„Sodros“ pensija, arba socialinio draudimo senatvės pensija, yra mėnesinė išmoka gyventojams, kurie baigia darbinę karjerą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Vidutinė pensija yra 667 eurai.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pensijos dydį
Pensijos dydis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo, kokį atlyginimą uždirbo ir kiek įmokų sumokėjo.
Stažas
Nuo sukaupto stažo priklauso pensijos bendroji dalis. Sukaupus minimalų stažą, bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Viršijus būtinąjį stažą, pagrindinė pensijos dalis proporcingai didinama. Lietuvoje minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. 2025 m. moterų ir vyrų būtinasis stažas yra 34 metai. 2026 m. jis bus 34,5 metų, o 2027 m. 35 metai. Jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus toliau dirba, atitinkamai didėja ir jo stažas, o dėl to ir būsima pensija. Kokį stažą esate sukaupę, visada galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros.
Pensinis amžius
Paprastai į pensiją išeinama sulaukus pensinio amžiaus. Lietuvoje jis kasmet ilginamas, kol pasieks 65 metus. Kada bus galima išeiti į pensiją, priklauso nuo to, kada gimėte ir kada jums sukako pensinis amžius. 2025 m. moterų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėn. ir jis aktualus gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2025 m. vyrų pensinis amžius yra 64 metai 10 mėn. Jis aktualus gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. Nuo 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai. Sulaukus jo, galima išeiti į pensiją.
Išankstinė pensija
Jeigu žmogus atitinka tam tikras sąlygas, jis gali kreiptis į „Sodrą“ išankstinės pensijos likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Palyginti su įprastine, išankstinė pensija mažinama proporcingai laikui, kuris liko iki pensinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Pensijų ir darbo stažo gidas Lietuvoje
Išankstinę senatvės pensiją galite gauti, jeigu:
- iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai;
- turite būtinąjį stažą senatvės pensijai;
- negaunate kitų periodinių išmokų ir pajamų;
- nedirbate, negaunate jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje);
- nesate ūkininkas ar jo partneris.
Visos išankstinės senatvės pensijos (nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi stažo bei kuriam laikotarpiui paskirta pensija) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 41 m.
Pavyzdys: Asmeniui išankstinė senatvės pensija paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., jo įgytas stažas - 42 m. Pensijos dydis buvo mažinamas 16 proc. (40 mėn. x 0,4 proc.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. išankstinės senatvės pensijos dydis mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). Jei šis asmuo išankstinę senatvės pensiją gaus 40 mėn., tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis bus mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). O jei išankstinę senatvės pensiją gaus 36 mėn. (t. y., 3 metus) ar trumpiau, tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis nebus mažinamas dėl išankstinės senatvės pensijos.
Atidėta pensija
Jeigu sulaukęs jo žmogus jaučiasi gerai ir turi pajamų, jis gali atidėti pensiją. Tokiu atveju atidėtoji pensija, palyginti su įprastine, proporcingai didinama. Jei esate įgiję teisę gauti senatvės pensiją, galite teikti prašymą atidėti senatvės pensijos skyrimą, o jei senatvės pensiją jau gaunate - atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galite tik pilniems metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui atidedamas senatvės pensijos skyrimas / mokėjimas, jums būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Paprastai kalbant, atidėjus pensiją 1 metams, ji didinama 8 proc., atidėjus 2 metams - 16 proc. ir t.t.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pagrindinė pensija: skaičiavimo metodai
Bazinė pensija
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje (tiksliau, bazinis socialinio draudimo pensijų dydis ir vienišo asmens išmokos dydis) augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos.
Bazinė pensija
- Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo.
- Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento.
- Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
Papildoma (individualioji) pensijos dalis
- Priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų.
- Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
Antros pakopos (kaupiamoji) pensija
- Kaupiama privačiuose pensijų fonduose.
- Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo.
- Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas)
- Kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde.
- Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų.
- Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Ar pensijos turi įtakos išėjimui į pensiją?
Kas turi teisę gauti bazinę pensiją?
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
Senatvės pensijos gavėjai
- Sulaukę pensinio amžiaus (2026-ais metais: 65 metai vyrams ir 65 metai moterims)
- Turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
Netekto dalyvumo (neįgalumo) pensijos gavėjai
- Asmenys, kuriems nustatytas netektas dalyvumas (nuo 0 iki 55 proc. dalyvumo lygio).
- Turintys minimalų socialinio draudimo stažą, kurio dydis priklauso nuo asmens amžiaus.
Našlių ir našlaičių pensijos gavėjai
- Mirusio asmens sutuoktinis, kuris sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią, gali gauti našlių pensiją.
- Vaikai (našlaičiai) iki 18 metų (arba iki 24 metų, jei mokosi) turi teisę gauti našlaičių pensiją.
Taigi, teisę į bazinę pensiją (tiksliau - pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją) suteikia pakankamas socialinio draudimo stažas ir atitinkamos gyvenimo aplinkybės (amžius, netektas dalyvumas, našlystė ar našlaitystė).
Taip pat skaitykite: Kas sudaro Sodros įmoką?
Kitos išmokos
Be senatvės pensijų, „Sodra“ moka ir kitas - pvz., netekto darbingumo (neįgalumo), našlių, šalpos.
Našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos
Tapus našle ar našliu, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl našlių pensijos, tačiau reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- būti sulaukus senatvės pensijos amžiaus;
- per 5 m. po sutuoktinio mirties tapti nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Mirusysis mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- buvo įgijęs teisę gauti arba gavo senatvės, negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją;
- buvo sukaupęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti.
2025 metų našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro. Jeigu žmogus nebuvo susituokęs ir gyvena vienas arba negauna našlių pensijos, jam priklauso vienišo asmens išmoka. Jos dydis yra toks pats kaip našlių pensijų dydis. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos yra indeksuojamos (didinamos).
Našlaičių pensijos
Mirus vienam iš tėvų ar abiems tėvams (įtėviams), našlaičiais likusiems vaikams gali būti skiriama našlaičių pensija. Mirusysis, dėl kurio prašoma našlaičių pensijos, mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas:
- buvo įgijęs teisę gauti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją ar gavo vieną iš šių pensijų.
- minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis buvo įgijęs dirbdamas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų pensijų bendrosios ir individualiosios.
Pensijų priemokos
Pensijos priemoką gali gauti gyventojai, kurių gaunamų pensijų ir kitų išmokų suma neviršija 100 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2025 m. siekia 450 eurų. Paprastai kalbant, jeigu žmogaus pensija nesiekia 450 eurų, jam mokama priemoka iki šios sumos. Turintiems būtinąjį stažą sumokamas visas skirtumas tarp gaunamos pensijos ir 450 eurų. Būtinojo stažo neturint, priemoka proporcingai mažinama.
Pensijų priemokos skiriamos asmenims kurie yra:
- senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjai;
- negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo, iki 2023-12-31 d. pripažinti netekusiais 60 proc. ar daugiau darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais;
- senatvės pensijos amžių sukakę negalios pensijos gavėjai, netekę 45-55 proc. dalyvumo;
- senatvės pensijos amžių sukakę netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai iki 2023-12-31 d. netekę 45-55 proc. darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti III grupės invalidais.
Pensijos priemoka apskaičiuojama ir mokama be atskiro prašymo.
Kur kreiptis, jei noriu sužinoti, ar man priklauso bazinė pensija?
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių).
- Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Pensijų dokumentai
Jokia pensija neskiriama tol, kol „Sodrai“ nepateikiamas atitinkamas prašymas ir reikiami dokumentai. Taigi, jai reikia pateikti:
- prašymą skirti senatvės pensiją;
- pasą arba asmens tapatybės kortelę (arba leidimą gyventi Lietuvoje);
- dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.);
- karinį liudijimą (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31);
- santuokos ar ištuokos liudijimą (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Senatvės pensijai apskaičiuoti vertinamos visos žmogaus pajamos, gautos nuo 1994 m. sausio 1 d.
Naudingos nuorodos:
- Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros
- Pensijų skaičiuoklė
Informacija šiame puslapyje atnaujinta 2026-01-20
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Moterų pensinis amžius | 64 metai 8 mėn. | 65 metai |
| Vyrų pensinis amžius | 64 metai 10 mėn. | 65 metai |
| Būtinasis stažas | 34 metai | 34,5 metai |
| Bazinė pensija | ~42,29 euro | 46,46 euro |
tags: #pagrindine #pensija #priklauso #nuo