Paliatyvioji pagalba - tai kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Ji skirta ne tik gyvenimo pabaigos priežiūrai, bet ir bet kuriame sunkios ligos etape - siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę, gydyti simptomus ir suteikti emocinę bei dvasinę paramą tiek pacientui, tiek jo šeimai.
Kam skirta paliatyvioji pagalba ir kaip ji skirstoma
Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes. Vaikams paslaugos skiriamos, kai liga progresuoja ir reikia valdyti simptomus. Paslaugos teikiamos ligoninėje, namuose ir dienos stacionare, o ambulatorinė paliatyvioji pagalba gali būti teikiama namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje ar darbe.
- Stacionarinė paliatyvioji pagalba - neribojama trukmė; teikiama pagal gydytojo siuntimą; apmoka PSDF.
- Ambulatorinė paliatyvioji pagalba - teikiama iki 3 kartų per dieną vienam pacientui; teikėjas nustato planą, siuntimas iš gydančio gydytojo.
- Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba - teikiama nuo 4 iki 12 valandų per dieną, gali būti derinama su namų paslaugomis.
Ambulatorinę pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. Lėšos šiai sričiai didėja: užpernai skirta daugiau nei 20 mln. eurų, pernai - daugiau kaip 27 mln., šiemet - apie 30 mln. eurų.
Komanda ir paciento poreikių įgyvendinimas
Paliatyviąją pagalbą teikia multiprofesinė komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas ir, jei reikia, kiti specialistai. Pagal gydytojo sudarytą planą komanda teikia fizinę priežiūrą, psichologinę, socialinę ir dvasinę paramą pacientui ir jo artimiesiems. Svarbiausia - skausmo, pykinimo ir kvėpavimo sutrikimų malšinimas, taip pat informacijos teikimas ir pagalba sprendžiant egzistuojančius socialinius sunkumus. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą ir paramą net po paciento netekties.
Holistinis požiūris reiškia, kad kančia apima ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinius, socialinius bei dvasinius žmogaus poreikius. Pagrindinis tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę ir išsaugoti paciento orumą bei savarankiškumą. Paliatyvioji pagalba skiriama ne tik dėl paskutinės ligos stadijos - ji taikoma visais sunkios ligos etapais, kai reikia intensyvios simptomų kontrolės ir pagalbos priimti sprendimus dėl gydymo eigos.
Taip pat skaitykite: Informacija apie paliatyviąją onkologiją Santariškėse
Kada ir kur gauti pagalbą: kurias paslaugas teikia ligonių kasa
Kad gautumėte ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą, reikia gydančio gydytojo siuntimo. Stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro paslaugos teikiamos tos pačios įstaigos, arba sudarius sutartį su kita įstaiga. Stacionarinės paslaugos teikiamos neribojant jų trukmės; ambulatorinės - tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Ambulatorinė pagalba teikiama namuose, ugdymo ar socialinės globos įstaigose, darbe.
Skyriaus atstovė aiškina, kad ambulatorinę paliatyviąją pagalbą namuose galima gauti kasdien nuo 8 iki 20 val., o savivaldybėje rekomenduojama turėti bent vieną slaugytojo komandas visam laikui užtikrinti priežiūrą. Nuomojamos ar įrangos dalys pagal gydytojo suplanuotą poreikį gali būti kompensuojamos 100% šeimos narių įsipareigojimams, jei tai būtina, o paciento įstaigoje aprūpinama visomis medicinos pagalbos priemonėmis.
- Stacionarinės paslaugos teikiamos suaugusiems ir kartais vaikams, kurių liga progresuoja ir pavojinga gyvybei; siuntimas - gydytojo; apmoka PSDF.
- Ambulatorinės paslaugos teikiamos per trumpesnes nei 1 dienos laikotarpius, teikiamos iki 3 kartų per dieną; siuntimas - gydytojo.
- Dienos stacionaro paslaugos - 4-12 valandos per dieną; komanda gali įtraukti įvairius specialistus; finansavimas - PSDF.
Praktiniai principai ir etika
PSO teigimu, paliatyvioji slauga yra holistinis požiūris; tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti kančią, nepriklausomai nuo diagnozės ar ligos stadijos. Svarbu ne tik fiziniai simptomai, bet ir emocinė, socialinė bei dvasinė pagalba. Etiniai principai akcentuoja paciento orumą, autonomiją ir sprendimų įtraukimą į gydymo planą. Du paplitus klaidingi įsitikinimai apie paliatyviąją pagalbą - tai mitas, kad ji reiškia pasiduoti gydymui, ir kad ji taikoma tik paskutinėse gyvenimo stadijose. Iš tikrųjų paliatyvioji pagalba gali būti teikiama bet kuriuo ligos etapu ir derinama su gydymu.
Kas yra paliatyvioji priežiūra
Rusioje, Lietuvoje ir kitose šalyse augantys poliai reikalauja efektyvesnės integracijos su kitomis sveikatos paslaugomis, siekiant sumažinti hospitalizaciją, sumažinti skubios pagalbos lankomumą ir mažinti išlaidas, tuo pačiu gerinant gyvenimo kokybę. Ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti pacientų ir artimųjų gyvenimo kokybę bei padėti priimti geresnius gydymo sprendimus. Tačiau nauda dažnai pasiekiama tik kai paslaugos teikiamos kelis mėnesius, o ne paskutinėmis savaitėmis.
Kaip išplėsti ir tobulinti paliatyviąją pagalbą Lietuvoje
Pagal turimus duomenis, ambulatorinių paslaugų apimtis auga: Lietuvos ligonių kasos duomenimis, sutarčių skaičius su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos nuosekliai didėja, o pirmojo pusmečio išlaidos pasiekė apie 3,1 mln. eurų - tai rodo didėjantį poreikį ir svarbą. Siekiama kuo daugiau teikti paslaugų ambulatoriškai, įtraukiant daugiau įstaigų ir komandas, užtikrinant, kad pacientai galėtų gauti pagalbą kuo greičiau ir patogiausioje vietoje.
Taip pat skaitykite: reabilitacijos svarba gydant vėžį
Taip pat skaitykite: paliatyviosios onkologijos komandos darbo principai
tags: #onkologijos #paliatuvioji #slauga