Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kuris dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos.
Kokie veiksmai laikomi nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais apibrėžia Baudžiamasis kodeksas. Tačiau daug mažiau pavojingų, bet vis tiek pažeidžiančių nukentėjusiųjų interesus veikų numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Jeigu Jūs nukentėjote nuo administracinio nusižengimo, Jūs turite būti pripažintas nukentėjusiuoju administracinėje teisenoje. Jeigu Jūs nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, turėtumėte tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Apie tai, kaip pranešti apie nusikalstamą veiką, plačiau parašyta skyriuje „Pranešimas apie nusikalstamą veiką”.
Teisinis pagrindas ir teisės aktai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) ir kitų teisės aktų nuostatomis, nukentėjusysis turi šias teises. 1861 straipsnis. Ne vėliau kaip pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą. Vertinimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo.
Prireikus tam gali būti pasitelkiamas psichologas arba kiti specialių žinių ar įgūdžių turintys asmenys. Į nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimo metu surinktus duomenis atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą ir šio Kodekso nustatytais atvejais sprendžiant, ar nukentėjusiam dėl jo specialių apsaugos poreikių būtina taikyti vieną ar daugiau šio Kodekso nustatytų garantijų.
Vertinimo laikas ir iniciatoriai
Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekantis pareigūnas ar prokuroras ne vėliau kaip pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu atlieka vertinimą ir nustato nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, kurie taikomi siekiant sumažinti baudžiamojo proceso ar kitą traumuojantį poveikį. Prireikus atlikti papildomą ar pakartotinį nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, jį organizuoja arba atlieka prokuroras: ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pavedimu, teismo proceso metu - teismo pavedimu.
Taip pat skaitykite: Specialieji poreikiai Lietuvoje
Vertinimo turinys ir duomenų tvarkymas
Duomenys, gauti atliekant nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, laikomi atskirai nuo bylos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras privalo užtikrinti, kad skirtingais baudžiamojo proceso etapais nukentėjusiajam teikiamos informacijos apimtis būtų nustatoma atsižvelgiant į specialius jo poreikius bei asmenines aplinkybes, nustatytas BPK 1861 straipsnio tvarka, taip pat į nusikaltimo rūšį ar pobūdį.
Specialios apsaugos priemonės ir jų taikymo sąlygos
Nukentėjusysis turi teisę prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą. Ši procesinė apsaugos priemonė gali būti taikoma, jeigu: 1) gresia realus pavojus nukentėjusiojo, liudytojo ar jų šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams; 2) nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese; 3) nukentėjusysis ar liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.
Dalinis anonimiškumas gali būti taikomas ir kitais atvejais, kai yra duomenų, kad tam tikrų nukentėjusiojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie nukentėjusįjį slaptumo. Nukentėjusiajam gali būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme numatytos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, jei atliekant ikiteisminį tyrimą arba nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl labai sunkių ar sunkių nusikaltimų, taip pat dėl šiame įstatyme numatytų apysunkių nusikaltimų arba pasibaigus baudžiamajam procesui buvo gauta patikrintų duomenų iš viešų ar konfidencialių šaltinių, kad asmenų gyvybei ar sveikatai gresia realus pavojus ar gali būti sunaikintas ar sugadintas jų turtas.
Praktiniai aspektai: vaikai, aukos smurto artimoje aplinkoje ir individualus vertinimas
ES norminių aktų, mokslinių tyrimų, teismų praktikos, ekspertų suteiktų duomenų analizės rezultatai suteikia pagrindą teigti, kad smurto artimoje aplinkoje aukos dėl pakankamai dažnos antrinės ir pakartotinės viktimizacijos, bauginimo, keršto yra pažeidžiamos, ir joms reikalingos specialios apsaugos priemonės. Nukentėję vaikai taip pat a priori laikomi turinčiais specialių poreikių.
Todėl tikslinga šių aukų atžvilgiu atlikti tik antrą poreikių vertinimo procedūros etapą - individualaus vertinimo būdu parinkti adekvačias, identifikuotus asmeninius poreikius atitinkančias specialias apsaugos priemones. Toks būdas palankesnis aukai ir leidžia efektyviau organizuoti pareigūno veiklą.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos dėl burnos higienos
Nukentėjusiųjų teisės ikiteisminio tyrimo ir teismo metu
Nukentėjusysis turi daug teisių ir jas žinoti yra labai svarbu. Nukentėjusysis turi teisę žodžiu ar raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, gavęs asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, pradeda ikiteisminį tyrimą ir apie tai raštu praneša skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas. Atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą, kuris išsiunčiamas skundą, pranešimą ar pareiškimą surašiusiam asmeniui.
Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus ir sprendimus nukentėjusysis turi teisę apskųsti nurodytomis BPK nustatytomis tvarkomis.
Procesinės garantijos ir pagalba
Nukentėjusysis turi teisę pateikti prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teikti įrodymus, gauti kompensaciją už išlaidas, patirtas dėl dalyvavimo baudžiamajame procese, gauti kontaktinius duomenis ryšiams dėl atitinkamos bylos palaikyti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu.
Nukentėjusysis turi teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui pateikti motyvuotą prašymą ir dėl kitų svarbių bylos dokumentų, su kuriais BPK nustatyta tvarka jie turi teisę susipažinti, ar jų dalių vertimo raštu į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Nukentėjusieji turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Naujas požiūris į negalią
Problemos ir rekomendacijos reguliavimui
Toks mechanizmas formos požiūriu iš esmės atitinka siūlomą Direktyvos perkėlimo būdą. Tačiau kai kurios Rekomendacijų nuostatos skiriasi nuo Baudžiamojo proceso kodekso normų arba jas riboja. Tam tikrais atvejais šie teisės aktai neatitinka konstitucinio legalumo kriterijų.
Atlikta lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad nacionalinis nukentėjusiųjų specialiųjų apsaugos poreikių vertinimo procedūros reguliavimas ne visiškai atitinka Direktyvos standartus ir yra nepakankamas, todėl jos vykdymas gali būti netinkamas ar formalus, taigi ir neužtikrinantis tinkamos smurto artimoje aplinkoje aukų apsaugos. Galimas reguliavimo ir taikymo problemas rekomenduojama spręsti minėtas nuostatas atitinkamai suderinant su Direktyvos reikalavimais.
Konkrečios rekomendacijos
- Suderinti Rekomendacijų normas dėl specialiųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir sąlygų, vertinamųjų subjektų, taip pat vartojamas sąvokas su BPK įtvirtintu reguliavimu.
- Užtikrinti išsamesnį ir neformalų vertinimo kriterijų bei priemonių sąrašą, ypač vaikų ir smurto artimoje aplinkoje aukų atveju.
- Didinti dėmesį nukentėjusiųjų aktyviai dalyvaujant procedūroje ir užtikrinti procedūrų lankstumą bei tinkamą įgyvendinimą praktikoje.
Naudinga informacija nukentėjusiesiems
- Fizinis asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, turi teisę žodžiu ar raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą.
- Nukentėjusysis gali būti šaukiamas į apklausą ir apklausiamas kaip liudytojas; bylose dėl seksualinių nusikaltimų bei smurto artimoje aplinkoje galima prašyti būti apklaustam tos pačios lyties pareigūno.
- Į mažamečio nukentėjusiojo apklausą visada, o į nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą tam tikrais atvejais, privalo būti kviečiamas psichologas.
- Nukentėjusysis turi teisę pareikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, vertėjui, ekspertui ir specialistui BPK nustatytais pagrindais ir tvarka.
tags: #nukentejusiojo #specialiu #apsaugos #poreikiu #vertinimas