Nord LB 3 pensijų fondas išmokėjimas mirties atveju: paveldėjimo tvarka ir galimybės

Pensijų fondai šiandien siūlo lankstų ir paprastą sprendimą, kuris leidžia užtikrinti ne tik savo finansinį saugumą senatvėje, bet ir savo šeimos nariams. Išėję į pensiją galite kaupti toliau ir didinti savo finansinį rezervą tiek savo reikmėms, tiek paveldėjimui. Paveldėjimo procesas skiriasi priklausomai nuo to, kurioje pakopoje kaupiate - antroje ar trečioje, ar pirmojoje pakopoje, kuri iš principo nėra paveldima kaip sukaupta lėšų suma.

II pakopos pensijų kaupimas: paveldėjimo pagrindai

II pakopoje dalyvis kaupia lėšas asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Įmokos sudaro 3 % nuo atlyginimo, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio). Kaupimas II pakopoje - savanoriškas ir dažnai pigesnis ilgalaikio investavimo būdas. Lėšos po mirties yra paveldimos pagal įstatymą ar testamentą, o paveldėtojai privalo pradėti paveldėjimo bylą notaro kontrole per 3 mėnesius nuo mirimo dienos.

Anuitetai ir paveldėjimo galimybės

Jei antroje pakopoje sukaupta suma nesiekia tam tikros ribos (nuo 2026 m. - 16 785 Eur), pensijų kaupimo bendrovė perveda visą sumą kaip vienkartiną išmoką. Didesnę sumą paveldi per anuitetą arba per kitas išmokų formas, priklausomai nuo pasirinkimo ir fondo sąlygų. Anuiteto pasirinkimas gali priklausyti nuo garantuoto laikotarpio: standartinis anuitetas užtikrina stabilias išmokas visam gyvenimui, o anuitetas su garantuotu laikotarpiu gali būti ilgesnis kaip 80 metų, bet išmokos gali būti mažesnės. Atidėtas anuitetas užtikrina paveldimą likusią dalį ir galimybę turėti didesnį išmokų dydį laikui bėgant. Po 85 metų laikotarpio pabaigos išmokos gali būti mokamos tiesiogiai ir paveldimos. Taip pat galima pasirinkti atidėtą anuitetą, kur išmokos prasideda nuo 85 metų amžiaus, o likusi dalis gali būti paveldima.

Antroje pakopoje pasirinkus atidėtą anuitetą sukauptos lėšos ne tik užtikrina stabilias išmokas, bet ir yra paveldimos. Lietuvos teisės nuostatos numato paveldėjimo procedūras per notaro įgaliojimus ir įstatus. Paveldėtojai gali būti nustatomi pagal testamentą arba įstatymą, o paveldėtas turtas konvertuojamas į pinigus ir išmokamas per nustatytą terminą.

Kaip įeiti į paveldėjimo procesą

Norint atsiimti antros pakopos fondų lėšas, dalyvis turi kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti raštišką prašymą sudaryti pensijų išmokų sutartį, o jeigu sukaupta suma viršija ribą - prašymą įsigyti pensijų anuitetą. Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos; vėliau notaras gali pareikalauti papildomų dokumentų. Pasibaigus paveldėjimo procesui, paveldėtojams išmokos išmokamos pagal įstatymus arba pagal testamentą.

Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?

Trečioji pakopa: paveldėjimas ir valdymas

Tresčioje pakopoje pensiją kaupiate savarankiškai, todėl visos sukauptos lėšos priklauso jums, o paveldėjimas vyksta pagal įstatymus ar testamento nuostatas. Po mirties paveldėtojai kreipiasi į notarus dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir toliau gali pereiti į fondą, kad gautų išmokas. Paveldėtojams tenka užtikrinti teisingą ir laiku atliktą paveldėjimo procedūrą, įtraukti sukauptas lėšas į paveldėjimo bylą ir laikyti bendro pobūdžio dokumentus.

Palyginus su pirmąja pakopa, trečioji pakopa suteikia visišką teisę į paveldėjimą, nes lėšos priklauso paveldėtojams ir gali būti išmokėtos per įvairias formas - vienkartinę išmoką ar anuitetą. Tačiau paveldėjimo procesas vis tiek reikalauja įsitraukimo ir teisinio įsikišimo.

Ką svarbu žinoti apie paveldėjimą ir mokesčius

Paveldėtoms lėšoms taikomi mokesčiai tik tuomet, kai paveldi artimi giminaičiai. Jei paveldi, pvz., sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimi giminaičiai, valstybės mokesčių nėra. Vis dėlto paveldimas turtas neatitenka automatiškai - reikia pradėti paveldėjimo bylą. Dažnai paveldėtojai apie paveldėtąją lėšą net nežino, todėl notarai ir VMI gali įtraukti tokius atvejus į paveldėjimo procesą.

Notaro įtraukimas į paveldėjimo bylą padeda surinkti informaciją apie mirusiojo turtą ir įtraukti pensijų lėšas į paveldėjimo bylą. Jei paveldėjimo atvejai nėra, lėšos gali pereiti valstybės nuosavybėn. Taigi svarbiausia pradėti paveldėjimo bylą per 3 mėnesius nuo mirimo dienos.

Martin Lewis: What is Inheritance Tax and how does it work?

Paveldėjimo statistika ir praktiniai patarimai

Pastaraisiais metais paveldėjimo atvejai antrojoje ir trečiojoje pakopose buvo reguliariai fiksuojami. Per pastaruosius 5 metus valstybė paveldėjo mirusių pensijų dalyvių lėšas apie 900 kartų, bendra suma siekė apie 850 tūkst. eurų. Jei miręs neturi įpėdinių, paveldėtas turtas pereina į biudžetą, o kartais paveldėtojai tuo metu nėra žinomi. Tokiais atvejais paveldėjimo procesą dažnai tvarko VMI, o paveldėtos lėšos grąžinamos teisėtiems paveldėtojams tik teismo sprendimu.

Taip pat skaitykite: „Nord“ pensijų fondai: investavimo galimybės

Paveldėti lėšos niekur nedingsta - jos veya paveldimos pagal Civilinį kodeksą. Notaras ar paveldėjimo liudijimas tampa kelio į pensijų fondus įgaliojimu. Dažnai žmonės nežino apie paveldėtas lėšas, todėl svarbu informuoti artimuosius ir notarus, kad paveldėjimo procesas vyktų sklandžiai.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

tags: #nord #lb #3 #pensiju #ismokejimas #mirties