Projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ BĮ Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono projektas „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ perėjo atranką ir pateko į Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programą. Pensionas pateko tarp 52 Lietuvos socialinių paslaugų įstaigų, kurių projektai atrinkti į programos I etapą. 2011 metų spalio 15 d. pasirašyta sutartis dėl finansinės paramos projektui. Vilniuje, Lakštingalų g.7 rekonstruotas Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensionas. 72 vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia, gyvenantiems socialinės globos namuose, nuo šiol bus užtikrinta specialiuosius poreikius atitinkanti aplinka, privatumas.
Rekonstruavus pensioną buvo sutvarkytos neįgaliųjų asmenų gyvenamosios, asmens higienos patalpos, moderniai įrengtos keramikos, buities darbų, mokomosios virtuvės patalpos ir kineziterapijos salė, grupių virtuvėlės, įrengti 2 keltuvai, pandusai, įsigyta kokybiškų socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikti būtina įranga ir baldai. Rekonstrukcijos metu sutvarkyta: sustiprintos pastato konstrukcijos, pakeistos visos lauko ir vidaus durys, apšiltintos lauko sienos ir kiti atitvarai, apšiltintas stogas, apšiltinta rūsio perdanga, įrengtos papildomos pertvaros ir įrengti papildomi (16) dviviečiai kambariai ir (6) triviečiai kambariai asmenims su sunia negalia. Rekonstruotos patalpų inžinierinės sistemos: renovuota šildymo sistema ir šilumos mazgas, išvedžiota nauja elektros instaliacija, sumontuoti pastate nauji vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai. Įrengta automatinė priešgaisrinė sistema. Įrengtos 6 integruotos virtuvėlės, kuriose vaikai ir jaunuoliai gali pasigaminti maistą. Įrengtos naujos sanitarinės (6) tualeto- dušo ir (6) tualeto- vonios patalpos, įrengtos 2 tualeto- vonios patalpos asmenims su sunkia negalia. Sumontuoti 2 neįgaliųjų keltuvai pastato atskiruose korpusuose, įrengtas pandusas išvažiuoti į lauką neįgaliesiems su vežimėliu. Sanitarinėse patalpose sumontuoti porankiai ir ranktūriai prie sanitarinių prietaisų neįgaliesiems. Neįgalūs vaikai ir jaunuoliai nuo šiol gyvena dviviečiuose gyvenamuosiuose kambariuose, o triviečiai kambariai skirti sunkią negalią turintiems asmenims. Įgyvendinant projektą įrengtos devynios tualeto ir vonios patalpos. Nuo šiol viena tualeto ir vonios patalpa naudojasi ne daugiau kaip 4 vaikai ir jaunuoliai su negalia, sunkią negalią turintiems asmenims atnaujintos dvejos vonios patalpos. Grupių bendruose kambariuose įrengtos penkios integruotos virtuvėlės, kuriose pensiono globotiniai su socialinių darbuotojų pagalba gali pasigaminti maistą ir pavalgyti.
Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensione teikiamos dienos, trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos vaikams ir jaunuoliams su proto ir kompleksine negalia. Be institucinės globos, „atokvėpio paslaugos“ teikiamos vaikams ir jaunuoliams iš Vilniaus miesto šeimų. Projektą „Globos namų vaikams ir jaunimui, turintiems negalią, modernizavimas“ bendrai finansavo ES ir Lietuvos Respublika. Jam įgyvendinti skirta 4 mln. 266 tūkst. litų: iš jų 3 mln. 357 tūkst. litų - ES struktūrinių fondų ir valstybės lėšos, 909 tūkst. litų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė.
Yra posakis: nematai - širdies neskauda. Mūsų visuomenėje mažai žinoma, kad apie 10 000 Lietuvos piliečių gyvena globos institucijose. Širdies neskauda, nes nežinome. Kartais išvystame ir mus tai paliečia. Tuomet dovanojame jiems dovanas per Kalėdas. Globos netekę vaikai, šeimos paramos netekę asmenys su proto ar psichikos negalia vis dar yra izoliuojami nuo visuomenės tikint, kad tokio tipo globos paslaugos reiškia mūsų valstybės ir visuomenės rūpestį jais. Vienų socialinės globos namų tinklapyje rašoma: „Globos namų simbolis - meilės, užuojautos angelas, sklandantis rūpestingai jį globojančiose rankose. Tai naujas požiūris į neigalų žmogų.” Reikia pripažinti, kad toks paternalistinis pasenęs požiūris yra plačiai paplitęs. Toks požiūris akivaizdžiai nurodo santykį „jie” ir „mes”, kuomet „mes” jaučiamės dorais, sąžiningais, nepaliekančiais „jų” likimo valiai ir jais pasirūpinančiais.
Tiesa, rūpinamės taip, kaip mums atrodo geriausia ir ignoruojame esminius faktus: kad tokia izoliacija nuasmenina, riboja socialinius ryšius, neigia autonomiją ir savarankiškumą, trikdo asmenybės raidą, žeidžia orumą ir iš esmės prieštarauja Lietuvos ratifikuotose konvencijose įtvirtintoms žmogaus, vaiko, neįgaliųjų teisėms. Socialinės segregacijos praktika buvo itin paplitusi sovietinėje sistemoje, kur žmonės buvo suskirstomi į kategorijas. Kai kurios iš šių kategorijų tiesiog buvo racionaliai apgyvendintos institucijose, tikint, kad tokia masinė globa yra ekonomiška, atitinkanti tuomet būdingą nuasmenintą požiūrį žmogų. Deja, ši tradicija itin gaji Rytų Europos valstybėse ir šiandien, nors po geležinės uždangos griuvimo praėjo daugiau nei 20 metų. Lietuvoje yra 106 vaikų globos įstaigos, kuriose auga apie 4000 vaikų. Maždaug 500 jų - kūdikiai ir vaikai iki trejų metų amžiaus. Vakarų šalyse vaikų globos namų yra atsisakyta, skatinama globa šeimoje. Šios šalys yra seniai atsisakę tokių praktikų kaip žalingų, suprantant, kad sveikas vaikų vystymasis įmanomas tik jiems augant šeimose, kurios nebūtinai turi būti biologinės. Kūdikiai, augantys institucijose, patiria kritinį žmogiškojo ryšio ir natūralios stimuliacijos trūkumą, dėl ko sulėtėja jo smegenų raida, vyksta pakitimai neuronų lygmenyje, taigi sutrinka natūrali vaiko raida vėliau pasireiškianti psichologinėmis, socialinėmis, medicininėmis problemomis. Kitaip tariant - tokia globos forma luošina vaikus. Vaikai, gyvenantys globos amuose neturi vieno asmens, su kuriuo jaustųsi saugūs, tokia emocinė praraja išlieka visą gyvenimą. Šie vaikai dažnai turi sunkumų adaptuotis visuomenėje, jaučiasi nesaugūs, neturi savarankiškam gyvenimui reikalingų įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Tai tik glausta dalis nuomonių, kuriomis remiasi diskusija apie globos sistemos reformą Lietuvoje. Tačiau politinės valios keisti situaciją Lietuvoje stinga. Net tokia šalis kaip Gruzija pademonstravo politinę valią ir ėmėsi ryžtingos reformos. Lietuvoje yra 38 uždaro tipo globos įstaigos, kuriose gyvena apie 6000 suaugusių asmenų turinčių psichikos ar proto negalią. Šios globos įstaigos primena kažką tarpinio tarp kalėjimo ir ligoninės. Visas šias įstaigas per metus palieka apie 400 asmenų, iš kurių į visuomenę grįžta apie 10%. Likusieji - miršta (apie 85%) arba yra perkeliami į kitą globos įstaigą (iki 5%).
Europa seniai nusprendė, kad žmonės su psichikos ar proto negalia turi gyventi namuose arba globą suteikiančiose įstaigose, kur gyventojų skaičius neturėtų viršyti 20-ies. Dauguma šių žmonių galėtų gyventi savo namuose ar savarankiško gyvenimo namuose. Šie negalią turintys žmonės ir taip turi mažai galimybių. Kartą vienas globos namų direktorius išgirdęs mintį, kad toks globos organizavimas yra pažeidžiantis žmogaus teises, išreiškė nuostabą: „Juk kiekvienas iš mūsų gyvena pagal kažkokią tvarką…” Toks situacijų sugretinimas verčia nuogąstauti dėl fundamentalių žmogaus teisių principų suvokimo socialinės apsaugos sistemoje apskritai.
Nepaisant iššūkių, Lietuvoje vyksta pokyčiai. 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tai milžiniška investicija į žmogaus teisių pažeidimus. Tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti skirti bendruomeninių paslaugų plėtrai, žmonių gerovės užtikrinimui. Didžiuliai finansų srautai jau daug metų keliavo į neefektyvią žmogaus teises pažeidiančią sistemą, orientuojantis į pastatus, bet ne į žmones. Pastaraisiais metais ši problema buvo iškelta skėtinių nevyriausybinių organizacijų Europos Sąjungos mastu. Šiuo metu yra vienareikšmiškai rekomenduojama nė lito neinvestuoti į globos institucijas skirstant 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas. Tačiau iki šiol nėra aiškaus informacijos apie investicijas Lietuvoje.
- Didelis globos namų institucionalizacijos mastas Lietuvoje verčia ieškoti alternatyvų šeiminėms globos formoms.
- Ekonominiai srautai reikalauja perorientavimo į bendruomenines paslaugas ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą.
- Savivaldybės plečia daugiau nei vieną iniciatyvą socialinių paslaugų plėtrai, siekiant įtraukti šeimas, globėjus ir bendruomenes.
Šiuo metu Vilniaus rajono savivaldybė turi platų tinklą ir vykdo įvairias programas: nuo globos namų tinklo plėtros iki socialinės paramos šeimoms, vaikams ir neįgaliesiems. 2023 m. Vilniaus rajone buvo finansuojamos įvairios paslaugos: socialinės paslaugos į namus, psichologo paslaugos, transporto paslaugos ir kt. Taip pat stiprinama vaikų dienos centrų infrastruktūra, kuriose teikiamos paslaugos vaikams su negalia ir su sunkia negalia. Vilniaus rajono savivaldybė skatina budinčių globotojų šeimas bei didina jų atlyginimus, kad užtikrintų kokybišką be tėvų globos likusių vaikų priežiūrą šeimos aplinkoje.
Globoje ir visuomenėje: kokią vietą užima neįgalūs vaikai?
Globos namai ir institucijos vis dar kelia klausimų apie žmogaus teisių užtikrinimą ir jų įtraukimą į visuomenę. Socialinė parama ir globa vaikams su negalia Lietuvoje išlieka aktuali tema, kuri reikalauja nuolatinio dialogo ir reformų.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Uždaviniai nėra tik infrastruktūros atnaujinimas - tai žmonių teisės, autonomija ir galimybių plėtra.
Įvairios iniciatyvos ir projektai Lietuvoje siekia sumažinti izoliaciją, skatinti savarankišką gyvenimą ir įtraukti vaikus į šeimos vietas ar bendruomenes. Lietuvoje egzistuoja daugiau nei 100 vaikų globos įstaigų, tačiau tikslūs skaičiai kinta priklausomai nuo metų ir programų.
Jaunimui ir vaikams su negalia svarbu turėti galimybes mokytis, gauti pagalbą pritaikytose erdvėse, o ne būti izoliuotiems institucijose. Todėl vis daugiau projektų koncentruojasi į bendruomenines paslaugas, technologinę pagalbą, kineziterapiją, psichologinę pagalbą ir specialias ugdymo programas.
| Kryptis | Sritis | Trumpas aprašymas |
|---|---|---|
| Infrastruktūra | Modernizavimas | Rekonstruojami pastatai, įrengiami specialūs poreikiams pritaikyti kambariai, sanitarijos ir inžinerinės sistemos. |
| Socialinės paslaugos | Globa šeimoje | Didinamas pagalbos namuose laikotarpis, teikiama pagalba į namus, dienos ir trumpalaikė globa. |
| Finansavimas | Parama | ES struktūrinė parama, nacionalinės lėšos, savivaldybių indėlis, siekiant modernizuoti ir plėsti paslaugas. |
Vilniaus rajono savivaldybė kuria naujus socialinius būstus, kurie suteiks vietos ne tik gyvenimui, bet ir integracijai į bendruomenę. Nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems vaikams taip pat teikiama parama ir parengiamasi įtraukti juos į vietos bendruomenes, įtraukiant globotų vaikų teises ir galimybes.
Teisinis ir kultūrinis kontekstas
Siekdama užtikrinti geresnį vaikų ir neįgaliųjų asmenų vystymąsi, Lietuva negalėtų remtis vien pastatų atnaujinimu. Reikia plėtoti bendruomenines paslaugas, kuriose prioritetas yra žmogaus teisių, autonomijos ir socialinės įtraukties principai. Taip pat svarbu informuoti visuomenę apie galimybes, teikiant SPIS (socialinės paslaugos informavimas) ir kitus įrankius šeimoms.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei