Disociacinė amnezija: psichikos sutrikimas, priežastys, simptomai ir gydymas

Disociacinė amnezija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia kaip atminties praradimas, dažniausiai susijęs su trauminiu įvykiu arba psichologiniu stresu. Ši liga gali būti laikoma savotišku psichologiniu gynybos mechanizmu, kai žmogus bando pabėgti nuo skausmingų prisiminimų ar emocijų.

Smegenų funkcijos ir atmintis

Disociacinė amnezija yra neurologinė būsena, kuri tiesiogiai susijusi su smegenų funkcijomis, ypač tomis, kurios atsakingos už atminties formavimą ir saugojimą. Pagrindiniai smegenų regionai, dalyvaujantys šiuose procesuose, yra hipokampas ir prefrontalinė žievė. Hipokampas yra atsakingas už naujų atminčių formavimą, o prefrontalinė žievė dalyvauja atminties atkūrimo procese.

Priežastys

Pagrindinės disociacinės amnezijos priežastys yra psichologinės traumos, tokios kaip smurtas, seksualinė prievarta, karas, nelaimingi atsitikimai ar kitos stresinės situacijos. Šie įvykiai gali sukelti stiprią emocinę reakciją, kuri lemia atminties praradimą.

Simptomai

Pagrindiniai disociacinės amnezijos simptomai yra atminties praradimas, kuris gali būti lokalizuotas (pavyzdžiui, prarastas tik tam tikras laikotarpis) arba globalus (visos atminties praradimas). Taip pat gali pasireikšti sunkumai prisimenant asmeninius duomenis, pavyzdžiui, vardą ar adresą.

Diagnostika

Disociacinės amnezijos diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, kurio metu psichiatras ar psichologas analizuoja paciento simptomus ir istoriją. Naudojami standartizuoti klausimynai ir interviu metodai.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Gydymas

Disociacinės amnezijos gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, dažnai naudojama siekiant padėti pacientams susidoroti su trauminiais įvykiais ir atkurti prarastą atmintį. Taip pat gali būti taikoma EMDR (akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas) terapija, kuri padeda apdoroti traumas. Vaistai, skirti nerimo ar depresijos simptomams valdyti, taip pat gali būti skiriami.

Kiti atminties sutrikimai

Atminties sutrikimai, įskaitant amneziją, yra būklės, kai žmogus praranda gebėjimą įsiminti, išlaikyti ar atkurti informaciją. Šie sutrikimai gali būti laikini arba ilgalaikiai ir paveikti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis saugo informaciją trumpam, pavyzdžiui, telefono numerį, o ilgalaikė - ilgesniam laikotarpiui, kaip prisiminimai apie svarbius įvykius.

Amnezija

Amnezija yra medicininis terminas, apibūdinantis atminties praradimą arba pamiršimą. Tai dažnai pasitaiko dėl galvos traumų, ligų ar narkotikų ar alkoholio poveikio, tačiau taip pat gali būti susijusi su ne ligos veiksniais, tokiais kaip senėjimas, stresas ar miego trūkumas. Atminties praradimas gali būti laikinas arba nuolatinis, priklausomai nuo priežasties.

Atminties praradimo priežastys

Atminties praradimą gali sukelti daugybė veiksnių. Supratimas apie šias priežastis gali padėti nustatyti tinkamą gydymą. Šie veiksniai apima:

• Senėjimas: Natūralus kognityvinių funkcijų mažėjimas su amžiumi.
• Stresas ir nerimas: Aukštas streso lygis gali pabloginti atmintį ir koncentraciją.
• Miego sutrikimai: Prasta miego kokybė gali paveikti atminties konsolidaciją.
• Medicininės būklės: Tokios ligos kaip Alzheimerio liga, insultas ar infekcijos gali sukelti atminties praradimą.
• Vitaminų B-12 trūkumas: Vitamino B-12 trūkumas gali sukelti atminties praradimą.
• Alkoholio ar narkotikų vartojimas ir tam tikrų receptinių vaistų poveikis: Piktnaudžiavimas alkoholiu gali sukelti sumišimą ir atminties praradimą, kaip ir narkotikų vartojimas.
• Anestezija po neseniai atliktos operacijos: Anestezija gali sukelti laikiną atminties praradimą.
• Vėžio gydymas, pavyzdžiui, chemoterapija, radioterapija ar kaulų čiulpų transplantacija: Vėžio gydymas gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.
• Galvos trauma ar smegenų sukrėtimas: Galvos traumos gali sukelti tiek laikiną, tiek nuolatinį atminties praradimą.
• Deguonies trūkumas smegenyse: Deguonies trūkumas smegenyse gali pažeisti smegenų ląsteles ir sukelti atminties praradimą.
• Tam tikros traukulių rūšys: Kai kurios traukulių rūšys gali sukelti atminties praradimą.
• Smegenų navikas ar infekcija: Smegenų navikai ir infekcijos gali pažeisti smegenų struktūras, atsakingas už atmintį.
• Smegenų operacija ar šuntavimo operacija: Smegenų operacijos gali sukelti atminties praradimą, priklausomai nuo to, kuri smegenų dalis yra operuojama.
• Psichinės ligos, tokios kaip depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir disociatyvus sutrikimas: Psichinės ligos gali turėti įtakos kognityvinėms funkcijoms, įskaitant atmintį.
• Emocinė trauma: Emocinė trauma gali sukelti disociacinę amneziją.
• Skydliaukės disfunkcija: Skydliaukės problemos gali paveikti kognityvines funkcijas, įskaitant atmintį.
• Elektrokonvulsinė terapija: Elektrokonvulsinė terapija gali sukelti laikiną atminties praradimą.
• Laikinas išeminės atakos (TIA) epizodas: TIA gali sukelti laikiną atminties praradimą.
• Neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Huntingtono liga, išsėtinė sklerozė (IS) ar Parkinsono liga: Neurodegeneracinės ligos gali pažeisti smegenų ląsteles ir sukelti atminties praradimą.
• Migrena: Migrena gali sukelti laikiną atminties praradimą.
• Tiamino trūkumas (kaip Wernicke encefalopatijos ir Korsakoffo psichozės atveju): Korsakovo sindromas atsiranda dėl didelio laipsnio ilgalaikio vit.B1 deficito.

Atminties praradimo simptomai

Atminties praradimo simptomai skiriasi priklausomai nuo esamos priežasties. Dažniausi simptomai apima:

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

• Sunkumai prisimenant neseniai įvykius: Sunkumai prisiminti, kas įvyko trumpuoju laikotarpiu.
• Pamiršimas vardų ir susitikimų: Dažnai pamirštami svarbūs įvykiai ar žmonių vardai.
• Neaiškumas dėl laiko ir vietos: Pasimeta dėl dabartinio laiko ar vietos.
• Klausimų kartojimas: Užduoda tuos pačius klausimus kelis kartus, nes negali prisiminti atsakymų.
• Sunkumai atliekant kasdienes užduotis: Problemos atlikti pažįstamas užduotis, kurios anksčiau buvo lengvos.
• Konfabulacija - kai žmogus nesąmoningai „prikuria“ neužfiksuotų atminties detalių.

Atminties praradimo diagnostika

Norint diagnozuoti atminties praradimą, gali būti atliekami šie testai:

• Kraujo tyrimai dėl specifinių ligų, kurios gali būti įtariamos (pavyzdžiui, dėl mažo vitaminų B12 ar skydliaukės ligos).
• Smegenų angiografija.
• Kognityviniai testai (neuropsichologiniai/psichometriniai testai).
• KT arba MRT galvos.
• EEG.
• Juosmens punkcija.

Atminties praradimo gydymas

Atminties praradimo gydymas priklauso nuo priežasties. Daugeliu atvejų jis gali būti atstatomas gydant. Pavyzdžiui, atminties praradimas, sukeltas vaistų, gali išnykti pakeitus vaistus. Maisto papildai taip pat gali būti naudingi, kai atminties praradimą sukelia maistingųjų medžiagų trūkumas.

Jei depresija yra veiksnys, jos gydymas gali būti naudingas atminčiai. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, po insulto, terapija gali padėti žmonėms prisiminti, kaip atlikti užduotis, tokias kaip vaikščiojimas ar batų užrišimas. Kitais atvejais atmintis gali pagerėti.

Gydymas taip pat gali būti specifinis atminties praradimą sukeliančioms būklėms. Su atminties praradimu susijusias funkcijas gali padėti susigrąžinti kognityvinė reabilitacija bei ergoterapija.

Kaip galima užkirsti kelią atminties praradimui?

Yra keletas būdų, kaip galima užkirsti kelią atminties praradimui arba bent jau sumažinti jo riziką:

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

• Įtraukite fizinę veiklą į savo kasdienybę.
• Išlaikykite protinį aktyvumą.
• Reguliariai socializuokitės.
• Organizacija.
• Gerai miegokite.
• Valgykite sveikai.
• Valdykite lėtines ligas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei atminties praradimas trukdo kasdienėms veikloms, kelia grėsmę jūsų saugumui, progresuoja arba yra lydimas kitų fizinių simptomų. Staiga atsiradęs atminties praradimas visada yra rimtas požymis - būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes tai gali būti ir rimtos traumos, ir kitų smegenų ligų simptomas. Jei atmintis palaipsniui silpsta, dažnai pirmieji pokyčius pastebi artimieji. Jei atmintis pablogėjo po traumos ar nelaimingo atsitikimo, medicininė pagalba turi būti suteikta nedelsiant, net jeigu žmogus neprarado sąmonės.

Wernicke-Korsakovo sindromas

Tai sindromas, kuris apima atminties netekimą, pusiausvyros sutrikimus ir nistagmą (nevalingi akių judesiai). Karlas Wernice aprašė šį sutrikimą 3 pacientams. 2 iš jų buvo vyrai, kenčiantys nuo alkoholizmo, ir 1 moteris, kuris kentėjo nuo nuolatinio pykinimo ir vėmimo. Po jų mirties atliktas skrodimas parodė, jog visiems 3 buvo būdingas tam tikros smegenų zonos pažeidimas. Korsakovas, rusų psichiatras, stebėjo atminties sutrikimus alkoholizmu sergantiems žmonėms. Savo stebėjimus jis aprašė keliuose straipsniuose. XIX amžiaus pabaigoje Murafjevas nustatė, kad abiejų autorių aprašomi atvejai turi tą pačią kilmę.

Pagrindiniai Wernicke-Korsakovo sindromo požymiai:

• Anterogradinė amnezija (sutrinka gebėjimas formuoti naujus prisiminimus).
• Retrogradinė amnezija (sutrikęs gebėjimas prisiminti buvusius įvykius).
• Sutrikęs suvokimas ar iškraipyti prisiminimai.
• Haliucinacijos.

Gydymui skiriama 100mg per dieną tiamino dozė. Vaistas gali būti geriamas, leidžiamas į raumenis ar į veną. Svarbu pradėti tiamino terapija prieš duodant gliukozės, nes kitu atveju encefalopatijos požymiai gali pablogėti.

Amnezija ir teisė

Amnezijos ryšys su smurtinių nusikaltimų įvykdymu yra gerai žinomas. Visų pirma, tai liečia amneziją dėl apsvaigimo nuo narkotikų ar alkoholio ir panaudoto smurto laipsnio. Tačiau amnezijos buvimas savaime nedaro kaltinamojo neveiksniu stoti prieš teismą ir neįrodo mens rea nebuvimo, būtino nusikaltimui įvykdyti.

Šaltinis: Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. A. B.

tags: #ar #amneija #psichikos #sutrikimas