Jeigu fizinis asmuo priėmė sprendimą vykdyti veiklą, nesteigiant tam tikros teisinės formos įmonės, jis veiks kaip savarankišką, individualią veiklą vykdantis asmuo. Individualios veiklos sąvoką apibrėžia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Šios veiklos registravimas ir gyventojų atitinkamų sandorių vertinimas, siekiant nustatyti tam tikrus ,,verslininkiškumo“ požymius, iš esmės yra aktualūs mokant mokesčius.
Darbo santykiai ir socialinės garantijos
Svarbu įvertinti ir tai, kad darbuotojo ir darbdavio santykiai yra griežtai reglamentuoti, darbuotojų interesai yra saugomi ir net teismuose darbuotojo pozicija ir reikalavimai yra labiau ginami - įrodinėjimo našta dažnai perkeliama darbdaviui ir, jeigu jis neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, teismas priima darbuotojui palankų sprendimą. Be to, vykdant individualią veiklą, skirtingai nei dirbant pagal darbo sutartį, asmuo nėra visiškai garantuotas tokių santykių su buvusiu darbdaviu tęstinumu. Darbdavys yra laisvas rinktis, todėl jis gali pasirinkti tiek buvusio darbuotojo, tiek visiškai kitų asmenų teikiamas paslaugas.
Individualią veiklą vykdantis asmuo pats rūpinasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu ir su tuo susijusiais klausimais. Asmuo, be abejo, prisiima riziką, jeigu jo verslas nebus pelningas, ir turi suvokti galimas pasekmes. Vertinant darbdavio pozicijas nagrinėjamoje situacijoje, vertėtų atkreipti dėmesį į Valstybinės mokesčių inspekcijos požiūrį į analogiškas situacijas bei jų mokestinį vertinimą.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius turi teisę taikyti šiame teisės akte įteisintus principus, būtent, turinio viršenybės prieš formą principą. Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Jei gyventojo ir juridinio ar fizinio asmens darbo santykių atveju yra įforminti tam tikros rūšies civiline sutartimi kaip gyventojo individuali veikla, bet iš esmės tie santykiai atitinka darbo santykius (t. y. turi darbo santykiams būdingų požymių), tai mokesčių administratorius turi teisę, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, asmens iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestinti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas.
Tęstinumas ir sandoriai
Tęstinumas, kaip individualios veiklos vykdymo požymis, paprastai pasireiškia tuo, kad asmuo atlieka ne vienkartines ūkines operacijas, o jo veiksmams yra būdingas pasikartojamumas bei motyvas ar galimybės tam tikrus sandorius sudaryti ir ateityje. Jeigu asmuo vykdo atsitiktinius sandorius, jo veiksmai nebus vertinami kaip siekiai gauti ekonominės naudos, todėl ir nebus traktuojami kaip individualios veiklos vykdymas. Kita vertus, ir vienas sandoris gali būti pagrindas šią ūkinę operaciją pripažinti individualia veikla. Praktikoje dažni atvejai, kai gyventojai, turintys darbą ir nuolatinį pragyvenimo šaltinį, priima sprendimą parduoti ar nusipirkti ir vėliau parduoti tam tikrą turtą, pvz.: butą, namą, žemės sklypą ar automobilį.
Taip pat skaitykite: Kas yra nepilno darbingumo atostogos?
Jeigu tai būtų vienkartinis turto pardavimas, kurio pagrindinis tikslas buvo ne gauti ekonominės naudos, bet patenkinti kitus poreikius, tokia ūkinė operacija nebūtų pripažinta individualia veikla. Pasikartojančių savo esme analogiškų sandorių vykdymas per tam tikrą laikotarpį paprastai yra pripažįstamas individualia veikla. Tokios veiklos vykdymas dažnai būna suprantamas kaip nuolatinis ir vienintelis darbas, užtikrinantis tam tikrą pragyvenimo lygį, tačiau reikalaujantis daug pastangų bei laiko. Vienoje iš bylų konstatuota, kad pareiškėjai, neįregistravę prekybos nekilnojamuoju turtu individualios veiklos, per tęstinį laikotarpį pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė nekilnojamojo turto objektų ir iš šių sandorių gavo ekonominę naudą. Įvertinusi, kad minėti objektai nebuvo naudojami nei sutuoktinių, nei jų šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė, kad pareiškėjų iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo gautos pajamos priskiriamos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, nes atitinka individualios veiklos požymius: savarankiškumą, tęstinumą ir ekonominės naudos siekimą.
Privalumai ir apribojimai - verslo liudijimai vs. individuali veikla
Verslo Liudijimai: vykdyti individualią veiklą įmanoma ir įregistruojant tokią veiklą nustatyta tvarka, ir dirbant pagal verslo liudijimus. Akivaizdu, kad šiuo metu, galiojant nustatytiems fiksuoto dydžio pajamų mokesčio tarifams, vykdyti veiklą pagal verslo liudijimus yra kur kas palankiau nei įregistruoti individualią veiklą. Tačiau ne kiekvienos rūšies individualia veikla galima verstis įsigijus verslo liudijimą. Kitokio pobūdžio veikla negali būti įforminama įsigijus verslo liudijimus. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. Pradedant savo verslą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar planuojama veikla gali būti vykdoma pagal verslo liudijimus, anksčiau vadintus patentais. Pasirinkus tokį variantą, mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Gyventojo pagal verslo liudijimą vykdomoje individualioje veikloje turi teisę dalyvauti sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas). Tačiau kiekvienos veiklos rūšies ar jos porūšio pajamų mokesčio dydis nustatomas atskirai, dažnai skirtingas įvairiose miestų savivaldybėse.
Jeigu savarankiška veikla negali būti pradedama ir vykdoma pagal verslo liudijimus, asmuo tokią veiklą kaip individualią privalo registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Išsiaiškinus pagrindus, kuriems esant individuali veikla turi būti registruojama, tikslinga atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingai nuo verslo liudijimų, vykdydamas registruotą individualią veiklą, asmuo privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį nuo iš šios veiklos gautų pajamų.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme suteikta galimybė, apmokestinant gautas pajamas, rinktis iš dviejų tarifų. Vienas variantas sieja apmokestinimo bazę su visomis gautomis pajamomis, taikant 15 procentų mokesčio tarifą, kitas leidžia apmokestinimo bazę mažinti patirtomis veiklos sąnaudomis, būdingomis vykdomos veiklos pobūdžiui, tačiau tokiu atveju mokesčio tarifas yra 27 procentai. Todėl apskaičiuodamas planuojamas pajamas bei išlaidas, asmuo turi pasirinkti jam naudingiausią modelį ir, pritaikęs atitinkamą tarifą, apskaičiuoti ir mokėti gyventojų pajamų mokestį. Kitų mokesčių mokėjimas yra analogiškas kaip ir vykdant veiklą pagal išduotą verslo liudijimą. Taip pat taikomos Pridėtinės vertės mokesčio nuostatos ir tais atvejais, kai asmens pajamos per 12 mėnesių viršija 100 000 litų.
Socialinės apsaugos ir darbingumo kompensacijos
Pripažinus individualią veiklą, svarbu žinoti, kad jos vykdymas gali įtraukti įmokas į socialinį draudimą (VSD) ir privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai renkasi šią darbo formą dėl lankstumo, galimybės savarankiškai planuoti laiką ir nepriklausomybės nuo darbdavio. Tačiau šis savarankiškumo privalumas neretai kelia klausimų dėl socialinių garantijų - ar savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę į pensiją, sveikatos draudimą, nedarbo išmokas ar kitą socialinę apsaugą?
Taip pat skaitykite: Pensijos neįgaliesiems
Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą pagal pažymą, privalo mokėti šias socialinio draudimo įmokas: Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. VSD įmokos skaičiuojamos nuo 90 % individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, o PSD įmokos taip pat skaičiuojamos nuo 90% apmokestinamųjų pajamų. Tačiau VSD įmokų lubos riboja metinę įmokų bazę - ji negali viršyti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių. PSD įmokos skaičiuojamos kas mėnesį ir gali būti mokamos nuo MMA, jei pajamos yra žemesnės už minimalųjį atlyginimą.
Ligos išmoka, motinystės ir tėvystės išmokos bei vaiko priežiūros išmokos priklauso nuo to, ar asmuo turi pakankamą socialinio draudimo stažą. Ligos išmoka pradedama mokėti nuo trečiosios nedarbingumo dienos; motinystės ir tėvystės išmokos skiriamos pagal tam tikrus stažo reikalavimus ir laikotarpius prieš ir po gimdymo. Vaiko priežiūros išmoka skiriama iki vaikas sulauks tam tikro amžiaus (iki 18 ar 24 mėnesių priklausomai nuo situacijos). Pensijos kaupimas vyksta per VSD įmokas ir II pensijos pakopą, kuri yra papildoma atsargų forma senatvei.
Kaip „Sąskaita123“ gali padėti įgyvendinant individualią veiklą?
„Sąskaita123“ yra moderni sąskaitų išrašymo ir apskaitos sistema, kuri sukurta tam, kad palengvintų individualią veiklą vykdančių asmenų finansų valdymą. Ji suteikia galimybę greitai ir patogiai tvarkyti sąskaitas, apskaitą bei atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat ji padeda aiškiai registruoti pajamas ir išlaidas, taikyti tinkamus mokesčių tarifus bei planuoti socialinio draudimo įmokas.
Apibendrinimas
- Individualią veiklą galima vykdyti arba įregistruojant ją, arba pasirinkus verslo liudijimą, tačiau ne visos veiklos rūšys gali būti vykdomos pagal verslo liudijimą.
- Mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis gali būti taikomas 15% arba 27% tarifais, priklausomai nuo pasirinkto modelio ir patirtų išlaidų.
- Socialinė apsauga: įmokos į VSD ir PSD priklauso nuo pasirinkto vykdymo modelio; stažas lemia teisę į tam tikras išmokas (ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, pensijos).
- Tinkamai registravus veiklą, galima išvengti sankcijų, baudos ar delspinigių dėl pajamų slėpimo ar neteisingo deklaravimo.
Taip pat skaitykite: Sąlygos gauti kompensaciją dėl nepilno darbingumo
tags: #nepilno #darbingumo #kompensavimas #savam #versle