimas:

• Išlaikykite reguliarų socialinį bendravimą - skatinkite draugų ir šeimos vizitus
• Įtraukite mėgstamas veiklas į kasdienę rutiną
• Išklausykite rūpesčius ir baimes, nenuvertindami jų
• Padėkite išlaikyti orumą ir savikontrolę, kur įmanoma
• Išsaugokite normalaus gyvenimo elementus - šventės, tradicijos, ritualai
• Ieškokite psichologinės pagalbos, jei pastebite depresijos ar nerimo ženklų

Slaugytojo perdegimas

Slaugytojo perdegimas yra reali problema, kurią būtina atpažinti ir spręsti. Šie požymiai gali rodyti, kad jums reikia pertraukos ar pagalbos:

• Nuolatinis nuovargis, net ir po poilsio
• Intereso praradimas anksčiau mėgtoms veikloms
• Izoliacija nuo draugų ir šeimos
• Padidėjęs dirglumas ar kantrybės praradimas
• Nemiga ar miego sutrikimai
• Svorio pokyčiai
• Dažnos ligos dėl susilpnėjusio imuniteto

Streso mažinimo būdai slaugytojams:

• Reguliariai skirkite laiko sau ir savo poreikiams
• Prisijunkite prie savipagalbos grupių, kur galėsite pasidalinti patirtimi
• Naudokite relaksacijos technikas - meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą
• Priimkite pagalbą iš kitų šeimos narių ar draugų
• Ieškokite profesionalios psichologinės pagalbos, kai jaučiate, kad nebesusitvarkote

Lietuvos slaugytojų asociacijos duomenimis, daugiau nei 60% ilgalaikių slaugytojų patiria reikšmingą stresą ir perdegimo simptomus. Neišspręstas emocinis stresas gali neigiamai paveikti ne tik slaugytojo sveikatą, bet ir slaugos kokybę. Todėl emocine sveikata rūpintis turėtų būti prioritetas.

Žinokite, kada ieškoti papildomos ar profesionalios pagalbos

Profesionali slauga namuose kartais tampa būtinybe, kai šeimos narių galimybės ar kompetencija nebeatitinka slaugomo asmens poreikių. Svarbu laiku atpažinti ženklus, rodančius, kad reikalinga papildoma pagalba.

Požymiai, kad reikia profesionalios pagalbos:

• Sveikatos būklės pablogėjimas ar nauji simptomai
• Padažnėję kritimai ar sužalojimai
• Sudėtingos medicininės procedūros, reikalaujančios specialių įgūdžių
• Slaugytojo fizinis ar emocinis išsekimas
• Sudėtingėjanti elgsena, pvz., agresija ar klajojimas demencija sergančių asmenų atveju
• Negalėjimas užtikrinti saugios aplinkos namuose

Namų slaugos paslaugos apima įvairias profesionalias paslaugas, teikiamas paciento namuose:

• Profesionalių slaugytojų vizitai ir priežiūra
• Fizioterapija ir reabilitacija
• Pagalba atliekant kasdienės higienos procedūras
• Medicininių procedūrų atlikimas (žaizdų priežiūra, injekcijos, kateterių priežiūra)
• Paliatyvios slaugos paslaugos

Atokvėpio priežiūra yra laikina profesionali slauga, suteikianti poilsį nuolatiniam slaugytojui. Tokia paslauga gali būti teikiama:

• Slaugomo asmens namuose
• Dienos centruose
• Trumpalaikės slaugos įstaigose

Lietuvoje socialinė pagalba slaugai gali būti gaunama per savivaldybių socialinės paramos skyrius. Šios institucijos gali suteikti informaciją apie prieinamas paslaugas, finansavimo galimybes ir reikalingus dokumentus. Daugiau praktinių slaugytojams skirtų išteklių rasite čia.

Supraskite finansinės paramos ir kompensacijų galimybes

Finansinė parama slaugai yra svarbus aspektas, nes namų slauga dažnai sukelia nenumatytų išlaidų. Lietuvoje egzistuoja įvairios paramos formos, kuriomis gali pasinaudoti slaugytojai ir slaugomi asmenys.

Pagrindinės finansinės paramos formos:

• Slaugos išmokos - mokamos asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis
• Tikslinės kompensacijos - skirtos neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti
• Kompensacijos už įrangą - galimybė kompensuoti dalį slaugos priemonių ir techninės pagalbos priemonių kainos
• Mokesčių lengvatos - tam tikros mokesčių lengvatos slaugytojams ar slaugomiems asmenims
• Socialinės pašalpos - skiriamos mažas pajamas turinčioms šeimoms

Norint gauti finansinę paramą, reikia kreiptis į šias institucijas:

• Savivaldybės socialinės paramos skyrių
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą
• Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą
• Valstybinę ligonių kasą (dėl kompensacijų už medicinos priemones)

Ekonomiškų sprendimų ieš...

Spirgienė, L., Tamošaitytė, L. ir Kučikienė, O. (2022) „Senyvo amžiaus žmonių miego sutrikimai: rekomendacijos slaugos praktikai“, Slauga. Mokslas ir praktika, 3(6 (306), p. 35-39. Dažniausi miego pokyčiai senatvėje - sumažėjusi miego trukmė, sunkumas užmigti, pakitęs („pasislinkęs“) miego laikas, ankstyvas nubudimas, trumpesnis gilaus miego laikas bei dažnesnis padidėjęs mieguistumas dieną. Didesnių senatvinių miego pokyčių pradeda atsirasti vyresniems nei 75 metų amžiaus žmonėms. Senyvi asmenys 1,5 karto dažniau nei jauni skundžiasi miego sutrikimais. Slauga. Mokslas ir praktika: T 1 Nr. 11 (287) (2020): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 1 Nr. 7 (283) (2020): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 1 Nr. 10 (286) (2020): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 5 (293) (2021): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 4 (292) (2021): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 3 (291) (2021): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 4 (292) (2021): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 2 Nr. 9 (297) (2021): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 1 Nr. 8 (284) (2020): Slauga. Slauga. Mokslas ir praktika: T 5 Nr. 2-3 (2024): Slauga.

Pagrindinės klinikinės būklės - „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, - tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Pagyvenusiam žmogui aplinka turi būti pritaikoma taip, kad būtų kuo mažesnis atstumas nuo lovos iki tualeto, pašalintos visos kliūtys kelyje, jei įmanoma, įtaisyti turėklai. Reikia jį aprūpinti basonais, šlapinimosi buteliais, tualeto kėdėmis.

Išmatų nelaikymo gydymas ir slauga priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Diagnozavus žarnyno ligą, gydoma priežastis: antibiotikais, operacijomis, modifikuojant dietą, papildomai - bifidobakterijomis. Esant persipildymo nelaikymui, išvalomas žarnynas (naudojant žvakutes, klizmutes arba susikaupusias išmatas pašalinant ranka), skiriama daug skaidulų turinti dieta, 2 litrai skysčių per dieną. Taip pat turi būti atliekami fiziniai pratimai (aktyvūs ar pasyvūs), nuolat primenama pacientui, kad reikia pasituštinti, jis skatinamas reguliuoti šį procesą, jeigu reikia - skiriama išmatų tūrį didinančių medikamentų, osmosinių vidurių laisvinamųjų vaistų, žvakučių ir klizmų.

Esant pažeistai kognityvinei funkcijai ar sergantis kitomis nervų sistemos ligomis pacientas skatinamas sulaikyti išmatas, formuojami mitybos ir tuštinimosi įpročiai: reguliariai primenama, kur yra tualeto patalpa, pacientas vedamas į tualetą kas 2 val. arba po pusryčių (po gastrokolinio reflekso stimuliavimo). Tokiems pacientams svarbu parinkti tinkamą tuštinimosi pozą, išmokyti įtempti pilvo raumenis bei padidinti spaudimą pilvo ertmėje. Taip pat rekomenduojami dubens ir tarpvietės raumenis stiprinantys pratimai, jeigu reikia - skiriamos žvakutes ar pirštu stimuliuojama išeinamoji anga.

Esant jatrogeninėms išmatų nelaikymo priežastims, taikomos šios priemonės: trumpinamas gulėjimo lovoje laikas, mažinami judėjimo apribojimai, aktyvinamas pacientas, koreguojama dieta ir skysčių vartojimas, sudaromos sąlygos laiku pasituštinti, peržiūrimi vartojami medikamentai (nervų sistemos slopinamieji, migdomieji, vidurių laisvinamieji, raumenų relaksuojamieji). Aktuali gera asmens higiena. Namuose, gydymo ar slaugos įstaigose turi būti sudarytos palankios sąlygos pasituštinti: garso ar šviesos signalu pakviečiama slaugytoja, patogūs ir saugūs tualeto kambariai, jeigu reikia - basonas lovoje, naudojant širmą paciento privatumui išsaugoti, rami aplinka bei optimali aplinkos temperatūra.

Jeigu yra didelio laipsnio išmatų nelaikymas, būtina pacientą kuo greičiau apiplauti po pasituštinimo, naudojant neutralias odos valymo priemones, saugant tarpvietę nuo sudirgimo. Patartina tepti apsauginiais kremais, naudoti sauskelnes. Baldų paviršius turi būti lengvai plaunamas ir dezinfekuojamas, dažnai keičiama patalynė, naudojami neutralūs oro gaivikliai.

Nepagydoma liga, tačiau, glaudžiai bendradarbiaujant slaugos ir kitiems specialistams, šeimos nariams, galima sulėtinti ligos progresavimą bei padėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti mąstymą, pagerinti kognityvinę funkciją.

Esant ankstyvajai ligos stadijai, namiškiai gali prižiūrėti pacientą namuose, tačiau neretai vėliau prireikia ir kvalifikuotos nuolatinės slaugos bei medicinos pagalbos. Artimiesiems reikia paaiškinti, kad žmogaus, kurio pažeistas mąstymo procesas, negalima palikti vieno be priežiūros, nes ir tokie įprasti dalykai, kaip degtukai, lygintuvas, elektros prietaisai, dujos, gali būti nelaimės priežastis.

Griuvimų profilaktikos tikslas - sumažinti griuvimų bei jų sukeltų komplikacijų skaičių. Pagrindiniai principai - pakeisti ar pašalinti griuvimų rizikos veiksnius, pagerinti ir stabilizuoti judėjimą, sumažinti baimę nukristi, kiek įmanoma išlaikyti paciento savarankiškumą.

Optimalus apšvietimas: kambariuose ir koridoriuose naudoti 100-200 W lemputes, prie lovos ar įėjimo įrengti lengvai pasiekiamą jungiklį, naktinę lempą, prožektorių; spindesiui pašalinti rekomenduojamos matinės lempos.

Grindys ir kilimai: patiesti neslystančius kilimus, grindis vaškuoti neslidžiu vašku, išpylus skysčių ant grindų, tuoj pat išvalyti, pakeisti suplyšusius kilimus, pašalinti slenksčius.

Praėjimas

tags: #pagyvenusiu #zmoniu #slaugos #ypatumai