Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis: Kas Svarbu Žinoti?

Straipsnyje aptariami nuomos mokesčio už valstybinę žemę klausimai, įskaitant mokėtojus, prievolės atsiradimą, deklaracijų pateikimą, mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimo tvarką. Tad panagrinėkime viską išsamiau.

Lietuvos žemėlapis

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Nuomos Mokestį

Nuomos mokestį už valstybinę žemę apskaičiavimą reglamentuoja šie teisės aktai:

  • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  • Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
  • Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“
  • Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtinti sprendimai, reglamentuojantys nuomos mokesčio už valstybinę administravimą ir nuomos mokesčiui apskaičiuoti tarifų taikymą.

Kas Yra Nuomos Mokesčio Mokėtojas?

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis ar naudojantis valstybinę žemę.

Kada Atsiranda Prievolė Mokėti?

Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniam ar juridiniam asmeniui atsiranda nuo kito mėnesio po:

  • Sutarties sudarymo
  • Sutarties pakeitimo
  • Jei sutartis nesudaryta, nekilnojamojo turto įsigijimo dienos

Taip pat prievolė atsiranda:

Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie ligos pašalpą per atostogas?

  • Įsigijus nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise;
  • Kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu;
  • Išsinuomojus Savivaldybės nekilnojamąjį turtą, kuriam naudoti priskirtas valstybinės žemės sklypas;
  • Panaudos gavėjams, naudojantiems valstybinės žemės sklypus, išnuomojus nekilnojamąjį turtą ar jo dalį trečiajam asmeniui;
  • Kai valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas), kuris Savivaldybės tarybos sprendimu yra atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ar asmuo, kuriam žemės sklypas suteiktas pagal panaudos sutartį, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį naudoja kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje (jei ši veikla nenurodyta žemės nuomininko (naudotojo) įstatuose ar nuostatuose), arba leidžia naudotis kitiems asmenims (išskyrus nuomininkus, turinčius išankstinį nuomotojo raštišką sutikimą), laikoma, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra naudojamas kitoms reikmėms.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Mokėtojo Deklaracija

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją nuomos mokesčiui apskaičiuoti teikia fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys (t. y. nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių) įgiję nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise ir kuriems valstybinė žemė suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje, nekilnojamuoju valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims.

Jei už ankstesnį laikotarpį pateiktos deklaracijos duomenys nesikeičia, naujos deklaracijos pateikti nereikia, išskyrus garažų eksploatavimo bendrijas, kurios mokėtojo deklaracijas teikia kasmet iki rugsėjo 1 dienos.

Kur Gauti Deklaracijos Formą?

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą galima gauti:

  • Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame
  • Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame puslapyje (Paslaugos - Administracinės paslaugos - Žemės nuomos mokestis)

Užpildytos deklaracijos priimamos Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, galima siųsti paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir finansų skyriui arba el. paštu.

Nuo Kada Nutraukiamas Mokesčio Skaičiavimas?

Nuomos mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po:

Taip pat skaitykite: Kodėl galėjote negauti pašalpos?

  • Nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo, sutarties teisių perleidimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre)
  • Pardavus nekilnojamąjį turtą

Kaip Apskaičiuojamas Nuomos Mokestis, Jei Deklaracija Pateikta Vėliau?

Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus, pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Apskaičiavimas

Nuomos mokestis už išnuomotą ar naudojamą valstybinę žemę, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo.

Pranešimas Apie Apskaičiuotą Mokestį

Pranešimus ne vėliau kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos parengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius ir išsiunčia paštu arba el. paštu mokėtojo nurodytu adresu. Pranešimą mokėtojas gali pasiimti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame.

Mokesčio Apmokėjimo Terminas

Fiziniai ir juridiniai asmenys einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę sumoka iki einamųjų metų lapkričio 15 d.

Taip pat skaitykite: Onkologinių pacientų rėmimas Zarasuose

Kaip ir Kur Mokamas Nuomos Mokestis?

Nuomos mokestį mokėtojai gali sumokėti:

  • Banke
  • Internetinės bankininkystės priemonėmis
  • Lietuvos pašte
  • UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose
  • Visose MAXIMA parduotuvių kasose

Į savivaldybės biudžeto surenkamąją valstybinės žemės nuomos mokesčio sąskaitą Nr. LT647300010002408966 „Swedbank“AB, banko kodas 73000, mokesčio gavėjas - Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įstaigos kodas 188771865.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Įmokų Kodai:

  • 3111 - Fizinių asmenų nuomos mokestis
  • 3112 - Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka
  • 3113 - Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai
  • 3121 - Juridinių asmenų žemės nuomos mokestis
  • 3122 - Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka
  • 3123 - Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai

Nuomos Mokesčio Lengvatos

Fiziniai asmenys gali kreiptis dėl žemiau nurodytų mokesčių lengvatų suteikimo:

Žemės mokesčio atleidimo:

Dėl sunkios materialinės padėties, kai mokesčio suma yra 30 eurų ar didesnė, asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, asmeniui ir jo šeimai priklauso ne daugiau negu vienas žemės sklypas, kurio naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos ar vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, ir kai yra bent vienas iš šių kriterijų:

  • asmens šeimoje yra asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų;
  • asmeniui sukako senatvės pensijos amžius ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų;
  • asmuo ne mažiau kaip vienus metus yra socialinės pašalpos gavėjas;
  • asmuo yra nepilnametis ir jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninių ir nuotolinių studijų programų formas, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai);
  • asmens šeima yra laikoma gausia šeima, auginančia ar globojančia 3 ar daugiau vaikų ir jos šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų;
  • asmuo vienas augina neįgalų vaiką ar slaugo artimą giminaitį, kuriam yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, ar jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, globėju;
  • asmuo vienas augina vaiką (-us), kuriam (-iems) yra nustatytas išlaikymas, ir išnaudotos galimybės jį gauti, o jo šeimoje apmokestinamo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų.
  • žemės mokesčio atleidimo arba sumažinimo, kai žemės sklypas numatomas paimti visuomenės poreikiams ir jiems pradėtos žemės paėmimo procedūros, pateikus pagrįstus motyvus dėl galimo suvaržymo disponuoti žemės sklypu;

Valstybinės žemės nuomos mokesčio sumažinimo arba atleidimo:

Dėl sunkios materialinės padėties, kai mokesčio suma yra 20 eurų ar didesnė, asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį, asmuo ir jo šeima nuomoja ne daugiau negu vieną žemės sklypą, kuriame ir gyvena, ir jei tinka bent vieną iš 1.1.1 - 1.1.7 punktuose nurodytų kriterijų;

  • Esant objektyvioms valstybinės žemės nuomos sutarčių nesudarymo priežastims.

Paveldimo turto mokesčio atleidimo arba mokesčio sumokėjimo termino atidėjimo ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dėl sunkios materialinės padėties, kai mokesčio suma yra 100 eurų ar didesnė, asmens kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra mažesnės už dvigubą valstybės remiamų pajamų dydį:

  • Atleidimas nuo paveldimo turto mokesčio gali būti taikomas, kai asmuo ir jo šeima neturi jokio nekilnojamojo turto, ir jei atitinka bent vieną iš 1.1.1 - 1.1.7 punktuose nurodytų kriterijų;
  • Atidėjimas paveldimo turto mokesčio sumokėjimo termino ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo gali būti taikomas, kai asmeniui ir jo šeimai iki paveldėjimo liudijimo išdavimo nuosavybės teise priklauso ne daugiau kaip vienas iki 60 kv. m naudingo ploto nekilnojamojo turto vienetas, kuris yra vienintelė asmens ir jo šeimos narių gyvenamoji vieta, pridedant po 15 kv. m.

Pirminė teisinė pagalba

Pirminė teisinė pagalba, tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas.

Antrinė teisinė pagalba

Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas.

  • 1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį.
  • 15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.
  • 19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr.

Pirminę teisinę pagalbą organizuoja ir teikia savivaldybių institucijos.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.

Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys turi ieškoti galimybių ir padėti pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai. Be to, pareiškėjams turi būti išaiškintos ginčų sprendimo mediacijos būdu galimybės.

Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys rengia prašymus dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo, prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo ir prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu.

Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjas pareiškia pageidavimą ginčą spręsti mediacijos būdu, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą dėl mediacijos vykdymo. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo šių veiksmų imasi tik po to, kai atlieka šio straipsnio 6 dalyje numatytas pareigas.

Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

  • prašymą (prašymo forma yra patvirtinta teisingumo ministro). Pažymėtina, kad surašyti tarnybai prašymą turite teisę prašyti savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą;
  • 16) dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamento (EB) Nr.

Prašymas, deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami Tarnybos skyriui asmeniškai arba paštu, taip pat el. paštu jei dokumentai pasirašyti elektroniniu parašu.

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui.

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens (šeimos) turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių. Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto. Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens (šeimos) deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio. Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto - pirmasis; pajamų - antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nurodyti 1, 2, 3, 4, 10 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai taikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus.

Spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Šioje dalyje nurodytą išvadą advokatas tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tarnybos kreipimosi į advokatą dienos.

Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių skyrius.

Visagino savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos turi kreiptis į VGTPT Šiaulių skyrių.

11 straipsnis. 1.

  • 1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
  • 6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą.

Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d.

tags: #pasalpos #fel #sunkios #materialines #padeties #apmokestinimas