Seime įvyko apskritojo stalo diskusija „Metai po socialinių įmonių reformos - ar einame teisingu keliu?“. Diskusijos metu ieškojome sprendimų, kad nebūtų mažinamas subsidijavimo intensyvumas negalią turintiems asmenims, o visos šio sektoriaus bendrovės turėtų lygias galimybes pasinaudoti paramos priemonėmis, kurios neturėtų būti siaurinamos. Diskusijos dalyviai pareiškė nuomonę, kad rengiant Užimtumo įstatymo ir Socialinių įmonių įstatymo projektus, tikslinga būtų prioritetiškai išspręsti keletą svarbių klausimų.
Reformos pagrindiniu tikslu privalo būti efektyvesnis negalią turinčių asmenų įtraukimo į darbo rinką skatinimas. Tam reikia atsisakyti negalią turinčius asmenis įdarbinančių įmonių skirstymo pagal statusus; panaikinti bet kokią diskriminaciją skirstant paramą neįgaliųjų įdarbinimui; užtikrinti nepertraukiamą įvairiapusę paramą darbdaviams, įdarbinantiems negalią turinčius asmenis; supaprastinti teisinį reguliavimą ir mažinti biurokratinę naštą tiek įsidarbinantiems neįgaliesiems, tiek juos įdarbinančioms įmonėms.
Reformų laikas ir poveikio vertinimas
Pirmiausia, socialinių įmonių reformą galima daryti tik po to, kai bus atliktas Socialinių įmonių įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas už 2020 m. liepos 1 d. - 2022 m. birželio 30 d. laikotarpį, ir tokiu būdu bus išsamiai pasirengta valstybės pagalbos neįgaliųjų užimtumui pokyčiams bei nustatytas pakankamas terminas asmenims, šiuo metu turintiems socialinių įmonių statusą, prisitaikyti prie naujo valstybės pagalbos neįgaliųjų užimtumui reguliavimo. Atitinkamai neparengus darbo rinkos, nenaikinti šiuo metu egzistuojančių galimybių darbą turintiems neįgaliesiems save realizuoti ir užsidirbti pragyvenimui.
Vykdant pokyčius neįgaliesiems, kuriems nustatytas nuo 30 iki 40 proc. darbingumo lygis, svarbu palikti nesumažintą neterminuotą kasmetinę subsidiją darbo užmokesčiui. 2021 m. gruodžio 16 d. raštu kreipiausi į LR socialinės apsaugos ir darbo ministrę M. Navickienę, prašydama pareikšti ministerijos nuomonę šiais klausimais. Tačiau atsakymo iki šiol nėra, nors pagal galiojančius teisės aktus ministerija privalėjo pateikti atsakymą per 20 darbo dienų.
Paramos intensyvumo mažėjimo pasekmės
Nuo 2015 metų visais Socialinių įmonių įstatymo pakeitimais yra mažinamas neįgaliųjų įdarbinimo rėmimo intensyvumas, kuris niekaip neskatina neįgaliųjų įdarbinimo atviroje rinkoje, o tik mažina tokių asmenų įsidarbinimo socialinėse įmonėse galimybes. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiami duomenys rodo, kad mažinant paramos intensyvumą ir pačią paramą negalią turinčių asmenų įdarbinimui jų skaičius mažėja.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Pagal ministerijos pateiktus skaičius, 45-55 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse nuo 2020 m. sausio (t. y. buvusios reformos pradžios) iki 2021 m. spalio sumažėjo net 49 proc. (arba 1 306 asmenimis), tačiau įsidarbinusių atviroje darbo rinkoje padaugėjo tik 1 proc. (arba 277 asmenimis). 30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų, dirbančių socialinėse įmonėse tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 27 proc. (arba 1 024 asmenimis), tačiau įsidarbinusių atviroje darbo rinkoje padaugėjo tik 0,4 proc. (arba 53 asmenimis).
Atvira darbo rinka ir jos paruošimas
Kauno technologijos universiteto atliktame kokybiniame tyrime „Neįgaliųjų asmenų įdarbinimą Lietuvos darbo rinkoje skatinantys ir ribojantys veiksniai“ teigiama, kad atvira darbo rinka yra nepasirengusi priimti negalią turinčių darbuotojų. Tyrime pabrėžta, kad šiuo metu veikianti sistema neužtikrina asmenų, praradusių darbus socialinėse įmonėse, grįžimo į darbo rinką.
Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijų kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje. Tai ypač aktualu, nes iš esmės šiuose įstatymuose numatytos skatinimo priemonės, skirtos negalią turinčių asmenų darbo vietų kūrimui ir išlaikymui skatinti, yra savo esme tapačios ir taikymu taip pat panašios.
Teisinis reglamentavimas: skirtumai tarp įstatymų
Tačiau šie įstatymai nustato skirtingą reglamentavimą skirtingiems darbdaviams pagal tai, ar jie turi socialinės įmonės statusą, ar ne. Norinti gauti valstybės pagalbą, įtvirtintą Socialinių įmonių įstatyme, socialinė įmonė turi atitikti eilę papildomų reikalavimų, įtvirtintų Socialinių įmonių įstatyme. Valstybės pagalbos įmonėms teikimas pagal Socialinių įmonių įstatymą, be kita ko, tiesiogiai siejamas su negalią turinčių asmenų, dirbančių pagalbą norinčioje gauti socialinėje įmonėje, kiekiu bendrame darbuotojų kiekyje.
Tai lemia tam tikrą negalią turinčių darbuotojų atskirtį nuo pilnai darbingų asmenų, kuri būtų mažiau jaučiama, jei teisės aktai neverstų negalią turinčių darbuotojų koncentruoti atskirose įmonėse. Tuo tarpu Užimtumo įstatymas nereikalauja iš darbdavių, įdarbinančių negalią turinčius asmenis ir siekiančius pasinaudoti valstybės pagalba, turėti atskirą statusą, kuris suteiktų teisę į tokią pagalbą.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Finansiniai rodikliai ir efektyvumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti skaičiai rodo, kad įdarbinti remiamą asmenį socialinėje įmonėje (pagal Socialinių įmonių įstatymą) šiuo metu valstybei kainuoja 1 879 EUR per metus. Tuo tarpu įdarbinti remiamą asmenį pagal Užimtumo įstatymą šiuo metu kainuoja 2 435 EUR per metus. Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai asmenys, norintys pasinaudoti Užimtumo įstatyme nustatytomis valstybės pagalbos priemonėmis, net ir atitinkantys visus šiame įstatyme nustatytus kriterijus, kartais to negali padaryti dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, o todėl, kad baigėsi konkretiems metams šioms priemonėms numatytas finansavimas.
Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui. Iš 170 socialinių įmonių - 46 įmonės teikia įvairaus pobūdžio paslaugas (statybų ir medicininių atliekų utilizavimo, pastatų priežiūros ir valymo, konsultavimo). 2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.
Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto. Todėl Socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln. eurų mln. Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro, Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų. Atitinkamai vienas darbuotojas su negalia - vidutiniškai apie 5 028 Eur.
Jeigu tas pačias socialinėms įmonėms skirtas lėšas, t.y. 35,7 mln. eurų orientuome į paramą ne socialinių įmonių darbdaviams, pagal užimtumo rėmimo įstatymą galėtume įdarbinti ne 6 231 neįgalųjį, kiek dabar dirba socialinėse įmonėse, bet daugiau kaip 26 000 žmonių su negalia.
Skatinimo mechanizmai ir subsidijų lubos
Subsidijų lubos užkerta kelią integruotis aukštos kvalifikacijos negalią turintiems darbuotojams. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų atveju rinka moka sąlyginai didelius darbo užmokesčius, o subsidijų lubų egzistavimas sukuria situaciją, kai toks asmuo (įvertinant jo mažesnį efektyvumą ir galimybes dėl negalios) būna subsidijuojamas labai mažu intensyvumu. Tokiu atveju į darbo vietą darbdavys geriau pasirinks priimti sveiką asmenį.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Naujame Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlome įtvirtinti, kad būtų išlaikytas šiuo metu nustatytas rėmimo per subsidijas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms intensyvumas (kuris abiejuose įstatymuose šiuo metu yra vienodas). Tokiu reguliavimu bus užtikrintas teisėtų lūkesčių principo, kurį garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įgyvendinimas.
Skirtingos organizacijų nuomonės ir kritika
Didžiausia žmonių su negalia organizacijų asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungianti 13 nacionaliniu lygiu veikiančių negalios organizacijų, pastaruosius ketverius metus kritikavo šiuo metu veikiantį socialinių įmonių įstatymą, todėl labai vertina dalies Seimo narių pastangas jį keisti. Visgi, šis žingsnis yra dalis būtinų permainų, kurių laukia žmonių su negalia bendruomenė.
Henrika Varnienė, Lietuvos Neįgaliųjų forumo administracijos direktorė, pabrėžia, jog esama žmonių su negalia įdarbinimo sistema, kai atviros darbo rinkos darbdaviai beveik nėra skatinami priimti žmonių su negalia, o socialinės įmonės finansuojamos neribotai ir netikslingai, prisideda prie žmonių su negalia segregacijos ir riboja jų darbo pasirinkimą. Lietuvos Sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova teigia, kad dabartinis socialinių įmonių veikimo modelis visiškai neįtraukia sunkiausios negalios žmonių, nors socialinės įmonės visame pasaulyje vertinamos kaip būtent jiems skirtos apsaugotos darbo vietos.
Jelena Ivančenko, Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė, taip pat kritikuoja, kaip socialinės įmonės išleidžia valstybės skiriamas subsidijas: „Užuot tikslingai įvertinusios, kokios pagalbos reikia konkrečiam žmogui, kad jo negalia būtų kompensuota ir netrukdytų darbo našumui, beveik visą paramą jie skiria darbo užmokesčio kompensavimui. Tai yra pagalba darbdaviui, o ne žmogui su negalia.“
Alternatyvos ir siūlymai
Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą išbandyti pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse. Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai yra nuviliantys: daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės.
Esamas Socialinių įmonių modelis reikalauja nuolatinių subsidijų tai pačiai socialinei problemai spręsti, tačiau pats įstatymas socialinės problemos (bedarbystės) nesprenžia. Jeigu valstybės parama būtų skiriama darbo vietoms pritaikyti, moderniai technikai įsigyti, žmonių su negalia kvalifikacijai kelti, mokymams ar paslaugoms, žmonės su negalia palaipsniui būtų įgalinti dirbti su mažesnėmis subsidijomis arba visiškai be paramos.
Istoriniai duomenys ir poveikis
Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m.) socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m)), o joms skiriamos tiesioginės subsidijos - beveik 20 kartų (nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų). Per visą įstatymo veikimo laikotarpį socialinėms įmonėms skirta daugiau kaip 150 mln.
2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse ir jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto. 4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams įdarbinant 3 300 darbuotojų su negalia, taigi vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje sudarė vidutiniškai 1 360 eurų. Likusius beveik 37 000 darbotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos.
Lietuvoje yra apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Šiuo metu tik 47 000 (apie 27 proc.) žmonių su negalia dirba. Socialinėms įmonėms skiriama gerokai didesnė parama nei atvirai darbo rinkai, rodo, jog valstybė skatina žmonių su negalia segregaciją.
Rekomendacijos teisės aktų keitimui
Išnagrinėjusi situaciją ir įvertinusi pateiktus duomenis, Seimo LVŽS frakcija siūlo atsisakyti dviejų skirtingų tą pačią sritį - negalią turinčių asmenų įdarbinimo skatinimą - reglamentuojančių teisės institutų. Taip būtų panaikinama diskriminacija, kuri šiuo metu kuriama nustatant daugybę papildomų (ir retai pagrįstų) biurokratinių kliūčių darbdaviams, siekiantiems gauti paramą neįgaliųjų įdarbinimui pagal Socialinių įmonių įstatymą palyginti su tais, kurie siekia gauti paramą pagal Užimtumo įstatymą. Taip pat būtų mažinama administracinė našta tiek negalią turintiems asmenims, tiek tokius asmenis įdarbinanti siekiančioms ir įdarbinančioms įmonėms.
Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje. Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Pasiūlymai politikams ir institucijoms
- Atlikti išsamų Socialinių įmonių įstatymo ex post poveikio vertinimą ir tik po to inicijuoti reformą.
- Išlaikyti subsidijų intensyvumą tam tikroms neįgaliųjų grupėms (pvz., 30-40 proc. darbingumo) ir užtikrinti, kad nebūtų sumažintos kasmetinės nesuteiktos subsidijos.
- Integruoti paramos mechanizmus per vieną Užimtumo įstatymą, panaikinant perteklines statusų ir biurokratines kliūtis.
- Skirti dalį lėšų tikslingoms paslaugoms: kvalifikacijos kėlimui, darbo asistentams, atvejo vadybai, darbo vietos pritaikymui ir technologinei adaptacijai.
- Palaikyti pilotinius projektus keliose savivaldybėse alternatyvių priemonių testavimui.
| Rodiklis | Socialinės įmonės | Atvira darbo rinka (remiant pagal Užimtumo įstatymą) |
|---|---|---|
| Vidutinės metinės išlaidos vienam remiamam darbuotojui | 1 879 EUR | 2 435 EUR |
| Išlaidų suma socialinėms įmonėms (visi mokesčiai ir atleidimas nuo pelno mokesčio) | 35,7 mln. EUR | |
| Socialinėms įmonėms skirti darbuotojai (2016 m.) | 6 231 | |
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Jungtinių Tautų Organizacija 2016 m. rekomenduoja Valstybei, Konvencijos šaliai, glaudžiai bendradarbiauti su asmenis su negalia atstovaujančiomis organizacijomis panaikinti asmenims su negalia taikomą „nedarbingumo“ sąvoką, bei sukurti ir įgyvendinti veiksmingas strategijas ir programas, kurios didintų asmenų su negalia užimtumą atviroje darbo rinkoje, panaikinant atskirto darbo aplinką bei nukreipiant investicijas į profesinį lavinimą, darbo vietų pritaikymą, tinkamą sąlygų pritaikymą, bei privataus ir viešojo sektoriaus darbdavių mokymus, kaip numatyta Darnaus vystymosi tikslo nr.
tags: #neigaliuju #idarbinimo #remimas #socialines #imones