Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį į nuolat augantį pacientų skaičių, kreipiantįsi į priklausomybės ligų centrus. Priklausomybės ligos paveikia ne tik asmenis, turinčius tam tikrų sunkumų, bet ir aktyvius darbuotojus bei aukštas pajamas gaunančius verslininkus. Lietuvoje priklausomybės ligų paplitimas nuolat didėja, todėl šių ligų gydymas tampa pagrindine psichiatrų darbo dalimi.
Priklausomybės Apibrėžimas ir Eiga
Priklausomybė yra lėtinė, progresuojanti liga, palaipsniui užvaldanti žmogaus gyvenimą. Ji prasideda, kai individas griebiasi tam tikrų medžiagų, siekdamas pagerinti savijautą, patirti malonumą, palengvinti gyvenimą ar atsikratyti skausmingų minčių. J. Kuznecovos teigimu, esminiai priklausomybės elementai yra fizinis ir psichologinis potraukis šioms medžiagoms bei vartojimo kontrolės praradimas. Dažniausiai priklausomybės seka yra tokia: vartojimas, piktnaudžiavimas ir priklausomybė.
Priklausomybės Priežastys ir Formos
Į priklausomybės liūną žmones stumia įvairios priežastys. Vieniems tai yra neišsipildžiusios gyvenimo svajonės, kitiems - bendravimo, meilės stoka ar vienatvė. Psichologai pabrėžia, kad priklausomybės atsiradimą skatina gyvenimo tempas, konkurencija ir stresas, dėl kurio atsiranda poreikis jį malšinti. Psichiatrė J. Kuznecova pažymi, kad ypač pažeidžiami yra vaikai, paaugliai ir moterys.
Priklausomybės gali atsirasti ne tik vartojant alkoholį, opioidus ar kitas chemines medžiagas. Azartiniai lošimai taip pat gali sukelti priklausomybę, panašią į narkotikų ar alkoholio. Nekontroliuojamas potraukis lošti gali pasireikšti jau po pirmo bandymo. Kai lošimas progresuoja - lošiama dažniau ir didesnėmis sumomis - didėja ir problemos.
Priklausomybė nuo Maisto
Priklausomybė nuo maisto šiuo metu yra labai aktuali tema. Priklausomybę nuo maisto ar atskirų jo produktų, pavyzdžiui, saldumynų, galima apibūdinti kaip sutrikusį santykį su maistu. Maistas užima nemažą dalį mūsų gyvenimo ir jis tenkina ne tik fiziologinius mūsų poreikius. Su maistu mes kontaktuojame įvairiais pojūčiais: uostome jį, liečiame, ragaujame, girdime jo garsą valgydami.
Taip pat skaitykite: Kas sudaro Sodros įmoką?
Maistas užpildo ne tik skrandį, neretai jis teikia teigiamų emocijų, pakelia nuotaiką, suteikia saugumo jausmą, mažina nerimą. Per maistą jaučiame, kad priklausome tam tikrai žmonių grupei, palaikome socialinius kontaktus (dalykiniai pietūs, derybos).
Priklausomybė nuo Saldumynų
Priklausomybė nuo saldumynų tapo viena populiariausiu temų, kalbant apie priklausomybes, ypač nuo maisto. Suvalgius saldaus, dėl didelės sacharozės skvarbos pirmiausia poveikį patiria smegenys, todėl mažėja nerimas, įtampa, atsipalaiduojama. Vėliau gliukozė pasiekia raumenis, inkstus ir kitus organus. Patekus cukrui į organizmą, išsiskiria insulinas. Jis cukrų pašalina iš kraujo, todėl greitai atsiradęs poveikis greitai ir išnyksta. Jaučiame angliavandenių badą, norisi tai pakartoti vėl. Taip patenkame į užburtą ratą, ir tai jau pirmas žingsnis priklausomybės link.
Iš maistinių medžiagų dažniausiai priklausomybę sukelia cukrus, o jo juk yra visur: kepiniuose, dribsniuose, pusfabrikačiuose, vaikų maistelyje, gazuotuose gėrimuose ir t.t. Cukrus veikia žmogaus psichiką - pakelia nuotaiką, mažina nerimą, depresinę simptomatiką. Galima sakyti, jis veikia kaip antidepresantas. Cukrus sukelia energijos antplūdį, neretai tampa „dopingu“.
Šokoladas - tai antras pagal populiarumą produktas, sukeliantis priklausomybę. Todėl ne veltui gyvuoja frazė „aš myliu šokoladą“.
Polinkis į saldumynus yra individualus. Manoma, kad saldumynų mėgėjų smegenyse mažiau išsiskiria serotonino (laimės hormono). Tokių paskutinių kartų būna labai daug, žmogus nusivilia savimi, pats iš to negali ištrūkti. Labai svarbu kiekvienam suprasti, kas paleidžia šį mechanizmą, dėl ko norisi saldaus, kokios emocijos yra „suvalgomos“, kas šiuo metu vyksta gyvenime, kas kankina.
Taip pat skaitykite: Pensijų ir darbo stažo gidas Lietuvoje
Priklausomybė nuo Naktipiečių
Kartais tai būna susiję su žmogaus darbo ir poilsio režimo nebuvimu. Žmonės būna itin užimti, neranda laiko pasirūpinti savimi. Visą dieną dirba, o vakare, atslūgus įtampai, pajunta alkį. Susikaupęs per dieną alkio jausmas skatina suvartoti kur kas daugiau maisto, nei jo būtų suvalgoma įprastai, valgant keturis kartus per dieną. To pasekmė - ir svorio augimas.
Kitas dalykas, žmonės, kurie nesilaiko miego režimo, mažai miega, sutrikdo hormono, atsakingo už apetito mažėjimą, gamybą (leptiną). Dėl to būna alkio protrūkių.
Kaip Atsiranda Priklausomybė nuo Maisto?
Dažniausiai priklausomybė nuo maisto - tai tik simptomas, slepiantis daug didesnes problemas. Neretai klientai atėję įvardija, kad jie turi priklausomybę nuo saldumynų, šokolado ar tiesiog be saiko valgo. Tuomet jiems atrodo, kad tai yra pagrindinė problema, ir net nenutuokia, kad tai yra tik ledkalnio viršūnė. Priklausomybė nuo saldumynų gali slėpti vidinę tuštumą, nerimą, baimes, meilės stoką. Neretai šios problemos yra išstumiamos kažkur giliai, neigiamos, slopinamos. Iš čia ir kyla priklausomybė.
Viskas, kas yra daroma be saiko, yra žalinga. Kaip tai įveikti, universalaus patarimo nėra. Priklausomybė atsiranda, kai yra priežastis. Kiekvieno žmogaus priežastis skirtinga. Todėl ir įveikimo būdas yra skirtingas, individualus. Tačiau, kaip minėjau, potraukis prie saldumynų slepia gilesnius dalykus, ir reikia juos nuodugniai ištyrinėti, suprasti tikrąsias priežastis.
Priklausomybė nuo Žmogaus ir Meilės Santykiai
Priklausomybė nuo žmogaus - sudėtingas psichologinis fenomenas, apimantis įvairias formas, nuo meilės be atsako iki kopriklausomybės. Meilės priklausomybė, kaip ir kitos priklausomybės, verčia žmogų beatodairiškai siekti aistros objekto, visiškai pamirštant save. Meilės apsėstas žmogus neretai nebepajėgus pasirūpinti pats savimi: jis nenori valgyti, prastai miega, nekreipia dėmesio į savo sveikatą. Visas dėmesys ir visi jausmai sutelkiami tik į jį ir vien į jį, visa kita atrodo beprasmiška ir nuobodu.
Taip pat skaitykite: 3% pensijų kaupimo įmokos prašymo instrukcija
Priklausomi žmonės negali nustatyti asmenybės ribų, jie apglėbia mylimą žmogų, visiškai nepalikdami jam asmeninės laisvos erdvės. Toks žmogus tiesiog „įšoka“ į meilę. Tokį šuolį dažniausiai lemia poreikis nuslopinti gyvenimo beprasmiškumo pojūtį. Abiejų šių situacijų bendras vardiklis - priklausomybės pagimdyta kančia.
Kaip Išgyventi Atstūmimą ir Vienpusę Meilę?
Seksologas-psichoterapeutas Vitalijus Žukas pabrėžia, kad tam daug reikšmės turi asmenybės nuostatos, savivertė: „Vėlgi, tai ateina iš vaikystės. Kalbant apie moteris, padėtį palengvina, jei jos nuo mažumės žino, jog yra vertingos ir gali išgyventi be vyro.“ Anot jo, ypač sudėtinga, jei nelaiminga meilė ištinka pakartotinai - dėl to gali kilti intymaus santykio baimė, nusivylimas priešinga lytimi. Psichoterapeutas-seksologas V.Žukas primena, kad vienpusės meilės išgyvenimus reikia vertinti rimtai - apie tai byloja ir dėl to kylančios savižudybės.
Kopriklausomybė: Kai Meilė Tampa Liga
Būtent perdėtas, disfunkcinis, liguistas prisirišimas prie kito žmogaus yra vadinamas kopriklausomybe. Tokiuose santykiuose atsiranda priklausomybė nuo kito ir iš didžiulės baimės prarasti mylimą žmogų daroma viskas, kad tik santykiai nenutrūktų. Ironiška, tačiau antrajai pusei tokia auka gali atrodyti beprasmė ir nereikalinga arba ji gali visai jos nepastebėti. Kopriklausomi santykiai gali užvaldyti ir vieną, ir abu žmones.
Šiuose santykiuose įstrigusiam žmogui meilė kitam tampa daug stipresnė už meilę sau, maža to, nuolat jaučiama stingdanti baimė likti be mylimo žmogaus. Kančios daugiau nei šilumos, artumo ir malonumo. Jaučiama, kad atiduodama begalinė meilė, bet nieko už tai negaunama. Nelygiavertiškumas yra disfunkcinių santykių palydovas.
Kopriklausomybės Požymiai:
- Santykyje dingsta „aš“.
- Baiminamasi pasakyti savo nuomonę ar pasielgti neteisingai.
- Pateisinamas ir (arba) nuo kitų slepiamas antrosios pusės netinkamas ar socialiai nepriimtinas elgesys.
- Prisiimama perdėtai daug atsakomybės už antrąją pusę.
- Taikstomasi su antrosios pusės savybėmis, vertybėmis ir veiksmais, tikintis sulaukti daugiau meilės.
- Tarpusavio santykiai kelia pavojų emocinei gerovei, o gal net sveikatai ir saugumui.
- Paniškai baiminamasi priimti sprendimus, nes tai gali nepatikti antrajai pusei.
- Aplinkiniai išsako nerimą dėl jūsų priklausomybės nuo antrosios pusės.
- Aistra painiojama su meile.
- Gėdijamasi savo santykių, bet neįsivaizduojama, kaip iš jų ištrūkti.
Kaip Išsilaisvinti Iš Kopriklausomybės?
- Pasikalbėkite su antrąja puse.
- Gyvenkite savo gyvenimą. Visapusiškai pasirūpinkite savimi.
- Nusimeskite dalį atsakomybės.
- Stiprinkite savo pasitikėjimą savimi.
- Pažinkite save.
- Nepriimkite antrosios pusės elgesio asmeniškai.
- Paanalizuokite, kaip atrodo sveikas ryšys.
- Persvarstykite savo santykius.
- Ieškokite pagalbos.
Netiesioginė Priklausomybė: Gyvenimas su Priklausomu Asmeniu
Gyvenimas su alkoholiku - nuo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų priklausomu žmogumi, ar turinčiu bet kokią kitą priklausomybę nuo maisto, nuo kompiuterinių žaidimų ir pan. Tai reiškia disfunkcinius santykius, kuriuose vienas žmogus palaiko kito žmogus skausmingą būseną. Kopriklausomybė arba netiesioginė priklausomybė tai savo individualybės, savosios asmenybės praradimas. Ji pasižymi atviros jausmų raiškos bei veiksmų autonomijos stoka.
Gyvenimo su Priklausomu Žmogumi Pasekmės
Probleminis medžiagų vartojimas paliečia visas šeimos struktūras. Šeimas gali lydėti įvairiausios problemos. Šeimų nariai...
Genetiniai Veiksniai ir Priklausomybės Gydymas
J. Kuznecova patvirtina, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Genetiniai veiksniai lemia 40-60 proc. individo rizikos susirgti alkoholizmu.
Gydant priklausomybes, siekiama, kad pacientai sugebėtų atsispirti liguistiems troškimams, kad pozityvus elgesys, gyvenimas be alkoholio ar narkotikų taptų įpročiu, norma. Efektyvių gydymo rezultatų pasiekiama vartojant medikamentus, kurių veiklioji medžiaga naltreksonas blokuoja už malonumą atsakingus receptorius, todėl yra kontroliuojamas liguistas potraukis kvaišalams. Potraukį mažinantys vaistai yra svarbi daugelio gydymo schemų dalis. Poveikis juntamas iš karto, suvartojus pirmąją vaisto dozę. Nors vaistai mažina kvaišalų troškimą, jie nekliudo patirti kitus pojūčius.
Geriausių gydymo rezultatų pasiekiama, kai dėl priklausomybės susirūpinama tada, kai atsiranda pirmieji žalingo vartojimo požymiai, bet priklausomybė dar nesusiformavo. Svarbu, kad ir pats žmogus suvoktų problemą ir ieškotų pagalbos.
Greitas būdas įveikti priklausomybę
Psichotrauma ir Priklausomybė
Pastaruosius 10 metų pasaulyje vyksta intensyvūs disociacinių sutrikimų ir psichozės panašumų bei skirtumų tyrimai. Šiuose tyrimuose pagrindine ašimi tampa seka: psichotrauma -> disociacija -> psichozė. Net 69 proc. respondentų atžymėjo, jog yra patyrę bent vieną ansktyvą psichotrauminę patirtį ir net 12,5 proc.
Išsamūs tyrimai rodo, kad ansktyvosios vaikystės psichotraumuojančios patirtys turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai ir, apskritai, mūsų ateities galimybėms. Psichotraumuojančias patirtis išgyvenę asmenys kitoms kartoms psichikos sutrikimus perduoda dvejopai - pirma, kaip elgesio modelį, antra, epigenetiškai. Ankstyvosios vaikystės pschitraumuojančios patirtys svarbios tuo, kad siejamos su lėtinėmis ligomis, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu paauglystėje ir suaugusiame amžiuje, sutrikusiu socialiniu funkcionavimu, nerimo ir depresijos sutrikimais, asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais, disociaciniais sutrikimais ir net ankstyva mirtimi. Pabrėžtina, kad daroma neigiama įtaka mokymosi kokybei, darbo pasirinkimo galimybėms, ir netgi būsimoms gaunamoms pajamoms.
Remiantis įvairiomis studijomis nustatyta, kad 61 proc. gyventojų yra patyrę bent vieną psichotraumuojančią patirtį iki 18 m., o vienas iš šešių - daugiau nei keturias. Tyrimais nustatyta, kad psichotraumos ir psichozės ryšys tiesiogiai priklauso nuo psichotraumuojančios patirties dozės. Asmenims, ankstyvoje vaikystėje išgyvenusiems psichotraumuojančias patirtis (iki 5 m. amžiaus) kur kas ankstesniame amžiuje pasireiškia psichozė, psichozės eiga būna sunkesnė, kur kas dažnesni gydymai psichiatrijos ligoninėje, sunkesnė ir labiau išreikšta depresija.
Asmuo, patyręs keturias ir daugiau psichotraumuojančias patirtis, gyvenimo eigoje žudosi 30 kartų dažniau nei psichotraumuojančių išgyvenimų nepatyrę asmenys. Yra nustatytas itin stiprus ryšys tarp ankstyvos vaikystės psichotraumos ir komentuojančio pobūdžio klausos haliucinacijų.
Vis didesnėje dalyje studijų nurodoma, kad ankstyvos vaikystės psichotraumuojančios patirtys yra siejamos su neurobiologiniais smegenų pokyčiais, kurie yra randami ir pas psichoze ar šizofrenija sergančius asmenis. Šie pokyčiai vyksta dėl epigenetinių pokyčių, nulemiančių sutrikusią genų ekspresiją ir dėl to vykstančius neuronų struktūros ir funkcijos pasikeitimus. Šie pokyčiai labiausiai paveikia tokias smegenų struktūras kaip hipokampą, migdolinį kūną, prefrontalinę žievę ir insulą (salą) bei visų šių struktūrų tarpusavio komunikaciją.
Hipokampo struktūros pokyčiai yra dažniausia sutinkama neurobiologinė išraiška tarp šizofrenija sergančiųjų. Tyrimų išvados parodo, kad, tarp šizofrenija sergančiųjų, hipokapo masė sumažėja 5-10 proc. Nustatyta: kuo didesnis hipokampo sumažėjimas, tuo yra gauta didesnė psichotraumos dozė ir tuo anstyvesniame amžiuje.
Asmenys, kurie serga disociaciniu sutrikimu, ypač disociaciniu asmenybės sutrikimu, turi 19,2 proc. mažesnės apimties hipokampą nei kontrolinė grupė, be psichotraumuojančių potyrių. Tiek šizofrenija, tiek disociaciniais sutrikimais sergančių asmenų hipokampo tūris tiesiogiai koreliuoja su patirta psichotraumuojančios patirties doze.
Migdolinis kūnas yra atsakingas už baimės jausmą, malonumą, pyktį, nerimą, atmintį, suvokimą ir dėmesį. Migdolinio kūno pokyčiai stipriai priklauso nuo amžiaus, kuriame yra patiriamos psichotraumos. Tiek psichoze, tiek disociaciniais sutrikimais sergantiesiams žmonėms stebimas sumažėjusio tūrio migdolinis kūnas.
Frontalinė smegenų žievės dalis yra atsakinga už aukštesniuosius sprendimus, kitaip - vykdomąsias funkcijas: darbinės atminties išlaikymą, tikslų siekiantį mąstymą, problemų sprendimą, kognityvinį lankstumą, jausmų ir elgesio kontrolę bei pasireiškimą. Dėka frontalinės žievės, mūsų vidiniai impulsai, emocijos ir sprendimai yra derinami su socialiniais bei aplinkos dirgikliais. Atliekami tyrimai nurodo, kad frontalinė smegenų žievė yra itin jautri patiriamam stresui.
Mano klinikinėje praktikoje dar neteko sutikti nei vieno priklausomo nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoholis, narkotikai, benzodiazepinai, tabakas ir kt.) žmogaus, kuris nebūtų patyręs itin reikšmingų psichotraumuojančių įvykių. Pasaulis krypsta dvigubų diagnozių kryptimi, kada priklausomybė yra vertinama kaip pasekmė kito esamo sutrikimo.
Insula (sala) atsakinga už interorecepciją - tai yra pojūčių ir kūno suderinimą. Ji taip pat atsako už skonio ir kvapo suvokimą, visceralinės kontrolės bei somatopercepcijos, kitaip sakant, vidaus organų reguliacijos. Taip pat atsakinga už vestibiulinės funkcijos užtikrinimą, derindama veiklą su smegenėlėmis; emocijų ir suvokimo integracijos; dėl sąsajų su limbine sistema dalyvauja atlygio sistemoje ir lemia įsitraukimą į priklausomybes. Dėl psichotraumuojančių įvykių metu patiriamo streso, insulos tūris tiek prie psichozių, tiek disociacinių sutrikimų atveju būna sumažėjęs nuo 5,2 iki 10 proc.
Visos šios smegenų struktūros dalys yra moduliuojamos hormonų ir neurocheminių sistemų. Įvykus psichotraumuojančiam įvykiui yra stipriai dirginamas mūsų migdolinis kūnas, tuomet informacija siunčiama į hipokampą saugojimui, tačiau dėl per didelės stimuliacijos hipokampas yra perkraunamas, kas lemia traumuojančių prisiminimų iškreiptą integraciją ir išsaugojimą. Hipokampas tiesiog nepajėgia dirbti pakankamai greitai, kad galėtų susiteminti į vientisumą visas traumuojančio įvykio prisiminimo dalis. Iš čia seka, kad mažesnė ar didesnė dalis, priklausomai nuo traumos intensyvumo, lieka nesusisteminta, nesusieta su kitomis dalimis - pvz. baimės jausmas nesusiejamas su jį sukėlusiu įvykiu arba stipri reakcija į skonį, kvapą nesusiejama su žinojimu, kas tą reakciją sukėlė.
Priklausomybė nuo Sekso (Seksoholizmas)
Seksoholizmas kamuoja daugiau kaip 5 proc. Žemės gyventojų, t.y. 360 mln. Nuo sekos priklausomam žmogui nesvarbu, su kuo mylėtis. Pagrindinės seksoholizmo priežastys - dvasinės problemos. Kamuojami šios priklausomybės žmonės nepasitiki savimi, o lovoje pasiektos pergalės leidžia pasijusti šio to vertam. Seksoholizmą ekspertai linkę vadinti ne liga, o priklausomybe, lygindami ją su alkoholizmu ir narkomanija. Jo kamuojamas žmogus trokšta eilinės sekso porcijos, gavęs ją pajunta trumpalaikį pasitenkinimą ir vėl nori naujos „dozės“.
Priklausomi nuo sekso žmonės nepajėgūs kontroliuoti savo elgsenos ir tai atsiliepia visose jų gyvenimo sferose. Pasak seksologų, besigydančiam nuo šios priklausomybės žmogui ypač svarbi artimųjų parama.
Priklausomybė nuo Tabako
Tabakas yra viena labiausiai sveikatą žalojančių medžiagų dėl plataus vartojimo ir reikšmingo vaidmens vystantis plaučių, širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų rizikai. Pagrindinė tabako veiklioji medžiaga - nikotinas, priklausantis psichiką veikiančioms medžiagoms. Jis sukelia stiprią priklausomybę, todėl dauguma rūkalių negali lengvai atsisakyti šio įpročio.
Froido Teorija apie Asmenybės Vystymąsi
Froidas manė, kad pagrindinį vaidmenį asmenybės formavimuisi turi ankstyvieji kūdikystės ir vaikystės metai. Asmenybė vystymąsi keli pagrindiniai įtampos šaltiniai: fiziologiniai augimo procesai, frustracija, konfliktai ir išorinio pasaulio grėsmės. Dėl šių įtampą keliančių šaltinių žmogus yra priverstas išmokti naujų įtampos sumažinimo būdų. Toks mokymasis ir yra asmenybės vystymasis.
Identifikacija
Identifikacija - tai būdas, kuriuo žmogus perima kito žmogaus bruožus ir padaro juos savo asmenybės dalimi. Jis išmoksta sumažinti įtampą sekdamas kieno nors pavyzdžiu. Mes linkę identifikuotis su tais, kurie geriau patenkina savo poreikius nei mes. Vaikas identifikuojasi su tėvais, nes jie jam atrodo visagaliai (bent jau ankstyvojoje vaikystėje). Vėliau jis identifikuojasi su kitais žmonėmis, kurie labiau atitinka jo tuo metu esančius norus.
Pakeitimai
Kai tikrasis instinkto pasirinkimo objektas negali būti pasiektas dėl išorinių ar vidinių barjerų, vidinė įtampa turi būti iškrauta kokiu nors kitu būdu. Tad ego aktyviai ieško objekto, kuris galėtų pakeisti pirminį pasirinkimo objektą.
Vystymosi Stadijos
Per penkerius pirmuosius gyvenimo metus vaikas pereina eilę dinamiškai diferencijuotų stadijų, po kurių seka penki ar šeši metai - latentinis periodas - kada instinktyvių jėgų intensyvi dinamika daugiau ar mažiau stabilizuojasi. Atėjus paauglystei, intensyvi jėgų sąveika prasideda vėl ir tada žmogus subręsta. Pirmi penkeri metai yra lemiantys asmenybės susiformavimui. Kiekviena vystymosi stadija tais pirmaisiais penkeriais metais apibrėžiama tam tikros kūno erogeninės zonos sąlyginiu dominavimu.
Oralinė Stadija
Pagrindinį malonumą burnos srityje sukelia valgymas, kuris sukelia taktilinę lūpų ir burnos ertmės stimuliaciją. Į šį procesą įeina ir rijimas bei, jei maistas nemalonus, maisto išvėmimas. Išdygus dantims atsiranda ir kitas malonumo šaltinis - kandžiojimas ir kramtymas. Šie du oralinės veiklos būdai - maisto rijimas ir kramtymas yra daugelio vėliau išsivystančių charakterio bruožų prototipai.
Analinė Stadija
Surijus ir suvirškinus maistą susidariusios atliekos spaudžia virškinamojo trakto apatinį galą. Pasiekus tam tikrą spaudimo lygį, išmatos refleksyviai pašalinamos. Tuštinimasis pašalina nemalonumo šaltinį ir sukelia palengvėjimo jausmą.
Falinė Stadija
Čia išryškėja seksualiniai ir agresyvūs jausmai, susiję su genitalinių organų funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotinę veiklą lydinčios fantazijos paruošia dirvą Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro iš seksualinio potraukio priešingos lyties tėvui.
Genitalinė Stadija
Pregenitalinio periodo kateksiai iš esmės yra narcistiniai. Tai reiškia, kad žmogus gauna pasitenkinimą stimuliuodamas savo kūną. Kiti žmonės reikalingi poreikių patenkinimui tik todėl, kad jie pateikia papildomas kūno malonumo formas.
| Priklausomybės Tipas | Priežastys | Gydymo Būdai |
|---|---|---|
| Nuo maisto | Emocinės problemos, streso malšinimas | Psichoterapija, mitybos korekcija |
| Nuo žmogaus | Žema savivertė, baimė būti vienam | Psichoterapija, savęs pažinimas |
| Nuo tabako | Nikotino poveikis smegenims, socialiniai įpročiai | Pakaitinė nikotino terapija, psichoterapija |
| Nuo sekso | Dvasinės problemos, žema savivertė | Psichoterapija, artimųjų parama |
tags: #pagrindine #seka #priklausomybe