Žinoma atlikėja ir socialinių tinklų žvaigždė Oksana Pikul-Jasaitienė dalijasi savo patirtimi apie motinystę, vaiko ugdymą ir iššūkius, su kuriais susiduria tėvai. Straipsnyje aptariami Oksanos Pikul požiūris į sūnaus Dominyko pasiruošimą mokyklai, patarimai tėvams auginantiems autistiškus vaikus ir įžvalgos apie vaikų ugdymą.
Oksana Pikul su sūnumi Dominyku
Pasiruošimas mokyklai: Oksanos Pikul patirtis
Oksanos Pikul sūnus Dominykas įžengė į naują gyvenimo etapą - pradėjo lankyti pirmą klasę. Oksana Pikul portalui Žmonės.lt pasakojo, kad sūnaus Dominyko mokykliniam etapui ruošėsi po truputį.
„Tai močiutė, tai aš ką nors nuperkame pakaitomis. Labai išgyvenu, labai jaudinuosi. Labiausiai neramu dėl to, kaip jam seksis, kaip jausis tas mažasis žmogus, kaip viskas pavyks“, - kalbėdama su Žmonės.lt jaudulio neslėpė O.Pikul.
Oksana Pikul patikino, kad sūnui mokyklos ilgai ieškoti nereikėjo - jis pravėrė Vilniaus privačios gimnazijos duris. Pasak žinomos moters, berniukas lankė ir tos pačios įmonės darželį, o apsispręsti galutinai padėjo...klienčių rekomendacijos.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
„Pasirinkau mokyklą, apie kurią išgirdau išties daug gerų atsiliepimų, tad tikiuosi, kad viskas bus gerai.“ Oksana taip pat pridūrė, kad nors sūnus tik dabar eis į pirmą klasę, ne viskas jam bus nauja.
Neišgąsdino nei kanceliarinių prekių sąrašas, nei pasiruošimo etapas. Daugiausiai išgyvename dėl to, kaip jam seksis ir kaip patiks viskas mokykloje. Labai atidžiai rinkausi, kokia tai bus mokykla, rinkau daug informacijos.
„Teko apie kitas mokyklas girdėti, kad spaudimas mokiniams yra didžiulis, ir tai vieniems padeda, tačiau kitiems tik trukdo“, - Žmonės.lt sakė O.Pikul.
Finansiniai aspektai
Prabilus apie kainas, Oksana šyptelėjo - mokyklinėms prekėms, kaip ir daugeliui kitų dalykų, išleidžiamos sumos laikui bėgant tikrai nemažėja.
„Viskas yra brangu, kas susiję su vaikais“, - neslėpė O.Pikul. Vis dėlto moteris pridūrė, kad pirkdamas mokyklines prekes, kiekvienas renkasi pagal savo pajamų lygį.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
„Matome visą situaciją Lietuvoje, kokios tos kainos, kaip jos kyla. Bet jei aš noriu viso ko geriausio savo vaikui, žinoma, kad pasistengsiu, uždirbsiu ir manęs neišgąsdins nei kanceliarinių prekių, nei privačios mokyklos kainos. Patys tėvai sprendžia, kiek pinigų išleisti vaikų mokslams“, - pabrėžė Oksana.
Pasiruošimas pamokoms
O.Pikul juokėsi, kad labiausiai prieš Rugsėjo 1-ąją ir jaudinosi būtent berniuko mama. Tuo metu pats Dominykas mokyklos laukė kaip didžiulio nuotykio.
„Žinoma, laukia, nes jis dar nelabai žino, kas ta pirma klasė. Vaikai laukia pirmos klasės, nes galvoja, kad ten bus labai smagu ir linksma, darželio sistema. Juolab, kad Dominyką ruošiau jau porą metų skaityti ir rašyti, susipažinti su raidėmis ir skaičiais, kad jis galėtų paprasčiau prisitaikyti prie sistemos. Šiandien jis jau visai neblogai moka ir skaityti, ir skaičiuoti“, - portalui Žmonės.lt pasidžiaugė O.Pikul.
Moteris įsitikinusi - vaiko mokymosi kokybei įtakos turi ne tik jis pats, bet ir aplinka.
„Kai vaikui sekasi, tai jį motyvuoja dar toliau siekti ir norėti įgyti žinias. O kai nesiseka arba pakliūva į tokią aplinką, pas tokią mokytoją, kuri ne padeda, o pabara, demotyvuoja, taip ir atsiranda blogi rezultatai ir nenoras mokytis. Mano užduotis ir noras buvo paruošti jį taip, kad jis jaustųsi tvirtas ir saugus. Man saugumas yra svarbiausia. Tuomet vaikas jaučia motyvaciją ir pasiekia gerų rezultatų“, - kalbėjo Oksana.
Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai
Po pamokų dažnam norisi laiką praleisti mokantis groti muzikos instrumentu ar vaikantis kamuolį. O.Pikul šyptelėjo - Dominykas jau darželyje lankė sporto būrelius, todėl labai gali būti, kad tai darys ir toliau:
„Nuo pirmos klasės aš jam sakiau, kad jis galės pats rinktis, ko norės, ko geis jo širdis. Jaučiu, kad norės lankyti sportą, o kokią jo šaką pasirinks - čia jau priklausys tik nuo jo.“
Iššūkiai auginant autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Erida dalijasi savo patirtimi auginant sūnų Beną, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas. Ji pabrėžia, kad su kiekvienu vaiku, turinčiu šį sutrikimą, dirbama skirtingai, nes kiekvienas atvejis yra unikalus.
Didžiausias Beno pomėgis - „Lego“ kaladėlių konstravimas
Ankstyva diagnostika ir pagalba
Erida sako, kad sūnaus raidos sutrikimą pastebėjo, kai jam buvo dveji su puse: berniukas nekalbėjo, nereagavo šaukiamas, daužė žaislus. Vis dėlto trejų metų jį išleido į vaikų darželį.
Darželio auklėtojos patarė kreiptis į pediatrą, nes, jų nuomone, berniukas turėjo raidos sutrikimų. „Patekti pas pediatrą nebuvo lengva, eilėje laukėme aštuonis mėnesius, o šiuo metu tėvai to laukia net kelerius metus, - sako Erida.
- Kol laukėme savo eilės pas pediatrą, sūnui pagalba jau buvo teikiama vaikų darželyje: jam buvo skirtas logopedas, jis gavo kitų reikalingų paslaugų.“
Erida pasakoja, kad po apžiūros sūnus buvo nusiųstas pas kitą pediatrą, autizmo specialistą, ir pas logopedą, dirbantį su autistais. Tyrimai tęsėsi, specialistai su mama ir sūnumi kalbėjosi individualiai, kol pagaliau buvo patvirtinta diagnozė.
Mokyklos paieškos ir iššūkiai
Baigus pradinę susirasti naują mokyklą buvo labai sudėtinga. „Išsirinkome bendrojo ugdymo mokyklą, turinčią skyrių autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, - sako Erida. - Mums pažadėjo, kad bus visokeriopai atsižvelgiama į vaiko poreikius. Deja, asistentas, kuris turėjo padėti berniukui, nepasirodė. Mano sūnui reikia, kad šalia jo būtų suaugęs žmogus, nes, be mokymosi sutrikimų, jis turi ir kitų sunkumų.“
Mokykla buvo didelė, berniukas, turintis specialiųjų poreikių, joje atlaikė vos vieną dieną. Mama pasakoja, kad buvo sudaryta speciali programa, pagal kurią sūnus turėjo mokytis, joje buvo numatyta, kokių pasiekimų tikimasi iš vaiko.
Tokios programos yra finansuojamos savivaldybės. Šiomis lėšomis mokamas atlyginimas asistentui, perkamos sensorinės priemonės vaikui lavinti.
Erida tikėjosi kvalifikuotos pagalbos, tačiau greitai suprato, kad mokyklos vadovai buvo daugiau susidomėję savivaldybės skiriamu biudžetu, o ne vaiku, kuriam reikėjo pagalbos. Kai sūnus atsisakė eiti į mokyklą, tėvai pasijuto apgauti.
Namų mokymas ir teismo procesas
Šiuo metu berniukas mokosi namie. Mama sako, kad jam puikiai sekasi. Pirmas dvi savaitės dienas drauge su pedagoge jie žaidžia įvairius lavinamuosius žaidimus, sprendžia užduotėles, kalbasi, kad jis galėtų patikėti, jog ne visos mokyklos yra tokios kaip pastaroji, kurią buvo pradėjęs lankyti.
Tėvai kreipėsi į teismą, norėdami išsireikalauti vaikui galimybę lankyti privačią specializuotą autistų mokyklą, kurioje teikiama visapusiška pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, bet vėl susidūrė su problema.
Tolerancijos stoka ir palaikymas
„Lietuvoje yra gerų dalykų, - sako Erida, - bet tolerancijos autizmo spektrą sutrikimą turintiems vaikams čia labai trūksta.“ Su aplinkinių nepakantumu jos sūnus susidūrė ne kartą.
Pašnekovė sako, kad Lietuvoje bendraudama su tėvais, auginančiais autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus, ji mato, kad tėvai yra pervargę, užspausti, įsibaiminę, kad reikalaudami to, kas priklauso jų vaikams, gali nieko negauti.
Eridai pavyko - mamos išdrįso surengti piketą. „Iš pradžių atradau dvi mamas, paskui prisijungė kitos. Kai atsirado penkios mamos, buvo lengviau organizuoti kitas. Norėjau, kad žmonės suprastų, kodėl taip pasielgė ši mama, kas atsitiko“, - pasakoja pašnekovė.
Erida nori pasakyti Lietuvos mamoms: „Aš kovoju už savo vaiką ir nebijau pralaimėti, nes žinau, kad vieną dieną laimėsiu. Jūsų vaikai verti, kad ir jūs kovotumėt!“
Šis straipsnis atskleidžia, kad auginant vaikus, ypač turinčius specialiųjų poreikių, labai svarbu ankstyva diagnostika, tinkama pagalba ir visuomenės tolerancija.
Psichologiniai aspektai
Tyrimai rodo, kad melagių smegenys yra kitokios - jų galvos smegenų kaktos skiltyje yra mažiau pilkosios medžiagos ir daugiau baltosios. Tokių žmonių smegenyse daugiau ryšių tarp nervų ląstelių, todėl jie geriau meluoja, o mažiau pilkosios medžiagos, siejamos su impulsyvumu ir slopinimu, reiškia, kad patologiniai melagiai negali įveikti savo noro meluoti.
Mažiau pilkosios medžiagos smegenų kaktos skiltyje ir daugiau baltosios reiškia, kad esama daugiau ryšių tarp nervų ląstelių. Tokią teoriją patvirtina ir kiti faktai. Maži vaikai meluoja rečiau už suaugusius - vaikų smegenų kaktos skiltyje mažiau baltosios medžiagos nei suaugusiųjų.
Sunku meluoti ir patologiškai uždariems žmonėms, kuriems būdingas autizmo sindromas. Jų smegenų kaktos skiltyje baltosios ir pilkosios medžiagos santykis atvirkščias, palyginti su sveikų asmenų: taigi autistai turi daugiau pilkosios medžiagos ir mažiau baltosios.
Mokslininkai mano, kad melagiai, turintys 14 proc. mažiau pilkosios medžiagos, nejaučia sąžinės priekaištų ir menkiau paiso moralės normų. Todėl jie meluoja dažniau, sklandžiau ir įtikinamiau, dažnai patys sau prieštaraudami ir sudarydami įspūdį, kad meluoti jiems malonu.
Šiuo metu skelbiami tyrėjų duomenys veikiau yra tik prielaidos, kurias reikia patikrinti kitais darbais.