Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra vienas iš kertinių veiksnių užtikrinant jų savarankiškumą, įtrauktį į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą. Straipsnyje aptariama, kokie reikalavimai keliami fizinei aplinkai Lietuvoje, kokios problemos iškyla ir kokie galimi sprendimai.
Teisiniai pagrindai ir reglamentavimas
Viešojo sektoriaus ir statybų srityje galioja Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia. Svarbiausias dokumentas - Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. įsakymu Nr. 317. Šis reglamentas nustato privalomus reikalavimus statiniams ir teritorijoms, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir patogumą naudoti negalią turintiems asmenims. Taip pat minimas Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013-2019 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, ir Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas, patvirtintas 2013 m. bei NĮ Departamentas, kuris vadovauja šiems procesams savivaldybėse.
Pradiniai principai ir pagrindiniai reikalavimai
Viešose vietose aplinkos prieinamumas turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Dažnai akcentuojami įėjimai, durų platinimas, kliūtys sanitariniuose mazguose, grindų dangų pasirinkimas, įvažiavimai į būstą (pandusai, liftai) ir kiti būsto elementai. Taip pat gali būti įrengiami įvairių tipo keltuvai, jų įrengimas bei kelto kėlimo aukštis turi būti tinkamai pritaikytas.
Būsto pritaikymo procesas
Pareiškėjas gali būti asmuo turintis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų arba jo atstovaujantis asmuo (tėvai, vaikai, globėjai, rūpintojai, sutuoktinis ar savivaldybės socialinis darbuotojas). Prašymas gali būti pateiktas savivaldybei arba internetu per Būsto pritaikymo neįgaliesiems apskaitos sistemą (BPNAS) adresu www.unriis.lt. Komisija, sudaryta iš neįgaliųjų organizacijų atstovų ir specialistų, atlieka būsto apžiūrą, įvertina poreikį ir pildo įrašus. Jei namo laiptinėje yra daugiau butų, kuriuose gyvena neįgalieji, savivaldybė siūlo pateikti prašymus pritaikyti būstus.
Finansavimas vykdomas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Vienos būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti maksimaliai gali būti skiriama nustatyta bazinių socialinių išmokų dydžio suma. Jeigu reikia, kompensacijos gali būti padengiamos iš savivaldybės biudžeto. Taip pat skiriama 2 procentų valstybės biudžeto lėšų neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijų darbe ir atlikti būsto pritaikymo priežiūrą.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Problemos ir iššūkiai
Nors vykdomos priemonės, dažnai į aplinkos prieinamumo reikalavimus žiūrima formaliai. Dažnai įstaigos, įsikūrusios naujuose pastatuose, ne visada turi prieinamas priemones, o kai kuriais atvejais įėjimai su atskirais įėjimo punktai yra užrakinti. Dažnai tenka kreiptis į darbuotojus, o mygtukus akliems žmonėms rasti yra sunku. Taip pat veiksmingas dalyvavimas tik tuo atveju, kai yra finansinių galimybių. Tyrimų ir vertinimų trūkumas dar kartais lemia tolesnį neįgaliųjų poreikių nepažinimą ar netinkamą prioritetų nustatymą.
Sprendimai ir gerosios praktikos
Vis daugiau dėmesio skiriama universaliam aplinkos pritaikymui - įrengiami nuolydžiai, kurie tinka ne tik neįgaliems, bet ir senyvo amžiaus žmonėms bei motinoms su vežimėliais. Silpnaregiams ir akliesiems naudinga geltona iškili linija perone, kuri ženklinami krašto ženklai. Garsiniai švyturiai tampa vis dažnesni užsienyje: jie įspėja apie įėjimus ar lankytinus objektus ir išsijungia, kai jų nereikia, neardydami praeivių ramybės. Taip pat ateina supratimas, kad ne tik nukeliauti nuo A iki B, bet ir užsiimti mėgstama veikla yra svarbu negalią turintiems žmonėms.
Ekspertai ir aktyvūs vartotojai teigia, kad universalus dizainas gali būti pritaikomas įvairioms amžiaus ir socialinėms grupėms. Pavyzdžiui, nuolydžiai, peronų žymėjimas, geresnė pėsčiųjų infrastruktūra, nuosekliai išdėstyti šviestuvai ir šiukšliadėžės vienoje linijoje - tai palengvina judėjimą ir tuo pačiu metu naudingas ir plačiajai visuomenei. Taip pat aktualu nuolat tęsti tyrimus dėl aplinkos pritaikymo įvairiose savivaldybėse, aukštosiose mokyklose, kultūros objektuose ir teismus bei policijos komisariatus pritaikant prie negalių poreikių.
Glaustos įžvalgos iš ekspertų ir pačių neįgaliųjų
Rūta Kupčinskaitė, turinti judėjimo negalią, ir Alvydas Valenta - rašytojas ir žurnalistas bei neregys - akcentuoja svarbiausius aspektus: įėjimai į viešąsias vietas, nuolydžiai, leidžiantys įveikti kliūtis, ir praktiški sprendimai viešajame transporte ar traukinių stotyse. Jie pabrėžia, kad nėra reikalinga išskirtinė aplinka: reikia paprastų, bet efektyvių sprendimų, kurie palengvintų kasdienybę. Taip pat pabrėžiama, kad infrastruktūros modernizavimas turi būti sisteminis, o finansavimas - pakankamas, kad būtų galima įgyvendinti projektus visoms savivaldybėms.
Ekspertų patarimai ir ateities perspektyvos
- Siekti universalumo kuriant aplinką, kurioje vienodai patogu visoms žmonių grupėms.
- Žymėti peronus ir kliūtis ryškiomis, lengvai įžiūgomomis žymėmis.
- Įrengti garsinius švyturius, kurie įjungiasi ir išsijungia pagal poreikį.
- Formuoti prieinamumo žemėlapius regionuose bei atlikti išsamesnes analizės ir tyrimų programas.
- Skatinti tyrimus dėl prieinamumo aukštųjų mokyklų pastatuose, kultūros objektuose, teismuose ir policijos komisariatuose.
Taip pat svarbu, kad į aplinkos pritaikymo darbus būtų įtraukti ir socialiniai dirbtuvės, laikinojo apgyvendinimo paslaugos bei asmeninis asistentas, o aprėptis pagerinti galėtų ne tik fizinė, bet ir psichologinė parama. Tokiu būdu įgyvendinami tikslai prisidėtų prie negalią turinčių žmonių savarankiškumo, jų galimybių integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Ateities perspektyvoje svarbu išlikti orientuotiems į realias galimybes ir poreikius. Kaip teigia pašnekovai, „nėra kliūčių, kurios negalėtum peršokti“, o „baimės, kurios nepajėgtum įveikti“, nėra. Taip pat akcentuojama, kad tyrimai turi būti reguliarūs ir regionuose atlikti detaliau, užtikrinant, kad sprendimai būtų tvarūs ir realiai įgyvendinami.
Įrankiai ir praktiniai sprendimai kasdieninei veiklai
Svarbiausi praktiniai sprendimai - porankiai ir ranktūriai voniose, tualetuose ir dušuose; išmaniosios namų technologijos su balsu valdomais asistentais, išmaniuoju apšvietimu ir automatinių durų atidarymo įrenginiais; platintos durų angos, nuvažiavimo rampos, keltuvai, stebintys judėjimą vežimėlyje einantys asmenys.
Be to, būtina atsižvelgti į individualius negalios žmogiškųjų poreikių ypatumus ir pageidavimus. Praėję metai buvo sunkūs daugeliui dėl nerimo, vienatvės ir netikėtumų; regionuose gyvenantys žmonės siekia, kad aplinka būtų kuo labiau pritaikyta ir įtraukianti.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
tags: #neigaliuju #aplinkos #pritaikymo #ekspertai