Praėjusiais metais Tarnyba gavo pusšimtį skundų socialinės padėties pagrindu, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 29. Dar smarkiau šioje srityje šoktelėjo užklausų skaičius - nuo 106 iki 281. „Reikia pastebėti, kad tokiam skundų ir kreipimųsi skaičiaus augimui įtakos turėjo pernai įsigaliojęs Lygių galimybių įstatymo pakeitimas, į socialinės padėties apibrėžimą įtraukęs šeiminės padėties sąvoką.“ Šioje srityje dažniausiai kreiptasi dėl paslaugų teikimo šeimoms su vaikais - dėl nuolaidų taikymo įsigyjant šeimos bilietus, renkantis atostogų paketus šeimoms.
Skundų amžiaus pagrindu pernai Tarnyba gavo beveik dvigubai daugiau - jeigu 2022 m. jų buvo 26, tai 2023 m. „Diskriminacija dėl amžiaus yra opi problema, kuri kasmet įgauna didesnį mastą. Taip rodo ir mūsų apklausų duomenys, liudijantys, kad trys ketvirtadaliai gyventojų įsitikinę, jog šalyje tokia diskriminacija labai ar iš dalies paplitusi. Tad ne nuostabu, jog skundų bei paklausimų iš vyresnių žmonių gauname dažnai. Dažniausiai dėl problemų darbo rinkoje, pavyzdžiui, skundžiamasi dėl skelbimų, kuriuose įvardijami kandidatų amžiaus rėžiai“, - teigia A.
2023-aisiais į Tarnybą iš viso kreiptasi 1655 kartus: pateikti 236 oficialūs skundai, 1419 kartų gyventojai konsultavosi žodžiu arba raštu. Per metus iš viso nustatyti 54 lygių galimybių pažeidimai, tuo tarpu 2022-aisiais jų buvo 40. Daugiausia jų - dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu (20).
Moterys į Tarnybą 2023-aisiais kreipėsi dažniau nei vyrai ar juridiniai asmenys - ir teikdamos oficialius skundus, ir kitomis formomis. Jos sudarė 38,5 proc. „Apžvelgdami metus, matome tam tikras tendencijas. Kalbant apie diskriminaciją lyties pagrindu, pastebime, kad moterys įgyja drąsos teikti skundus dėl nevienodo darbo užmokesčio su vyrais, mažiau palankių darbo sąlygų nustatymo arba priekabiavimo atvejų dar tebedirbdamos, o ne palikusios darbovietes. Vis dėlto išlieka tendencija proceso metu atsisakyti skundo nagrinėjimo, nes žmonės, ypač moterys, patyrusios priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą, jaučiasi nesaugiai tai viešindamos“, - sako Tarnybos Teisės grupės vadovė A.
Pastebima, kad gyventojai vis labiau atpažįsta ne tik diskriminaciją, bet ir priekabiavimą dėl negalios. „Kreiptasi dėl atvejų, kai paslaugų teikėjai dėl žmogaus negalios elgėsi nepagarbiai. Žmonės su negalia taip pat teikė skundus ne tik dėl fizinės aplinkos neprieinamumo, bet ir dėl informacinės.“ Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė teigia, kad 2023 m. „Pernai įmonės kreipėsi dažniau, nei turėjome galimybių tą poreikį atliepti. Panašu, kad darbdaviai vis dažniau patys imasi iniciatyvos, nelaukdami diskriminacijos pasireiškimo atvejų savo įstaigose. Matome, kad supratimas apie lygias galimybes plečiasi, tai tampa svarbia viešojo ir verslo sektorių kasdienybės dalimi“, - pažymėjo V.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie socialinės atskirties priežastis ir pasekmes
2023 m. Daug dėmesio skirta smurto artimoje aplinkoje prevencijos temai ir rizikoms, kurias išaugina asmens patiriama negalia. Su metine ataskaita Tarnyba politikos formuotojams teikia 25 išvadas ir rekomendacijas lygių galimybių užtikrinimui Lietuvoje. Tarp jų - ne vienerius metus iš eilės besikartojančios, tačiau vis dar neįgyvendinamo rekomendacijos: ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, priimti Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymą, orų partnerystės įstatymą bei Tautinių mažumų įstatymą, skirtą tautinių mažumų teisėms ir įtraukčiai užtikrinti.
2 straipsnis. 2017 07 11 įstatymu Nr. (TAR, 2017, Nr. 1. 2. Etosas - tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas. 3. 4. 5. Netiesioginė diskriminacija - veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaiziai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
- Priežastys: socialinė padėtis, amžius, lytis, negalia, tautinė ar religinė priklausomybė.
- Pasekmės: paslaugų ir galimybių ribojimas, darbo rinkos iššūkiai, psichosocialiniai efektai.
- Teisinės priemonės: Lygių galimybių įstatymo pakeitimai, konvencijų ratifikavimas ir įstatymų leidybos prioritetai.
Remiantis pateiktais duomenimis, galima išvesti kelias aiškias tendencijas: augantis skundų ir užklausų skaičius leidžia manyti, kad visuomenėje didėja socialinės padėties atpažintis kaip diskriminacijos pagrindas; moterys vis aktyviau kreipiasi dėl lyčių diskriminacijos darbo rinkoje ir priekabiavimo atvejų, o žmonės su negalia - dėl nepagarbaus elgesio ir informacinio neprieinamumo. Taip pat matyti, kad darbdaviai vis dažniau patys reaguoja į šias problemas, o ne laukti jų eskalacijos.
Lygių galimybių integravimo grupė pabrėžia, kad būtina įgyvendinti kelių dešimtmečių senumo rekomendacijas, tarp jų - užtikrinti įstatymų nuostatų įgyvendinimą ir tuo pačiu stiprinti informavimo bei švietimo veiklas apie lygias galimybes visose sektoriuose. Tai apima tiek viešąjį, tiek verslo sektorius, siekiant kurti saugią ir įtraukią aplinką visiems gyventojams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
tags: #niekinimas #del #socialines #padeties