Valdantieji prognozuoja, kad nauji pensijų kaupimo dalyviai gaus pensijas, siekiančias bent 50 proc. ir didės tiek nauji, tiek esami dalyviai. Numatoma, kad dirbantis žmogus iki 40 metų bus automatiškai įtraukiamas į pensijų kaupimo sistemą, tačiau jis galės atsisakyti joje dalyvauti. Automatinis įtraukimas dalyvauti kaupime - tai naujausios kaupimo tendencijos pasaulyje, kai iki 40 metų įtraukiami į pensijų fondus su teise atsisakyti. Nuo kitų metų sausio bus įtraukti visi dalyvaujantys kaupime su teise nedalyvauti. Naujai dalyvaujantys bus įtraukiami nuosekliai, tą 4 proc. prisidėjimą išdėliojant per 5 metus, kad našta nebūtų per didelė.
Seimo priimta reforma teigia, kad vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) 2019-2020 metais didės vidutiniškai po 23 eurus. Jei darbuotojas fondui skirs daugiau nei 4 proc., valstybė prisidės papildomai. Nuo 2004-ųjų veikiančių antros pakopos pensijų fondų dalyviams „Sodra“ dabar perveda 2 proc. jų atlyginimo, o jei pats žmogus prisideda 2 proc., valstybė perveda papildomus 2 proc. Lėšų antros pakopos pensijų fonduose suma pernai viršijo 2,9 mlrd. eurų. 2017-ųjų pabaigoje Lietuvoje veikė 20 fondų, juose pensiją kaupė 1,289 mln. žmonių.
„Jei kaupiama pagal modelį 2+2+2, tai su „Sodros“ dalimi galima grįžti atstatyti „sodrinę“ pensiją, o tie kiti sukaupti pinigai liktų fonde“, - teigė pristatydamas reformą. Vyriausybė siūlo nuo kitų metų visiškai nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Norintiems toliau kaupti galės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc.
II pakopos pensijų kaupimas laikomas svarbiu finansiniu įrankiu: „Žmonės, kurie kaupia papildomai, sulaukę pensinio amžiaus dažniausiai turi daugiau finansinės laisvės, daugiau pasirinkimų ir didesnes pajamas.“ II ketvirčio 2026 m. rezultatai rodo, kad dalyviai uždirbo 906 mln. eurų investicinės grąžos per metus, o viso laikotarpio grąža siekia apie 4,7 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų grąža II ketvirtyje sudarė 13,2 proc., metinė - 19,9 proc., o III pakopos dalyvių turto vertė augo 50,7 proc. ir siekė 663 mln. eurų.
- Sprendimas dėl kaupimo II pakopo: ankstesnis įnašų palaikymas suteikia finansinį stabilumą senatvei; valstybinė įmoka toliau skatina kaupimą.
- Ar kada nors tai gali būti nepakankama? Tarptautiniai vertinimai rodo, kad reformas reikia laikyti lankstumu ir pasitikėjimu grįstomis, o kai kuriose prognozėse gali kilti spaudimas viešiesiems finansams dėl senėjančios visuomenės.
- Kartais kaupimo mechanizmas gali būti laikinas laikotarpis: iki 2027 metų pabaigos yra numatyti laiką suteikiantys „langai“ pasitraukimams, tačiau su tam tikrais mokesčiais ir sąlygomis.
Tuo tarpu užsienyje įžvelgiama, kad II pakopos principai yra labiau tinkami stabiliai ateičiai: Skandinavijos šalyse, Danijoje ir Nyderlanduose papildomai pensijai kaupia apie 90 proc. dirbančiųjų. Ši patirtis išryškina galimybę rinktis, kada ir kaip įtraukti papildomą kaupimą į asmeninį biudžetą, taip pat - kryptingai įvertinti valstybės paskatas bei išmokų apmokestinimą.
Taip pat skaitykite: Internetinis pensijos skaičiuoklės vadovas
KAS LABIAUSIAI MOTYVUOJA KAUPIANČIUOSIUS? 2026 m. LIPFA užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojus papildomai kaupti pensijai labiausiai skatintų: stabili ir nekaitaliojama pensijų kaupimo sistema; lankstesnės sukauptų lėšų išmokėjimo galimybės sulaukus pensinio amžiaus; valstybės paskata kaupiant. Šiuos veiksnius nurodė daugiau nei 40 proc. kaupiančiųjų.
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė už viso kaupimo metu sukauptas lėšas. Taip pat yra įdiegta galimybė išimti visą sukauptą sumą be mokesčių, kai kaupimas tampa sunkiai įmanomas ar beprasmiškas. Premjeras teigia, kad reformos tikslas - didinti pasitikėjimą sistema ir jos lankstumą, o verslas neretai baiminasi, kad reforma skatins žmones pasitraukti iš kaupimo.
Skirtingos institucijos ir ekspertai vertina reformą skirtingai: Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos teigimu, du metų „langas“ yra per ilgas intensyvios reikšmės kontekste, o tarptautiniai analitikai įspėja apie galimą pensijų dydžio sumažėjimą ateityje. Tarptautinis valiutos fondas (IMF) išreiškė nuomonę, kad reforma gali mažinti pensijas ateityje ir didinti spaudimą viešiesiems finansams senėjant visuomenei.
Taigi, vienas iš kertinių klausimų - ar automatizavimas ir galimi pasitraukimai iš antros pakopos suteiks daugiau pasitikėjimo ir stabilumo, ar atvirkščiai sumažins įmokas ir galimybes kaupti ateities pajamoms. Kartu svarbu suprasti, kad skubėti nėra būtina: nuspręsti, ką daryti toliau, galima iki 2027 metų pabaigos. Kartu verta įvertinti individualius poreikius: kiekvienas asmuo turėtų apsvarstyti savo įmokų dydį, galimybes ir galimą grąžą, ypač turint omenyje gyvosenos ir demografinių pokyčių kontekstą.
Priežiūros ir konsultacijų metu galima įsigyti daugiau informacijos apie asmens situaciją, o investiciniai scenarijai rodo, kad pradiniai įnašai ir laikui bėgant auganti grąža gali sukurti patikimą finansinį saugumą. Nusprendus tęsti II pakopos kaupimą, valstybės paskata išlieka 1,5 proc. dydžio, o 2026 m. šią įmoką galima skirti toliau - 33,49 Eur/mėn. Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima išimti dalį sukauptų lėšų arba visą sumą be mokesčių toms situacijoms, kai kaupimas tampa sunkiai įmanomas.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Galimos atskaitos: Jei jau kaupiate II pakopos pensijų fondais, jums nereikia daryti papildomų veiksmų - toliau kaupimas vyksta su valstybine įmoka, o galimybė atsiimti 25 % lėšų suteikiama iki 2027 metų pabaigos. Nutraukus kaupimą, įmokos grąžinamos atskaičius 3 proc. išgryninimo mokesį, o investicinė grąža ir valstybės įnašas grįžta į Sodros taškus. Taip pat primenama, kad galimi sukčiai siūlanti keisti pensijų kaupimo sutartis telefonu ar gatvėje - saugokitės neaiškių žinučių ir nepaskirinių prašymų.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje