Profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis.
Kam skirta profesinė reabilitacija ir kokie jos tikslai
Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes.
Profesinės reabilitacijos tikslas yra maksimaliai atkurti dėl ligos ar negalios prarastus profesinius gebėjimus bei išugdyti naujus.
Profesinės reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, turintiems nustatytą 0-50 proc. bazinį darbingumą arba 0-45 proc. darbingumo lygį bei šių paslaugų poreikį ir, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo ar įgyti naujos profesinės kvalifikacijos.
Paslaugų turinys ir eiga
Profesinę reabilitaciją sudaro paslaugų kompleksas - profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant bei palaikymas darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens situaciją, paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda.
Profesinės reabilitacijos programoje gali dalyvauti tiek nedirbantys, tiek darbą turintys asmenys, kuriems dėl pablogėjusio regėjimo kyla problemų darbe.
Norintys gauti profesinės reabilitacijos paslaugas turi kreiptis į teritorinę neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jiems bus nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis.
Gavus nukreipimą iš šios įstaigos, reikia kreiptis į darbo biržą, nes būtent darbo birža finansuoja profesinės reabilitacijos mokymo programą.
Jeigu asmuo jau stovi darbo biržoje, tai problemos nėra. Jeigu silpnaregis nėra užsiregistravęs darbo biržoje, jam bus sutvarkyti visi reikalingi dokumentai ir jis bus užregistruotas.
Taip pat skaitykite: Patarimai nuomojantis neįgaliojo vežimėlį
Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo.
Bet, pabaigęs siūlomą profesinės reabilitacijos programą, jos dalyvis dar kartą turės kreiptis į teritorinę neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kur jam iš naujo bus nustatytas neįgalumo ir darbingumo lygis.
Tikėtina, kad praėjus profesinės reabilitacijos kursą, asmens darbingumo lygis taps aukštesnis, nes toks ir yra profesinės reabilitacijos tikslas.
Praktiškai tai reiškia, kad žmogus, turėjęs 2-ją neįgalumo grupę, gali jos netekti.
Kam teikiamos specializuotos paslaugos
Jau keletas metų Lietuvoje siūlomos, tiesa, gana fragmentiškai, profesinės reabilitacijos paslaugos regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Taip pat skaitykite: Neįgaliojo vežimėlio nuomos gidas Šilutėje
Šiuo metu VšĮ Valakupių reabilitacijos centras Vilniuje siūlo profesinės reabilitacijos paslaugas regėjimo negalią turintiems asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų darbingumo lygis.
Silpnaregiams siūloma kompiuterinio raštingumo programa pagal neformalią “Kompiuterio vartotojo pagrindai akliesiems ir silpnaregiams” 600 val. trukmės mokymo programą.
Visi pretendentai turi turėti ne mažesnį nei pagrindinis išsilavinimą.
Iš kitų miestų atvykusiems asmenims būtų suteikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, o vilniečiams - maitinimo ir, esant reikalui, transporto paslaugos.
Kas organizuoja ir finansuoja paslaugas
Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti.
Paslaugų plėtra ir pasiekiamumas
Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų.
Siekiant šių paslaugas tobulinti Lietuvos mastu nuo 2010 m. savo veiklą įgyvendina profesinės reabilitacijos metodinis centras, kurio funkcijas įgyvendina Valakupių reabilitacijos centras, sukaupęs ilgiausią profesinės reabilitacijos paslaugų patirtį Lietuvoje.
Užtikrinant paslaugų prieinamumą bei įvairovę, projekto dalyviai galės pasirinkti iš maždaug 13 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos, bei siūlančių apie 300 skirtingų programų.
Profesinės reabilitacijos programoje turės galimybę dalyvauti asmenys, turintys jutimo, psichikos, fizinę ar sutrikusio intelekto negalią.
Programų efektyvumas ir poveikis
Būtina pastebėti, jog ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje specialistai pažymi, jog tokios integracijos į darbo rinką paslaugos kaip profesinė reabilitacija lemia geresnį neįgalaus asmens funkcionavimą ne tik įsidarbinimo prasme.
Dėl šios priežasties svarbu paslaugų efektyvumą vertinti plačiau, įtraukiant ir kitus gyvenimo kokybės aspektus pvz.
Profesinės reabilitacijos metu asmenys gali ne tik sustiprinti fizines jėgas, pasirengti psichologiškai, bet ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.
Statistika ir rezultatai
Per pastaruosius šešerius metus neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rezultatai ženkliai didėjo.
Jei 2010 m. įsidarbino tik 36 proc., tai 2015 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis asmenų įgijusių kvalifikaciją ir įsidarbinusių per 6 mėn. laikotarpį rodiklis siekė 57 proc.
2015 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Dauguma jų sėkmingai įsidarbino pagal įgytą ar artimą įgytai kvalifikaciją, taip pat galėjo pasinaudoti 2015 m.
Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų.
Socialinis ir darbo rinkos kontekstas
Lietuvoje gyvena 250 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 70 proc. sudaro darbingo amžiaus neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir šalpos pensijas.
Statistiniai duomenys rodo, jog tik apie 30 proc. Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų neįgaliesiems teikiama profesinės reabilitacijos paslauga, kuri yra neatskiriama viso integracijos proceso, padedančio neįgaliajam asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, dalis.
Amžiaus ir demografiniai aspektai
Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus.
Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji.
Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18-29 metų).
Darbdavių vaidmuo ir švietimas
„Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas.
Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime.
Siekiant sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas.
Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses.
Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą.
Technologijų ir jaunimo integracija
Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis.
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose.
Problemos ir iššūkiai
Deja, niekas negali garantuoti, kad žmogus, praėjęs profesinės reabilitacijos programą tikrai įsidarbins.
Būtent dėl šios priežasties dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje atsisakė dauguma buvusių pretendentų.
Dalyvauti profesinės reabilitacijos programose neskatina ir dabartinė socialinių išmokų sistema.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu yra tik viena specializuota profesinės reabilitacijos mokymo programa silpnaregiams. Aklieji šiuo atveju yra palikti užribyje.
Aklųjų ir silpnaregių profesinės reabilitacijos klausimas buvo svarstytas šių metų kovo 9 d. LASS teisių gynimo darbo grupės posėdyje. Buvo pastebėta, kad žmonės ne visai suvokia profesinės reabilitacijos esmę.
Institucinės iniciatyvos ir projektai
VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“.
Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą.
tags: #neigaliojo #profesines #reabilitacijos #programa