Po pastarųjų įvykių, kai Lietuvą sukrėtė žmogžudystės, įvykdytos teistų asmenų, visuomenė ėmė kelti klausimus dėl pakartotinių pavojingų nusikaltimų prevencijos. Šiame straipsnyje nagrinėjamos nuteistųjų asmenybės charakteristikos, kriminalinio elgesio rizikos veiksniai ir jų sąsajos su smurtiniu elgesiu, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir specialistų įžvalgomis.
Rizikos vertinimo svarba
Rizikos vertinimas - tai moksliniais metodais paremtas bandymas numatyti ateities reiškinius. Kriminalinio elgesio kontekste, tai yra įvertinimas, kokia tikimybė, kad paleistas į laisvę nuteistasis vėl nusikals, ir kokie veiksniai galėtų tą tikimybę sumažinti. Vilniaus universiteto docentė Ilona Laurinaitytė, kurios tyrimų sritis - teisės psichologija, pabrėžia rizikos vertinimo svarbą sprendžiant probacijos skyrimo tikslingumą.
Rizika vertinama vadovaujantis rizikos vertinimo kriterijų sąrašų. Rizikos vertinimas yra tikimybinis būsimo įvykio numatymas remiantis antriniais kintamaisiais. S. Hart (2008) teigimu, kriminalinės rizikos vertinimas tai procesas, kurio metu nustatomi rizikos bei apsauginiai faktoriai.
Rizikos vertinimo problematiką tyrinėjantys autoriai pabrėžia, jog rizikos vertinimas ir rizikos valdymas yra ašiūlaikinės baudžiamosios justicijos ir visuomenės sveikatos sistemos reagavimo į smurtą būtinos dalys. Literatūroje teigiama (Heilbrun, 2003), kad siaurąja prasme rizikos vertinimas apima būsimo smurtinio elgesio prognozavimą ir tos prognozės tikslumą.
Rizikos vertinimo metodikos ir raida
Iš pradžių vyravo nestruktūruotas profesionalų (psichiatrų ar psichologų) sprendimais grindžiamas vertinimas, tačiau nuolat daugėjant tyrimų, kad statistika paremtų sprendimų prognozinė galia yra didesnė, didelis dėmesys buvo skirtas įvairių nusikalstamo elgesio riziką vertinančių instrumentų kūrimui. Dėl besiformuojančios Lietuvoje šių priemonių naudojimo tradicijos praktikoje, tiek ir mokslinių tyrimų atlikimo galimybių, daugiau dėmesio yra skiriama mūsų šalyje naudojamų priemonių apžvalgai.
Taip pat skaitykite: Nuteistųjų užimtumo centras
Vienas iš darinių pavyzdžių - Kanados mokslininkų sukurta HCR-20 metodika, skirta smurto rizikos vertinimui. Šio darbo pagrindinis tikslas yra įvertinti, ar HCR-20 metodika galima patikimai ir validžiai prognozuoti būsimą nusikalstamą elgesį. HCR-20 Lietuvos teismo psichiatrijos praktikoje atsirado 2007 metais kaip nevyriausybinės organizacijos projekto dalis ir tai yra vienas pirmųjų tyrimų Lietuvoje naudojant šią metodiką.
Klinikinio rizikos vertinimo atveju sprendimo priėmėjas integruoja jam prieinamus duomenis neformalizuotais, subjektyviais metodais. Klinikinės prognozės yra išskirtinai vertintojo diskrecijoje ir remiasi asmeniniu klinicisto vertinimu. Kai kurie autoriai teigia, jog šio metodo stiprioji pusė yra laisvė, kuria disponuoja vertintojas traukiant informaciją į vertinimą.
Rizikos veiksniai: statiniai ir dinaminiai
Statiniai rizikos veiksniai yra susiję su praeities įvykiais, pavyzdžiui, elgesio problemos vaikystėje, kriminalinė praeitis, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis praeityje ir pan. Dinaminiai rizikos veiksniai atspindi kontekstinius, situacinius ir laikinus kriminogeninius poreikius, kurie susiformuoja prieš nusikaltimą.
Dažnai dinaminiai rizikos veiksniai yra susiję su asmens sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose, socialinės paramos tinklo ypatumais, sunkumais surandant ir išlaikant legalų darbą, finansinėmis problemomis, narkotinių medžiagų vartojimu, kriminogeniniais poreikiais, o taip pat santykiais su kriminalinėmis nuostatomis ir elgesio asmenimis. Kai kurie autoriai prie šių veiksnių priskiria įvairias intoksikacijas, nuotaikos foną bei nusikalsti linkusio asmens elgesį ieškant kontakto su galimomis aukomis.
Literatūroje skiriami įvairūs pakartotinio nusikalstamumo ir smurtinio elgesio rizikos veiksniai. Dažnai skirtingi rizikos veiksniai ir jų kombinacijos išskiriami priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, pavyzdžiui, atskirai gali būti išskiriami seksualinių nusikaltimų rizikos veiksniai ar rizikos veiksniai, priklausantys nuo nusikalstamo elgesio subjekto ypatumų (amžius, psichikos sutrikimai ir pan.).
Taip pat skaitykite: Esminiai aspektai ir iššūkiai reabilitacijoje
Nuteistųjų asmenybės bruožai ir kriminogeniniai poreikiai
Kriminogeniniai poreikiai - tai faktoriai, kurie paskatina asmenį padaryti naują nusikaltimą. Tai gali būti lėšų pragyventi trūkumas, išsilavinimo stoka, darbo rinkai reikalingų ar elementarių bendravimo įgūdžių neturėjimas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, asocialios nuostatos. Didelę reikšmę turi ir tam tikros asmenybės charakteristikos, tokios kaip asmens impulsyvumas, priešiškumas, pyktis, empatijos ar gailesčio stoka.
J. Bonta ir kt. pažymi, jog daug klinikinių rizikos veiksnių yra arba inversiškai susiję su kriminaliniu recidyvizmu, arba su juo iš viso nesusiję. Autorė teigia, jog kriminalinės istorijos kintamieji ilgą laiką buvo vertinami kaip svarbūs recidyvizmo rizikos veiksniai ir yra naudojami vertinant riziką nuo 1928 m. (Burgess, 1968 pgl. Bonta et al., 1998). Tačiau jie silpniau prognozuoja smurtinį recidyvizmą.
VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docento daktaro Alfredo Laurinavičiaus teigimu, MMPI-2 tyrimo tikslas buvo ir patikrinti paties tyrimo taikymą, ir, paprastai sakant, patikrinti, ar Lietuvos nusikaltėliai yra tokie patys kaip ir likusiame pasaulyje. Tyrimas atskleidė, kad įkalinimo įstaigose žymiai dažniau atsiranda tie asmenys, kurie turi problemų su alkoholio ar narkotikų vartojimu.
Apibendrindamas tyrimo rezultatus A. Laurinavičius pažymėjo, kad Lietuvos nusikaltusieji niekuo neišsiskiria pasauliniame kontekste. Įkalinimo įstaigose jie atsiduria dėl panašių priežasčių, kaip ir kitose valstybėse.
Programos ir jų efektyvumas
Lietuvoje jau keletą metų probacijoje taikomoje programoje „One to one” („Tik tu ir aš”) yra lavinami tarpasmeniniai ir problemų sprendimo įgūdžiai, ugdoma asmens empatija, savikontrolė. Atsižvelgiant į tam tikro nusikalstamo elgesio ypatumus, programa gali būti orientuota į smurto prevenciją, psichoaktyvių medžiagų vartojimo bei bendro nusikalstamo elgesio prevenciją. Atlikus programos efektyvumo vertinimą pamatėme, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo buvusių nuteistųjų gebėjimas geriau spręsti socialines problemas, jie įgijo daugiau svarbių įgūdžių.
Taip pat skaitykite: kaip darbdaviai gali prisidėti prie nuteistųjų integracijos
Po paskutinio nusikaltimo, kurio metu žiauriai buvo nužudyta jauna mergina, žmonės pradėjo reikalauti sugrąžinti mirties bausmę. Bet kuris kriminologas pasakytų, kad mirties bausmės buvimas nesumažina smurto protrūkių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, su smurtiniais ir seksualiniais nusikaltėliais dirbama glaudžiai bendradarbiaujant su probacijos įstaigomis.
Tyrimai rodo, kad nuoseklus, metodiškai apgalvotas darbas, taikant įvairias formas - grupinį ar individualų konsultavimą, psichoterapiją, informavimą, atsižvelgiant į konkretaus atvejo specifiką, reikia bent pusės metų, kad pradėtų keistis probuojamo asmens požiūris ar elgesys.
Rizikos vertinimas ir praktiniai iššūkiai Lietuvoje
Lietuva taip pat žengia žingsnius rizikos vertinimo srityje. Kalėjimų departamentas investuoja į rizikos vertinimo instrumentus, įvairias darbui su nuteistuoju programas, darbuotojų apmokymą ir mokslinius tyrimus. 2011 m. priimtas Probacijos įstatymas įtvirtino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sampratą.
Vis dėlto, nepaisant teorinio pagrindo ir gerųjų užsienio šalių praktikos, Lietuvos probacijos įstaigų darbo rezultatai nėra geri. Problemos kyla ne tik probacijoje, bet ir teismų ar pataisos įstaigų darbe, kai paskiriama ir vykdoma formali bausmė, nesigilinant į bausmės specifiką konkrečiu atveju. Be to, jei visas programinis darbas būtų atliekamas taip kaip užsienyje, vėlgi turėtume šiek tiek kitokį vaizdą.
Integracijos problemos Lietuvoje: teismas sudaro priemonių, kurių asmuo turi laikytis, sąrašą. Tačiau realiai daugiau dėmesio skiriama išorinei asmens kontrolei, o mažai skatinama jo vidinė motyvacija keistis. Apsilankymas pas probacijos pareigūnus taip pat yra labai skirtinga patirtis, nes pareigūnai skiriasi savo asmenybės savybėmis, darbo metodais bei turimu krūviu. Probacijos pareigūnai yra labai stipriai apkrauti darbu, jų nepakanka. Pataisos namuose turime tik vieną psichologą keliems šimtams nuteistųjų, o probacijos įstaigose apskritai yra tik keli psichologai.
Jei nuteistojo kriminalinė rizika aukšta, jo probacija turi būti susieta su rizikos valdymu ir stebėsena, atitinkamai turi būti ilginama, darbo planas turi būti nuolat peržiūrimas. Reikia stebėti, kokie žmogaus poreikiai. Stažuotės metu kolega vokietis pasakė, kad jau geriau probuojamasis sėdi su juo kabinete ir kalba apie tai, kas kelia sunkumų, nes tuomet tų sunkumų supykęs neišlies gatvėje.
Smurto prevencija artimoje aplinkoje: praktiniai mechanizmai
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė. Jis skiriamas smurto pavojų keliančiam asmeniu - įpareigoja jį / ją laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (jeigu gyvenama kartu su smurto pavojų patiriančiu žmogumi), čia nesilankyti, nesiartinti nei prie žmogaus, nei prie kartu gyvenančių šeimos narių, nebendrauti, neieškoti ryšio.
Smurto orderį 15-os dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė. Jis skiriamas tuomet, kai gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Skiriant orderį vertinama potencialaus smurto rizika.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu. Šiuo atveju nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Toks asmuo gali būti įpareigotas nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, taip pat nesiartinti orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir vaikų. Įstatymas numato, kad policijos pareigūn(i)ų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti, galima skųsti apylinkės teismui per 15-ka dienų nuo sprendimo priėmimo.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Jeigu gresia realus pavojus smurto artimoje aplinkoje aukos gyvybei ar sveikatai dėl smurtautojo elgesio, auka turėtų kreiptis pagalbos skambinant numeriu 112. Pagalbos telefonas yra nemokamas ir veikia 24 valandas per parą, yra pasiekiamas iš mobiliųjų ir stacionarių telefonų. Bendrasis pagalbos centras turi galimybę kontaktuoti su bet kuriuo policijos komisariatu. Policija turi pareigą įvertinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje. Dažniausiai policijos pareigūnai iškart pradės ikiteisminį tyrimą ir sulaikys smurtautoją.
Tyrimai Lietuvos pataisos įstaigose (2015-2017) ir praktinės įžvalgos
Monografijoje apibendrinus gautus rezultatus pateikiamos nuteistųjų asmenybei ir kriminalinei rizikai vertinti svarbios įžvalgos ir praktinės rekomendacijos. Monografijos autoriai tikisi, kad specialistams jos leis aktyviau bei kryptingiau veikti taikant nusikalstamo elgesio korekcijos programas pataisos įstaigose, o mokslininkams suteiks naujų idėjų šios tematikos tyrimuose.
Kitos monografijos dalys supažindina su 2015-2017 m. atlikto tyrimo Lietuvos pataisos įstaigose metodologija bei rezultatais, kartu pristatoma ir išsami konkretų tyrimo klausimą atskleidžianti mokslinės literatūros analizė. Apibendrinus gautus rezultatus pateikiamos nuteistųjų asmenybei ir kriminalinei rizikai vertinti svarbios įžvalgos ir praktinės rekomendacijos.
VU Bendrosios psichologijos katedros darbuotoja, daktarė Laura Ustinavičiūtė pažymėjo, kad vyrų atliekamus nusikaltimus dažniau paskatindavo finansinės bėdos, nedarbas, alkoholio vartojimas. Nuteistiesiems būdinga paranoja, asocialus elgesys, impulsyvumas.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Martinkevičienė pažymėjo, kad nuteistųjų asmenybės ir smurto rizikos tyrimai visų pirma yra visuomenės saugumo klausimas. Ji įvardino sumaištį pataisos namų kalinių išskirstyme. Kiekvienuose pataisos namuose veikia atskiri mechanizmai, tačiau sprendimuose nedalyvauja psichologija.
Įvertinus visą pateiktą medžiagą, akivaizdu, kad efektyvus smurto prevencijos ir recidyvumo mažinimo modelis turi derinti patikimus rizikos vertinimo instrumentus, sistemingą dinamikinių rizikos veiksnių mažinimą per individualias intervencijas ir pakankamas institucines resursus - tiek probacijos, tiek pataisos įstaigų psichologų darbo stiprinimą, ir nuoseklų programinį darbą, orientuotą į vidinę motyvaciją keistis.
Lentelė: Pagrindiniai rizikos veiksniai (santrauka)
| Tipas | Pavyzdžiai | Prognozinė reikšmė |
|---|---|---|
| Statiniai | Krimininė praeitis, vaikystės elgesio problemos | Stiprūs bendrojo recidyvizmo prognozuotojai |
| Dinaminiai (stabilūs) | Asmenybės bruožai: impulsyvumas, priešiškumas | Reikšmingi smurtinio elgesio rizikai |
| Dinaminiai (akutiniai) | Alkoholio/ narkotikų vartojimas, finansinės problemos | Lengvai keičiasi per intervencijas |
Prognozės skiriasi tiek savo prognozuojamo reiškinio sudėtingumu, kompleksiškumu, tiek galimų pasekmių sunkumu visuomenei ir atskiram jos nariui. Nekyla abejonė, jog specialistui prognozuojant būsimo smurtinio bei nusikalstamo elgesio ir priimant vieną ar kitą sprendimą tenka dalis atsakomybės už šio sprendimo pasekmes. Lietuvoje vykstant tam tikram progresui, yra patirtis, yra tradicijos, yra poreikis, o praktika žengia pirmuosius žingsnius.
tags: #nuteistuju #asmenybes #charakteristikos #ir #smurto #rizika