Susidūrus su diskriminacija ar priekabiavimu darbe neretai kyla sumaištis - kur kreiptis ir kas iš tiesų gins darbuotojo teises? Nors tokį elgesį aiškiai draudžia tiek Darbo kodeksas, tiek Lygių galimybių įstatymas, jų priežiūra patikėta skirtingoms institucijoms. Tad į ką kreiptis - Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar Darbo ginčų komisiją?
Kur kreiptis ir ką reikėtų vertinti?
Jei problema neišsprendžiama darbovietėje ir darbuotoja(s) jaučia, kad jo(s) teisės pažeidžiamos, tuomet svarbu įvertinti situaciją ir savo lūkestį ją spręsti: ar siekiama kitais būdais ginti savo teises, ar darbdavio atliktas skundo nagrinėjimas ir priimtas sprendimas yra neteisingas, ar įtariami Darbo kodekso pažeidimai, o gal siekiama reikalauti kompensacijos iš darbdavio, sprendimo atleisti iš darbo, nušalinti nuo pareigų ar kt. Tarnyba tiria atvejus, kai žmogus diskriminuojamas darbe dėl savo tapatybės požymio - pavyzdžiui dėl lyties, amžiaus, turimos negalios. Jei žmogus jaučiasi diskriminuojamas darbe būtent dėl išvardinto požymio ar požymių ir pateiktų skundą - Tarnyboje būtų galima atlikti tyrimą. Darbo kodeksas, kurio priežiūra patikėta Darbo inspekcijai, draudžia diskriminuoti ne tik dėl aukščiau išvardintų požymių, bet ir dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (pavyzdžiui, priklausymo politinei partijai, sveikatos būklės ir t. t.). Darbo inspekcija vertintų, ar darbdavys nepažeidė Darbo kodekso nuostatų, darbo organizavimo procedūrų. Tarnyba gi tirtų, ar buvo pažeistos darbuotojo(s) teisės būti traktuojamam (-ai) lygiai su kitais (-omis).
Teisinė apsauga ir praktika
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymas aiškiai nurodo, kad diskriminacija dėl negalios yra draudžiama. Lygių galimybių įstatyme diskriminacija draudžiama dėl 14 tokių požymių. Tai lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinės padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė, religija. Darbdavys privalo užtikrinti vienodas sąlygas visiems darbuotojams - tiek priimant į darbą, tiek vykdant darbo funkcijas, tiek keliant kvalifikaciją.
Tačiau teisinė bazė tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos mastu yra gana griežta ir draudžia diskriminaciją darbo vietoje, praktikoje žmonės su negalia vis dar patiria daugybę kliūčių - pradedant sudėtingu įsidarbinimo procesu ir baigiant kasdieniais iššūkiais jau dirbant. Ši atskirtis dažnai kyla ne dėl objektyvių darbuotojo kompetencijos stygiaus, o dėl giliai įsišaknijusių stereotipų, fizinės aplinkos nepritaikymo ar tiesiog darbdavių baimės investuoti į tinkamas sąlygas.
Stereotipai ir netiesioginė diskriminacija
Viena didžiausių kliūčių žmonėms su negalia įsilieti į darbo rinką yra visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai. Darbdaviai neretai pasąmoningai (o kartais ir visiškai atvirai) mano, kad asmuo su negalia bus mažiau produktyvus, dažniau sirgs, jam reikės daugiau priežiūros ar jis negalės atlikti visų jam pavestų funkcijų. Toks elgesys vadinamas netiesiogine diskriminacija. Darbdavys gali teigti, kad ieško „dinamiško“ ar „itin mobilaus“ darbuotojo, taip netiesiogiai užkirsdamas kelią žmonėms su judėjimo negalia, net jei pati darbo funkcija nereikalauja nuolatinio lakstymo.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Be to, egzistuoja ir globėjiškas požiūris: kolegos ar vadovai gali manyti, kad „turi saugoti“ darbuotoją su negalia nuo sudėtingesnių užduočių, taip užkirsdami kelią jo profesiniam tobulėjimui ir karjerai. Dažnai manoma, kad jei žmogus su negalia gavo darbą, tai jau yra didelis pasiekimas. Tačiau diskriminacija pasireiškia ir tada, kai darbuotojas pasiekia „lubas“ ir negali kilti karjeros laiptais.
Prieinamumas: fizinė aplinka ir įrankiai
Nors technologijos sparčiai žengia į priekį, fizinė aplinka vis dar išlieka vienu opiausių klausimų. Biurai, kurie nėra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia - nėra rampų, liftų, pritaikytų tualetų ar pakankamai plačių durų - automatiškai eliminuoja didelę dalį talentingų specialistų. Tačiau reikia suprasti, kad prieinamumas nėra vien tik fizinės kliūtys. Tai apima ir darbo priemonių pritaikymą: specialią programinę įrangą silpnaregiams ar akliems žmonėms, ergonomiškus baldus, garsinę aplinką kurtiesiems.
Socialinė atskirtis ir psichologinės pasekmės
Net ir įsidarbinę, žmonės su negalia dažnai susiduria su socialinės atskirties problema. Tokia izoliacija turi itin neigiamą poveikį darbuotojo savijautai ir psichologinei sveikatai. Darbas nėra vien užduočių vykdymas, tai ir priklausymo bendruomenei jausmas. Kai žmogus jaučiasi esantis tik „stebėtojas“, o ne „dalyvis“, jo motyvacija mažėja, o pasitenkinimas darbu tampa minimalus.
Įmonių vaidmuo ir verslo nauda
Įmonės, kurios laikosi įvairovės ir įtraukties principų, dažnai pasižymi geresniu darbuotojų įsitraukimu, inovatyvesniais sprendimais (nes į problemas žvelgiama iš skirtingų perspektyvų) ir geresniu įvaizdžiu visuomenėje. Būtų klaidinga manyti, kad įtrauktį skatinančios iniciatyvos yra tik „gero elgesio“ apraiška. Tai - strateginis verslo sprendimas. Pasaulinės tendencijos rodo, kad įvairios komandos, kuriose dirba skirtingą gyvenimišką patirtį turintys žmonės, yra labiau kūrybiškos ir geba geriau spręsti problemas.
Be to, demografiniai pokyčiai rodo, kad darbo jėgos trūkumas bus nuolatinis iššūkis. Įmonės, kurios sugeba pritraukti ir išlaikyti talentus, nepaisydamos jų fizinių savybių, įgauna konkurencinį pranašumą. Taip, pagal įstatymus darbdavys privalo imtis protingų priemonių darbo vietai pritaikyti, kad asmuo su negalia galėtų atlikti savo darbo funkcijas, nebent tai sukeltų neproporcingai didelę naštą darbdaviui.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Praktinės rekomendacijos darbuotojams ir tėvams
Pirmiausia, rekomenduojama dokumentuoti visus diskriminacijos atvejus: datas, vietas, dalyvius ir detales. Jei įmanoma, aptarkite šią situaciją su tiesioginiu vadovu arba personalo skyriumi. Taip, jūs neturite teisinės pareigos atskleisti savo negalios pobūdžio, nebent ji yra tiesiogiai susijusi su darbo funkcijų atlikimu arba saugumu. Kilus klausimų visada kviečiame pasikonsultuoti žmogui patogiu būdu.
Visų pirma, svarbu informuoti darbuotoją apie Darbo kodekso suteikiamas galimybes auginant neįgalų vaiką: ilgesnes kasmetines mokamas atostogas vienišiems tėvams, galimybę dirbti ne visą darbo laiką ir grįžti prie viso darbo laiko, bent 1/5 laiko dirbti nuotoliniu būdu, pasirinkti pamainą, išeiti atostogų pirmumo tvarka, pasiimti mamadienį, tėvadienį. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesius. Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
Darbdavių taikomos priemonės ir gerosios praktikos pavyzdžiai
Darbdaviai gali su darbuotojais tartis dėl dar lankstesnių darbo sąlygų, nei numato Lietuvos įstatymai. Pavyzdžiui, lankstus grafikas padėtų, o pirmiausia turėtų būti paslaugos šeimai, kad ji galėtų normaliai dirbti. Kartais siūlomas darbas keliomis dienomis per savaitę arba kombinuoti nuotolinį ir kontaktinį darbą. Savo vaikus slaugančių tėvų draudimas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis nėra šios problemos sprendimo būdas - tai tarpusavyje nesusiję dalykai.
„Visų pirma, svarbu informuoti darbuotoją apie Darbo kodekso suteikiamas galimybes auginant neįgalų vaiką“, - pabrėžia specialistai. Kitas svarbus aspektas - darbdaviai gali su darbuotojais tartis dėl dar lankstesnių darbo sąlygų, nei numato Lietuvos įstatymai. Vis dėlto negalima visų darbdavių vertinti apibendrintai - vieni išties stengiasi užtikrinti lanksčias darbo sąlygas, kitiems dar trūksta lankstumo ir pozityvesnio požiūrio.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Viešas sektorius, paslaugų prieinamumas ir ugdymas
Lietuva, 2010 m. ratifikavusi Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvenciją, kaip ir kitos tai padariusios šalys, įsipareigojo gerbti negalią turinčių vaikų orumą ir jų teisę būti lygiaverčiais visuomenės dalyviais. Tuo pačiu įsipareigota šalinti vaikų su negalia diskriminaciją, atskirtį ir įtraukti juos į bendrojo ugdymo procesą. Nors Lietuvoje ratifikavus konvenciją pokyčiai vyko ir vyksta iš lėto, pasak ekspertų, valstybė turi užtikrinti veiksmingas priemones, kad sudarytų sąlygas vaikams su negalia gyventi ir būti įtrauktiems į visuomenę, šiuo atveju į ugdymosi procesus.
Profesoriai primena, jog signalai dėl lygių visų vaikų ugdymosi teisių Lietuvoje buvo siunčiami gana seniai. 2016 m. JT neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijose Lietuvai buvo išreikštas susirūpinimas dėl mokinių su negalia ypač turinčių regėjimo, klausos, psichosocialinių, intelektinių negalių, ar autistiškų vaikų, nukreipimo priverstinai lankyti specialiąsias mokyklas bei pažymima, kad bendroje švietimo sistemoje nėra tinkamai pritaikytų patalpų ir prieinamumo.
Įstatymo pataisos buvo parengtos pagal priemonių plano projektą, kurį sudarinėjo grupė iš ministerijų, Lietuvos negalios organizacijų forumo, kitų organizacijų atstovų, mokslininkų ir ekspertų. Siekiant įgyvendinti visas numatytas pataisas, pasak profesoriaus, būtinos ne tik didžiulės finansinės investicijos, bet ir ypatingas specialistų parengimas. Klasėse, kuriose bus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, turės dirbti ne mažiau kaip du mokytojai, taip pat švietimo pagalbos specialistai ir mokytojų padėjėjai. Skaičiuojama, jog maksimaliai vykdant reikalavimus, šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose papildomai reikėtų per 6 tūkst. specialistų ir mokytojų padėjėjų.
Bylos pavyzdys: prieinamumo stoka ir jos pasekmės
„Diskomfortas ne tik man, bet ir vaikui“ - taip savo patirtį apibūdino skundą Tarnybai pateikusi mama. Pasak skundą Tarnybai pateikusios mamos, „Gabijėlės“ pastatas nėra prieinamas žmonėms, judantiems vežimėliu, tad ji priversta likti darželio bendruomenės nuošalyje. Dėl to ištisus mokslo metus ji negalėjo pati nuvesti atžalos į grupę ar parsivesti iš jos. Be to, pareiškėjos teigimu, jai taip pat kilo sunkumų dalyvauti darželio šventėse, kadangi šios dažnai vykdavo jai neprieinamose erdvėse.
Pareiškėjos teigimu, jai tekdavo prašyti kitų tėvų, kad ją užneštų laiptais, arba praleisti renginius, kuriuose dalyvaudavo jos vaikas. Moteris nurodė, kad keblumų kėlė ir bendravimas su ugdytojomis ar įstaigos administracija - tai jai tekdavo daryti koridoriuose, kadangi kelias į kabinetus vedė tik laiptais. „Tokios situacijos žemina orumą ir sukelia diskomfortą ne tik man pačiai, bet ir vaikui. Ne paslaptis, kad ir jis jaučiasi nejaukiai, kai mama negali jo pati palydėti ar dalyvauti koncerte“, - teigė moteris.
Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad dar 2023-aisiais dėl šių problemų ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Per tą laiką darželyje buvo atlikti kai kurie pakeitimai, tačiau situacija, anot moters, iš esmės nepakito. Be to, kaip nurodė pareiškėja, susirašinėjimuose su savivaldybe jai buvo pažadėta, kad įstaiga bus pritaikyta iki 2025-ųjų pabaigos, tačiau tai nepadaryta iki šiol.
Tarnybai pradėjus tyrimą, ir Vilniaus miesto savivaldybės, ir lopšelio-darželio „Gabijėlė“ atstovai pripažino, kad pastatas prieinamas tik iš dalies. Kartu pažymėta, jog situacija buvo vertinama, atlikta nemažai darbų, pavyzdžiui, įrengtas keltuvas, pandusas, nuožulna, pritaikytas tualetas. Be to, nurodyta, kad įstaigoje atsiras dar vienas keltuvas, kuris užtikrins visavertį patekimą į antrąjį pastato aukštą. Planuojama, kad šio keltuvo įrengimo darbai bus baigti jau netrukus, liepos pabaigoje.
Pasak Tarnybos teisininko Karolio Čepo, suprantama, kad pritaikymo procesai gali užtrukti, visgi tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad pareiškėja patyrė diskriminaciją dėl negalios, jai buvo užkirstas kelias lygiomis teisėmis su kitais tėvais dalyvauti savo vaiko ugdymo procese. K. Čepo pastebėjimu, tais atvejais, kai prieinamumas dėl objektyvių priežasčių nėra užtikrinamas, paslaugų teikėjas privalo pasirūpinti individualiu tinkamų sąlygų pritaikymu.
„Šiuo atveju tai galėjo būti darželio renginių organizavimas pareiškėjai prieinamose patalpose, pavyzdžiui, sporto salėje, kur vyksta tėvų susirinkimai. Tačiau, tyrimo duomenimis, panašių veiksmų nebuvo imtasi, nepaisant to, kad įstaiga apie pareiškėjos poreikius žinojo jau seniai. Priešingai - darželio administracija perkėlė pareiškėjos vaiko grupę į antrą pastato aukštą, kuris jai yra neprieinamas“, - sakė teisininkas.
Lopšelis-darželis „Gabijėlė“ bei įstaigos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė buvo pripažintos pažeidusios Lygių galimybių įstatymą, joms rekomenduota visiškai pritaikyti lopšelio-darželio patalpas. Savivaldybei Tarnyba papildomai rekomendavo imtis veiksmų dėl laipsniško visų savo teritorijoje esančių ugdymo įstaigų prieinamumo asmenims su negalia užtikrinimo.
Tėvai, darbo rinka ir socialinės paslaugos
Susirasti darbą, kai augini kelis vaikus su specialiaisiais poreikiais, - be galo sunku, portalui LRT.lt pasakoja du vaikus su negalia auginanti Agnė. „Darbdaviai mūsų šeimos bijo“, - nedrąsiai pripažįsta du vaikus su negalia auginanti Agnė. Paprastai iš darbdavių moteris nesulaukdavo jokios žinios, tačiau kelis kartus išgirdo tiesų atsakymą: „Turite tris mažus vaikus, du iš jų - su specialiaisiais poreikiais, todėl dažnai nebūsite darbe.“
Nors moteris siūlydavosi dirbti nuotoliniu būdu, ji teigia, kad toks variantas darbdaviams taip pat netikdavo. Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė sutinka, kad tokių atvejų, kai vaikus su negalia auginantys tėvai negauna darbo, yra ne vienas. Pasak negalios organizacijų forumo atstovės, visuomenėje vyrauja nuostata, kad neįgaliesiems gyventi blogai - pinigų nėra, jie visko reikalauja, yra viskuo nepatenkinti. „Paslaugų nėra, reikia tai suprasti, o valstybė nėra suinteresuota, kad žmonės eitų dirbti“, - apgailestauja H.
H. Varnienė kritikuoja ir socialinio draudimo mokėjimo tvarką. Jos teigimu, ir patys neįgalieji nemoka kritiškai įvertinti šios tvarkos, todėl ir „liaupsina“ ministeriją. „Problema ta, kad daug tėvų nesugeba dirbti, kai vaikas yra ribinės negalios. Tai reiškia, kad tėvai gyvens iš 70 arba 120 eurų. Ministerija, užuot palengvinusi situaciją ir sakiusi: žiūrėk, yra dienos centrai, eik dirbti, o tavo vaiku pasirūpins, skiriamas draudimas, - tai valstybei kainuotų pigiau, o žmogus uždirbtų, būtų mokesčių mokėtojas, galbūt ir pensiją gautų didesnę, o ne minimumą - bet tokiu būdu ministerija tarsi pasako: mes nesugebame nieko užtikrinti, todėl ateityje duosime pensiją. Tai baisu“, - apgailestauja H.
„Turime suprasti, kad šeimų situacijos gali būti labai skirtingos, todėl geriausia, kai tėvai turi pasirinkimo galimybę - slaugyti vaiką patys, gauti reikiamų paslaugų bendruomenėje, samdyti pagalbą privačiai. Tačiau vienareikšmiškai galima sutikti, kad paslaugų plėtra vaikams su negalia yra būtinas veiksnys, kad tėvai galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Savo vaikus slaugančių tėvų draudimas pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis nėra šios problemos sprendimo būdas - tai tarpusavyje nesusiję dalykai“, - pažymi ekspertė.
Apklausų ir nuostatų atspindys: diskriminacija tėvų atžvilgiu
Vaikų turintys darbuotojai susiduria su įvairiais karjeros ribojimais ir diskriminacija, o jų kolegos be vaikų darbe turi mažiau lankstumo ir didesnį krūvį, rodo naujai atlikta apklausa. Kaip rašoma išplatintame pranešime apie CV-Online apklausą dėl diskriminacijos darbe, tai - dvipusės nelygybės reiškinys. 57 % Lietuvos darbuotojų mano, kad tėvai darbo rinkoje susiduria su diskriminacija. Respondentai pažymėjo, kad susiduria su neigiamu, ar nelygiaverčiu vadovų ir kolegų požiūriu, neigiamu nusiteikimu dėl motinystės / tėvystės atostogų.
Apklausos dalyvių nuomone, darbdaviai daro prielaidą, kad bevaikiai darbuotojai turi daugiau laisvo laiko. Todėl jie esą gali dirbti ilgiau nei priklauso, nes jiems ne tokia svarbi darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Lietuvoje 36 % apklaustųjų mano, kad tėvai darbovietėse sulaukia palankesnių darbo sąlygų. Apklausos vykdyta 2025 m. spalio mėnesį trijose Baltijos šalyse internetu.
Darbdavių požiūris ir trukdžiai pokyčiams
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad paprastai darbdaviai yra susikoncentravę į patį darbą ir ieško tokio žmogaus, kuris būtų visiškai lojalus, be jokių klausimų galėtų dirbti nesuskaičiuojamą valandų skaičių ir būtų bet kada pasiruošęs atlikti užduotis. Dėl to įvairūs trukdžiai, dėl kurių reikėtų keisti nusistovėjusią sistemą ir kurti specialias tvarkas, darbdaviams nėra patrauklūs. Konfederacijos vadovė pažymi, kad tarp darbdavių ir darbuotojų trūksta pasitikėjimo, todėl verslininkai vengia siūlyti nuotolinio darbo galimybę, baiminasi, kad bus sunku kontroliuoti, ar darbuotojas tikrai dirbs.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pripažįsta, kad per 30 nepriklausomybės metų dalies darbdavių mentalitetas nelabai pasikeitė. Kai kurių įmonių vadovai labai daug investuoja į darbuotojus ir juos vertina, todėl darbuotojo išėjimo iš darbo, kai kas nors nutinka, nesuvokia kaip pelno ar pajamų praradimo. Esant tokioms darbo sąlygoms, atsiranda daugiau aistros dirbti, o jei darbdavys myli savo darbuotojus, jį darbuotojai gerbs.
Socialinės paramos priemonės šeimoms su neįgaliais vaikais
Neįgaliesiems vaikams, kaip ir gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams, skiriama 100 eurų vaiko pinigų išmoka. Lietuvoje vaiko pinigus ir papildomą išmoką gauna 15,2 tūkst. neįgalių asmenų iki 21 metų, 14,9 tūkst. Vaikams su negalia mokamos šalpos pensijos. Jos siekia 140-280 eurų. Šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, vieną kartą per 6 metus gali pasinaudoti kompensacija lengvajam automobiliui nusipirkti arba jį pritaikyti.
Veiksmai, kurių reikia siekiant mažinti diskriminaciją
- Pirmiausia, būtina edukacija - vadovai ir darbuotojai turi suprasti, kas yra diskriminacija ir kaip ją atpažinti.
- Antra, būtina peržiūrėti atrankos procesus. Ar tikrai visi reikalavimai darbo aprašymuose yra būtini? Ar darbo pokalbiai vyksta prieinamose vietose?
- Trečia, svarbu kurti atvirą grįžtamojo ryšio kultūrą. Darbuotojai su negalia turi jaustis saugūs kalbėdami apie savo poreikius ir patiriamus sunkumus.
Kai įmonėje atvirai diskutuojama apie tai, kas veikia, o kas - ne, atsiranda galimybė augti ir tobulėti visiems kartu. „Apskritai, menas ir kultūra - tai vienos paveikiausių priemonių, kurios gali prisidėti prie stereotipų tirpdymo mūsų visuomenėje“, - teigia ekspertai, pabrėždami edukacines ir kultūrines iniciatyvas kaip papildomą priemonę.
Lentelė: Pagrindinės priemonės diskriminacijos mažinimui darbe
| Priemonė | Veiksmai |
|---|---|
| Edukacija | Treniruočių vedimas vadovams ir darbuotojams apie diskriminaciją ir įtrauktį |
| Prieinamumas | Fizinis pritaikymas, darbo priemonių pritaikymas, nuotolinio darbo galimybės |
| Lankstūs darbo grafikai | Darbo laiko sutartys pritaikytos tėvams, galimybė daliniam etatui |
| Grįžtamojo ryšio kultūra | Atviri pokalbiai, anoniminės skundų pateikimo galimybės |
„Ekonomika šiandien“: Kaip ilgiau išlikti reikalingam darbo rinkoje?
Jei žmogus jaučiasi diskriminuojamas darbe dėl negalios, svarbu žinoti savo teises, dokumentuoti atvejus ir kreiptis į atitinkamas institucijas: Darbo inspekciją ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, priklausomai nuo situacijos pobūdžio. Taip pat rekomenduojama ieškoti palaikymo nevyriausybinių organizacijų ir profesinių sąjungų.
tags: #neigaliuju #vaiku #tevu #diskriminacija