Nuo 2024 metų rugsėjo „Sodra“ įgavo teisę pasitelkti nepriklausomus sveikatos priežiūros specialistus ir paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą, jeigu kyla pagrįstų abejonių skiriant bei mokant ligos išmokas, netekto darbingumo kompensacijas arba netekto darbingumo pensijas. Tai reiškia, kad jei kyla abejojimų dėl asmens sveikatos būklės realumo, neatitinkančio medicininiuose dokumentuose pateiktų duomenų, bus prašoma dar kartą pasitikrinti sveikatą „Sodros“ nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje, kompensuojant patirtas išlaidas.
Jeigu naujosios medikų išvados bus priešingos ankstesnėms, gali būti priimtas sprendimas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Tai yra socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo įgyvendinimas, kuris remiasi 2023 metais Seimo priimtais Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.
Papildomo asmens sveikatos tyrimo paskyrimo sąlygos
„Sodra“ papildomą asmens sveikatos tyrimą paskirs tik rizikingais atvejais, kai kils pagrįstų abejonių dėl sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo, taip pat paaiškėjus svarbioms aplinkybėms ar gavus skundą. Asmuo apie papildomą sveikatos patikrinimą bus informuotas registruotu laišku ir elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje EGAS, su nurodymu, kur ir kada jis bus atliekamas.
Jei asmuo neatvyksta į papildomą patikrinimą be objektyvių priežasčių (pvz., ūmios ligos, nelaimingo atsitikimo, šeimos nario mirties), gali būti nutrauktos ar sustabdytos mokamos išmokos. Objektyvumas užtikrinamas kiekviename atvejyje parenkant individualią sveikatos priežiūros įstaigą, kuri nėra įstaiga, kurioje asmuo įprastai gydomas.
Naujovės neįgalumo ir dalyvumo lygių nustatyme
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalioja svarbūs pokyčiai neįgalumo nustatymo sistemoje, įskaitant naują „vieno langelio“ principą, kai visa reikiama pagalba bus teikiama koordinuotai per Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTA).
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Ši reforma apima:
- Negalios vertinimo modelio tobulinimą, daugiau dėmesio skiriant individualiems poreikiams, o ne tik medicininiams kriterijams.
- Pagalbos koordinavimo įteisinimą ir pagalbos planų sudarymą žmonėms su negalia.
- Diskriminuojančių terminų „darbingumo lygis“, „specialieji poreikiai“ keitimą į „dalyvumo lygį“ ir „individualios pagalbos poreikius“.
- Supaprastintą vertinimo procesą, mobilių komandų paskyrimą, kurias siunčiamos į asmens gyvenamąją vietą.
Lietuvoje apskaičiuojama apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų apie 34% aktyviai naudojasi socialinės įtraukties priemonėmis. Dauguma darbingo amžiaus asmenų turi vidutinę negalią.
Neįgalumo (dalyvumo) lygio nustatymo procesas
- Gydytojo siuntimas: Asmuo privalo gauti gydytojo siuntimą į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (Agentūrą).
- Dokumentų pateikimas Agentūrai: Prašymas nustatyti neįgalumo arba dalyvumo lygį, gydytojo siuntimas (jeigu ne elektroninis), asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Dokumentai gali būti pateikiami elektroniniu paštu, e.pristatymo sistema, paštu, per kurjerį arba atvykus į Agentūrą.
- Negalios vertinimas: Agentūros specialistai su asmeniu arba jo atstovu užpildo individualios pagalbos poreikių klausimyną, kurio metu išsiaiškinami asmens poreikiai įvairiose gyvenimo srityse ir įvertinami gydytojo pateikti duomenys apie sveikatą. Klausimyno balų suma tiesiogiai įtakoja dalyvumo lygį.
- Sprendimo priėmimas: Agentūra priima sprendimą, informuoja asmenį raštu ir rūpinasi papildoma informacija iš kitų institucijų, jeigu reikia.
- Kreipimasis dėl išmokų: Asmuo kreipiasi į „Sodrą“ dėl socialinių išmokų ar kompensacijų, jei tokios priklauso.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimyną dalyvumo lygiui nustatyti bus galima pildyti nuotoliniu būdu naudojant vaizdo, balso ar teksto perdavimo priemones.
Pagalbos poreikių vertinimas
Klausimyną pildantis darbuotojas vertina pagalbos poreikį pažinimo, bendravimo, kasdienio gyvenimo, savipriežiūros ir kitose srityse. Vertinimas vyksta balais nuo 0 (pagalbos poreikis nėra) iki 4 (nuolatinis pagalbos poreikis). Ši vertė lemia galutinį negalios lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį.
Vertinimo metu yra labai svarbu detalizuoti kasdieninius sunkumus ir simptomus, kurie trukdo asmens gyvenimui. Pavyzdžiui, asmens, kuris turi judėjimo sutrikimą ir laiptais lipa naudodamasis alkūninėmis lazdomis, be techninės pagalbos lipti negali.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kokiam terminui nustatomas dalyvumo lygis?
Dalyvumo lygis gali būti nustatytas tam tikram terminui, kurio pabaigoje būtina iš naujo kreiptis į Agentūrą, jei reikia atnaujinti vertinimą. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyti lygiai galioja iki nustatyto termino pabaigos.
Neįgalumo lygio nustatymo naujovės pensinio amžiaus asmenims
Nuo 2024 metų sausio mėnesio pensinio amžiaus asmenims taip pat gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu asmeniui, gaunančiam senatvės pensiją, nustatoma sunki negalia (70-100% dalyvumo praradimas), jam bus skiriama senatvės pensija asmeniui su negalia.
Iki šiol pensininkams buvo taikomi specialieji poreikiai, o nuo 2024 metų šie rodikliai keičiami į dalyvumo lygį. Pavyzdžiui, jei asmeniui iki pensijos nustatytas 50% darbingumo lygis, o po pensijos vidutinių specialiųjų poreikių lygis, dabar Agentūra nustatys dalyvumo lygį vietoje to.
Pagalba ir paslaugos asmenims su negalia
Pagalbos koordinavimas yra neatsiejama neįgalumo nustatymo dalis. Agentūra, gavusi sutikimą, sudaro individualų pagalbos planą, kuris padeda užtikrinti kasdienę pagalbą - pavyzdžiui, namų ruošoje, maisto paruošime, pavėžėjime į gydymo įstaigas ir kt. Atsakingos institucijos informuojamos apie nustatytus poreikius ir organizuoja reikalingas paslaugas, jas pritaikydamos konkreičiam asmeniui.
Laikino atokvėpio paslauga suteikiama šeimoms, prižiūrinčioms žmogų su negalia, kas leidžia jiems pailsėti ir atgauti jėgas. Ši paslauga finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, ją gali teikti socialinių paslaugų įstaigos ar fiziniai asmenys.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Ką daryti, jei nesutinkate su sprendimu?
Jei asmuo ar jo atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jis gali jį apskųsti Agentūros direktoriui per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo. Direktorius sprendimą gali peržiūrėti ir esant būtinybei pratęsti vertinimo terminą. Taip pat nesutinkančiu atveju yra galimybė kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją.
Nuo 2024 m. sostinės reformos tikslai ir nauda
„Pagrindinis tikslas yra užtikrinti žmonių su negalia savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvinti jų įsiliejimą į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą, sumažinti skurdą ir atskirtį. Reforma keičia negalios vertinimą nuo medicininių kriterijų į labiau individualizuotą pagalbos poreikių nustatymą, įteisinant pagalbos koordinavimą ir būdus gaunamos pagalbos gerinimui“, - teigia NDNT atstovai.
Reformos įgyvendinimui 2024 m. numatyta apie 10 mln. eurų, planuojama padidinti dirbančių negalią turinčių asmenų skaičių iki 39 proc. 2025 metais, o iki 2030 metų - iki 47 proc.
Santrauka
Neįgalumo nustatymo tvarka Lietuvoje 2024 m. patyrė esminių pokyčių. Įvedus papildomus sveikatos patikrinimus „Sodros“ iniciatyva, tobulinamas objektyvumas ir kovojama su korupcija. Nauja sistema - „vieno langelio“ principas - leidžia paprastinti pagalbos gavimą asmenims su negalia, vertinant jų individualius poreikius. Dalyvumo lygio nustatymas platus: jis taikomas tiek darbingo amžiaus, tiek pensinio amžiaus asmenims, o pagalbos koordinavimo ir laikino atokvėpio paslaugos užtikrina visapusišką pagalbą neįgaliesiems bei jų šeimoms.