Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų.
Kas yra psichikos sutrikimai ir kaip jie skirstomi?
Pagal atsiradimo priežastis ir pasireiškiančius simptomus psichikos sveikatos sutrikimai skirstomi į daugybę rūšių. 3 dažniausiai pasitaikantys - tai nerimo sutrikimai, depresija ir potrauminis streso sutrikimas. Jie skirstomi į šiuos pagrindinius tipus: generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos sutrikimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą (OCD), socialinį nerimą bei specifines fobijas. Psichiatrijoje naudojamas psichikos sutrikimų kategorizavimas skirtingose šalyse (pvz., JAV, Lietuvoje, Prancūzijoje) skiriasi, taip pat - skiriasi ir sutrikimų kategorizavimas pagal įvairias psichiatrijos ir psichologijos sroves.
Nerimo sutrikimai: požymiai ir eiga
Nerimo sutrikimas yra psichikos sveikatos būklių grupė, kuriai būdingas ne atsitiktinis nerimas, o nuolat pasikartojanti ar užsitęsusi baimė, įtampa ir nerimastingumas, kurie darosi sunkiai suvaldomi ir pradeda veikti darbą, santykius, mokslus, poilsį bei bendrą savijautą. Svarbu suprasti, kad tai nėra valios trūkumas, perdėtas jautrumas ar charakterio silpnumas.
Nerimas pats savaime yra normali žmogaus reakcija į spaudimą, nežinomybę ar grėsmę. Prieš svarbų pokalbį, egzaminą, ligos tyrimus ar didelį gyvenimo pokytį beveik kiekvienas gali jausti įtampą, padažnėjusį širdies plakimą, sunkesnį atsipalaidavimą ar padidėjusį budrumą. Trumpai tariant, paprastas nerimas dažniausiai yra proporcingas situacijai ir praeina, kai pavojus ar įtampa sumažėja.
Nerimo sutrikimo atveju jausmas gali išlikti net tada, kai aplinkybės nurimsta, o žmogus vis tiek jaučia vidinį aliarmą. Nerimas tampa problema tada, kai jis kartojasi dažnai, tęsiasi ilgą laiką, sunkiai pasiduoda kontrolei ir daro aiškią žalą kasdieniam funkcionavimui. Praktikoje tai gali atrodyti taip: žmogus nuolat tikrina telefoną, viską pergalvoja po kelis kartus, negali atsipalaiduoti net po darbo, sunkiai užmiega, pradeda vengti tam tikrų situacijų, nuolat ieško patvirtinimo iš kitų arba ima tikėti, kad blogiausias scenarijus beveik neišvengiamas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Emocinėje plotmėje nerimo sutrikimas dažnai pasireiškia nuolatiniu nerimo fonu, įtampos jausmu, vidiniu neramumu, dirglumu, padidėjusiu jautrumu ir jausmu, kad tuoj nutiks kažkas blogo. Kognityviniai simptomai apima perdėtą nerimavimą, katastrofizavimą, nuolatinį blogiausių scenarijų svarstymą, sunkumą atitraukti mintis nuo grėsmės ir jausmą, kad galvoje nuolat sukasi ta pati problema. Fiziniai simptomai gali būti labai ryškūs ir kartais net priminti širdies, kvėpavimo ar virškinimo sistemos ligas: širdies plakimo padažnėjimas, spaudimas krūtinėje, oro trūkumo pojūtis, prakaitavimas, drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, pilvo diskomfortas, raumenų įtampa, nemiga.
Elgesio lygmenyje nerimo sutrikimas dažnai pasireiškia vengimu. Žmogus gali nustoti važiuoti viešuoju transportu, vengti susitikimų, atidėlioti skambučius, neiti į renginius, atsisakyti darbo galimybių, nebedrįsti kalbėti grupėje ar nuolat ieškoti, kas jį palydės ir nuramins. Šie elgesio pokyčiai trumpam suteikia palengvėjimą, tačiau ilgainiui išmoko smegenis, kad situacija iš tiesų buvo pavojinga.
Tipai: generalizuotas nerimo sutrikimas, panikos sutrikimas, socialinis nerimas, fobijos
Generalizuotas nerimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia nuolatiniu, išsiskaidžiusiu nerimu dėl daugelio gyvenimo sričių vienu metu. Panikos sutrikimui būdingi netikėti ir pasikartojantys stipraus baimės priepuoliai bei nuolatinis nerimas, kad jie pasikartos. Socialinio nerimo sutrikimas yra ne paprastas drovumas, o intensyvi baimė būti vertinamam, stebimam ar pažemintam kitų akivaizdoje. Fobiniai sutrikimai susiję su labai stipria, dažnai neproporcinga baime konkretaus objekto, situacijos ar aplinkybės.
Depresija: simptomai, priežastys ir gydymas
Tam, kad žmogui būtų diagnozuota depresija, jis turi būti patyręs depresijos epizodą, trunkantį ilgiau nei dvi savaites. Depresijos epizodų metu žmogus gali jausti liūdesį, beviltiškumą, tuštumą, stiprų kaltės jausmą, apatiją, menką savivertę ir kt. Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“). Sumažėjęs savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, sunkumas priimti sprendimus. Kaltės ir bevertiškumo idėjos. Niūrus ateities įsivaizdavimas. Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi. Energijos stoka, silpnumas (ypač pirmoje dienos pusėje, rytais), jaučiamas judesių sulėtėjimas. Miego sutrikimai (būdinga, jog pabundama anksti ryte ir nebeužmiegama ar miegama labai ilgai). Šalia šių simptomų dažnai vargina nerimas, įtampos būsena, dėmesio sukaupimo sunkumai, pablogėjusi atmintis.
Depresija nuo tiesiog laikas nuo laiko kiekvieną žmogų ištinkančios blogos nuotaikos skiriasi trukme - trunka 2 savaites ir ilgiau, bei tuo, kad trukdo bendravimui, darbui, mokymuisi, laisvalaikiui. Taip pat ji skiriasi ir nuo liūdesio, kuris jaučiamas netekus brangaus žmogaus - jis susijęs su prisiminimais, laikui bėgant, blėsta, paprastai netrunka ilgiau nei 3-6 mėn. ir vadinamas gedulu.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių, disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos gydymas: medikamentinis (antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai), psichoterapinį (psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys) ir instrumentinį - šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt. Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse, tik šis tikslas pasiekiamas įvairiais keliais.
Potrauminis streso sutrikimas ir trumpalaikiai psichoziniai epizodai
Jis gali atsirasti žmonėms, patyrusiems ar mačiusiems traumuojantį įvykį, pavyzdžiui, stichinę nelaimę, teroro aktą, smurtą, avariją ir pan. BPD (trumpalaikis psichozinis sutrikimas) yra psichikos būklė, kuri gali pasireikšti staiga ir trumpą laiką, kartu su tokiais simptomais kaip kliedesiai, haliucinacijos ir sumišimas. Kaip rodo pavadinimas, šie simptomai gali trukti dieną arba net mėnesį. Artimojo netektis ar trauminis nelaimingas atsitikimas gali sukelti stresą žmonėms, kenčiantiems nuo trumpalaikio psichozinio sutrikimo.
Kliedesių epizodai: šio epizodo metu galima manyti, kad kažkas yra tiesa arba teisinga, kai taip nėra. Dezorientuota kalba: čia paveiktas asmuo paprastai kalba beprasmiškai, vartoja sugalvotus žodžius ir skleidžia nerimą keliančius garsus. Haliucinacijos: asmuo gali įsivaizduoti dalykus, kurių nėra; klausos haliucinacijos yra viena iš labiausiai paplitusių haliucinacijų rūšių. Šie epizodai yra trumpi, paprastai trunka mažiau nei mėnesį ir paprastai išsprendžiami savaime.
Jeigu pasireiškia pirmiau minėti požymiai ir simptomai, asmuo turėtų nedelsiant pasitarti su gydytoju. Ekspertai nėra visiškai tikri, kas sukelia trumpalaikį psichozinį sutrikimą; gali būti genetinis ryšys, aplinka ar traumos. Gydymas gali apimti antipsichotikus, kognityvinę elgesio terapiją, atitikties terapiją, šeimos intervencijas ir kitus palaikomuosius metodus.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
Šizofrenija: pozityvieji ir neigiamieji simptomai
Pavadinimas pozityvieji simptomai nereiškia, kad jie palankūs ligoniui, tiesiog juos lengvai pastebi aplinkiniai. Pozityvieji simptomai - haliucinacijos (klausos - girdimi nesami garsai; regėjimo - matomi nesami vaizdiniai; skonio - jaučiamas nesamas skonis; uoslės - užuodžiami nesami kvapai; lietimo - jaučiama tarsi liestų kažkas, ko iš tikrųjų nėra), kliedesiai (klaidingi įsitikinimai, kurie neturi jokio realaus pagrindo: ligoniui atrodo, kad jis yra nuodijamas, kad jį seka, kad jį veikia kosminės jėgos, kad jis yra kitas asmuo, kartais užvaldo didybės kliedesys).
Negatyvieji simptomai - tai nuskurdusios emocijos, žmogus tampa abejingas tiek aplinkai, tiek artimųjų rūpesčiams, ligonį reikia nuolatos skatinti užsiimti veikla, raginti bendrauti su kitais žmonėmis. Ilgiau sergant išsivysto apatija, atsiribojama nuo visuomenės. Patiriant šizofreniją, kartais - ir kitus psichikos sutrikimus, gali ištikti katatonija.
Somatiniai (kūniški) simptomai ir psichosomatiniai sutrikimai
Kūniški (somatiniai) psichikos sutrikimų simptomai - tai įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurie kyla dėl tam tikrų galvos smegenų sričių dirginimo esant patologiniams psichikos pokyčiams. Psichikos sutrikimai, kuriais sergant vyrauja somatiniai simptomai, yra gana dažni. Dabartinių dienų tempu gyvenantis žmogus dažnai jaučia nerimą, vidinę įtampą, įvairias baimes, nuotaikos svyravimus, jį vargina nemiga. Tokios emocinės problemos kai kam tampa vos ne gyvenimo norma.
Pacientai dažnai skundžiasi fiziniais simptomais ir jiems žymiai paprasčiau atlikti medicininius tyrimus, negu atsakyti sau į klausimus apie vidinį gyvenimą. Svarbu tai, kad apie psichinę šių simptomų kilmę galima spręsti tik tada, kada pacientą išsamiai ištyrė somatinių sričių specialistai. Esant psichinei aukščiau nurodytų simptomų kilmei, išsamūs medicininiai tyrimai nerodo aiškių kūniškų ligų. Tada jau vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Medicina pažįsta psichosomatines ligas: tai ligos, kurios pasireiškia aiškiais fiziniais simptomais, realiu audinių pažeidimu ir biocheminių rodiklių pokyčiais, tačiau be viso to jos taip pat dar turi ir vadinamą „psichinį komponentą“. Šis apibendrinimas leidžia pamatyti bendrą principą - kuomet emocinis gyvenimas liejasi per kraštus, o psichika ginasi nuo emocijų suvokimo, tuomet emocinę įtampą galima „permesti“ į kūną. Patys mes įsijungus konversijos mechanizmui tikrai nebegalime suvokti savo išgyvenimų, visas šis procesas vyksta nesąmoningai ir nepriklausomai nuo pačių mūsų valios ir dėl to reikia specialios pagalbos.
Kalbos sutrikimai po insulto: afazija, dizartrija ir reabilitacija
Po insulto ar trauminio galvos smegenų pažeidimo dažnai pasireiškia afazija - kalbos ir komunikacijos sutrikimas. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiai: vieniems sunku suformuluoti sakinius, kitiems - suprasti, kas jiems sakoma. Kai kurie pacientai taip pat painioja skiemenis, prideda papildomų garsų, sutrinka jų kalbos gramatika, jie pamiršta žodžius - todėl kartais klaidingai atsiduria net ir psichiatrijos ligoninėje.
Problema ta, kad diagnostika yra sudėtinga. Neturime standartizuotų kalbos testų, todėl sugaištama daug laiko. Dėl tokių situacijų neretai manoma, kad pacientui pasireiškė psichikos sutrikimas ir jis nukreipiamas į psichiatrijos ligoninę. Pavyzdžiui, paklausus žmogaus, kokia buvo jo profesija, jis gali pradėti sakyti atsitiktinius skaičius ar visai nesusijusias frazes. Kartais pacientas supranta, ką nori pasakyti, bet negali suformuluoti tinkamo žodžio arba painioja žodžių reikšmes: vietoj „bananai“ sako „morkos“, vietoj „pusryčiai“ - „vakarienė“.
Kritinis faktorius - laikas. Jei reabilitacija pradedama greitai, tikimybė susigrąžinti kalbos funkcijas yra daug didesnė - aiškių rezultatų galima tikėtis po metų intensyvaus darbo logopedo kabinete ir namuose. „Pirmieji šeši mėnesiai po insulto yra lemiami, nes smegenys prisitaiko prie pokyčių ir gali efektyviau atkurti pažeistas funkcijas. Tam naudojamos įvairios vizualinės priemonės - realūs objektai, paveikslėliai. O kai sakytinė kalba atsistato, dirbama ir su rašytine kalba - pradedama nuo raidžių, skiemenų kopijavimo, galiausiai pereinama prie žodžių rašymo“, - dalijasi klinikinė logopedė.
Taip pat, be afazijos, pacientai gali susidurti su dizartrija - motoriniu kalbėjimo sutrikimu, kai dėl sutrikusios artikuliacijos kalba tampa neaiški, kalbant greitai pavargstama, kalbėjimas tampa monotoniškas, be intonacijos. Tokiais atvejais atliekame specialias artikuliacijos mankštas, stiprinančias liežuvio, lūpų ir kitų kalbėjimo raumenų veiklą. Parenkame pratimus pagal tai, kuri artikuliacijos vieta yra silpniausia. Reabilitacijos centre pacientams sudarome individualią programą pagal jų būklę. Itin svarbus yra artimųjų įsitraukimas - logopedai moko juos, kaip bendrauti su pacientu, kokius pratimus atlikti namuose, kaip skatinti kalbos atkūrimą kasdienėse situacijose.
Diagnozavimas ir gydymo principai
Psichikos sutrikimai gydomi vaistais (medikamentinis gydymas) ir įvairiomis psichoterapijos rūšimis. Dažnu atveju geriausi gydymo rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį gydymą - derinant vaistus ir psichoterapiją. Diagnozuojant būtina atskirti, ar simptomus tikrai sukelia psichikos sutrikimas, ar jie gali būti susiję su kita fizine ar psichikos sveikatos būkle.
Plačiai taikomi neuroleptikai, jie turi antipsichozinį ir antidepresinį poveikį ir yra skirstomi į tipinius, arba klasikinius (pvz., haloperidolis, chlorpromazinas, tizercinas, cisordinolis ir kt.), ir atipinius, arba naujosios kartos (pvz., risperidonas, kvetiapinas, olanzapinas, amilsulpridas, aripiprazolis, klozapinas, ziprazidonas ir kt.).
Psichikos sutrikimams mažinti ir sveikatai gerinti pasitelkiamos įvairios terapijomis vadinamos veiklos: šviesos terapija (žiūrėjimas į specialias lempas, buvimas šviesos pripildytoje kabinoje), biblioterapija (knygų skaitymas), darbo terapija (rankdarbiai, įvairi fizinė veikla), meno terapija (piešimas, tapymas ir pan.), judesio terapija, muzikos terapija (muzikos klausymasis) ir daug kitų veiklos rūšių.
Psichoterapija ir vaistai
Psichoterapija padeda ne tik išsikalbėti, bet ir suprasti, kaip tiksliai susiformavo žmogaus simptomai ir ką daryti toliau. Kognityvinė elgesio terapija dažnai laikoma vienu svarbiausių įrodymais pagrįstų gydymo metodų. Vaistai nėra vienintelis kelias, tačiau kai kuriais atvejais jie labai padeda, ypač jei simptomai intensyvūs, žmogus negali normaliai funkcionuoti, terapija sunkiai pasiekiama arba nerimą lydi depresijos požymiai.
Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo rūšies, simptomų sunkumo, to, kiek ilgai žmogus gyveno su problema iki kreipimosi, ar yra depresijos, miego, traumos, medžiagų vartojimo ar lėtinių ligų. Vieniems pakanka kelių mėnesių kryptingo darbo, kitiems reikia ilgesnio laikotarpio ir kelių gydymo etapų. NICE gairėse pabrėžiama, kad gydymo tikslas yra simptomų remisija, kuri siejama su geresniu funkcionavimu ir mažesne atkryčio tikimybe.
Gyvenimo būdo įtaka ir savipagalba
Dauguma psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti. Dažniausiai priskiriami specialūs medikamentai ir terapijos, tačiau siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojame pabandyti miegoti su sunkia antklode.
Miegas yra vienas svarbiausių nerimo reguliavimo veiksnių, nes neišsimiegojus smegenys tampa jautresnės grėsmei, sunkiau reguliuojamos emocijos ir silpnėja dėmesio kontrolė. Dienos režimas svarbus ir todėl, kad nerimas mėgsta neapibrėžtumą. Reguliarus valgymas, aiškesnė darbo bei poilsio struktūra, trumpi stabilūs ritualai ryte ir vakare gali suteikti nervų sistemai daugiau nuspėjamumo.
Fizinis aktyvumas gali padėti mažinti įtampą, gerinti miegą ir suteikti kūnui saugesnį būdą išnaudoti susikaupusią fiziologinę energiją. NHS patarimuose pabrėžiama, kad bėgimas, vaikščiojimas, plaukimas ar joga gali padėti atsipalaiduoti. Kvėpavimo pratimai padeda tada, kai nerimas tampa labai kūniškas: pagreitėja kvėpavimas, pradeda svaigti galva, atsiranda spaudimas krūtinėje ar artėjančios panikos pojūtis.
Stigma, priežastys ir kada kreiptis pagalbos
Turintieji psichikos sutrikimų neretai diskriminuojami, stigmuojami, psichikos sutrikimai apaugę mitais. Sirgimas psichikos sutrikimais nepriklauso nei nuo intelekto lygio, nei nuo išsilavinimo, nei nuo turtinės ar socialinės padėties, amžiaus, lyties ar kitų panašių veiksnių - šiais sutrikimais serga silpnaprotystę turintys asmenys ir profesoriai, turtingi ir vargšai, maži, seni ir jauni, moterys, vyrai ir vaikai.
Jeigu jus nuolat kamuoja stiprus nerimas, ilgai trunkantis liūdesys, įkyrios mintys, panikos priepuoliai, haliucinacijos ar kalbos sutrikimai po insulto - svarbu kreiptis profesionalios pagalbos. Lietuvoje pirminis kontaktas gali būti šeimos gydytojas arba psichikos sveikatos centras, o Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad psichikos sveikatos centruose prisirašiusiems apdraustiesiems pirminio lygio paslaugos yra nemokamos ir siuntimo joms nereikia.
Trumpai apie diagnostiką ir galimus gydymo etapus
| Aspektas | Kaip vertinama |
|---|---|
| Simptomų trukmė ir poveikis | Išsamus pokalbis, įvertinimas kaip simptomai veikia darbą ir santykius |
| Fizinė priežastis | Gydytojo apžiūra, kraujo ir šlapimo tyrimai, kiti reikalingi medicininiai tyrimai |
| Psichologinė vertinimo dalis | Psichiatro ar psichologo pokalbis, psichometriniai testai |
| Gydymo planas | Medikamentai, psichoterapija, gyvenimo būdo korekcijos, reabilitacija |
Gydymas yra individualus ir dažnai reikalauja laiko bei nuoseklumo. Ieškoti pagalbos ir ją priimti yra labai svarbu: gydymo vengimas dėl nepatogumo, gėdos ar dėl to, kad tikite, jog galite pats su viskuo susitvarkyti, yra labai pavojingas sprendimas.
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
tags: #nesulaikomas #kalbejimas #psichika