Klaipėdos apskrities policija praneša, kad nuolat fiksuojant smurto artimoje aplinkoje atvejus, vienas iš skubios pagalbos gavimo būdų yra smurto aukoms policijos išduodami pagalbos mygtukai. Policija pristatė naujovę - pagalbos mygtukus, kuriais esama ar potenciali smurto auka galės išsikviesti pagalbą. Rajono policijos komisariatas jau prieš pusmetį gavo dešimt specialių įrenginių - pagalbos mygtukų, skirtų smurto aukoms. Policija siekia įsigyti per tūkstantį elektroninių įrenginių, kuriais būtų galima pranešti apie smurto pavojų.
Kaip veikia sistema ir ką mato budėtojai
Jei potenciali smurto auka turi skubios pagalbos įrenginį, policijos budėtojai, jam suveikus, iš karto žino, kur vyksta smurtas. Gavęs pagalbos signalą budėtojas sistemos ekrane matys ne tik informaciją apie auką, bet ir kas yra galimas smurtautojas, kokios jam taikomos apsaugos priemonės, koks rizikos laipsnis ir visą kitą reikalingą informaciją. Policijos budėtojai matys net tai, kuria kryptimi juda asmuo, turintis pagalbos mygtuką. „Žmogų bus galima surasti su juo net nekontaktuojant“, - sistemos privalus vardijo pareigūnas. Iš tokio aparato sklindantis signalas iš karto siunčia informaciją apie pagalbos reikalingo žmogaus buvimo vietą, o policijos pareigūnas tuo metu gali nedelsdamas į tą vietą pasiųsti policijos pajėgas.
Spustelėjus mygtuką nebereikia kalbėti su dispečeriu, aiškinti, kur ir kas įvyko (kaip, pavyzdžiui, kreipusis pagalbos telefonu 112), - nelaimės signalas iškart pasiekia policijos budėtojus. Nuspaudus pagalbos mygtuką, prie pulto budintys pareigūnai ekrane mato visus į nelaimę patekusios aukos duomenis: asmens kodą, gyvenamąją vietą, telefono numerį ir kt. Iškart išsiunčiamas policijos ekipažas. Taip sutaupoma brangaus laiko pavojaus atveju. Pagalbos pultelis iš viso turi tris mygtukus ir gali būti sureguliuotas taip, jog vieno jų paspaudimu signalą gautų policija, kito - medicinos pagalba, trečio - ugniagesiai.
Kam skiriami mygtukai ir kaip vykdomas atrinkimas
Policijos darbuotojai pagal atitinkamas metodikas turėtų atrinkti didžiausią rizikos veiksnį turinčias smurto aukas dėl pakartotinio arba galimo smurto. Tai bus aukos kontaktiniai duomenys, faktinės aplinkybės, dėl kurių gali kilti pavojus ar smurto grėsmė, bei informacija apie galimą smurtautoją ir kokios jam taikomos kardomosios priemonės. „Tokie prietaisai atitektų didžiausios rizikos sąlygose esančioms aukoms arba potencialioms aukoms. Mums buvo pademonstruotos užsienyje taikomos metodikos, pagal kurias, įvertinus tam tikras aplinkybes, kriterijus, nustatomas smurto pakartotinumo arba jo atsiradimo rizikos laipsnis“, - teigia pareigūnai.
Privalumai: prevencija ir greitesnis reagavimas
Policijos departamentas pažymi, kad tai yra prevencinė priemonė, integruojama į policijos darbo sistemą. Mes manome priešingai - toks įrenginys turės prevencinę reikšmę. Apie tai, kad galima smurto auka jį turi, mes informuosime ir smurtautoją. Tai bus tam tikras priminimas, kad jei jis kels grėsmę galimai smurto aukai, kontakto su policijos pareigūnais išvengti nepavyks. Tai leidžia aukai gyventi įprastą gyvenimą ir suteikti saugumo jausmą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Norvegijos pavyzdys rodo, kad pagalbos mygtukai pasiteisino: 2010-aisiais pagalbos mygtukus policija išdavė net 1651 atveju, o 2013 tokių atvejų būta 180. „Nacionalinis policijos direktoratas dar 2007-aisiais pradėjo bandomąjį projektą, skirtą pagalbos gavimo bei elektroninei smurtautojų stebėsenai gerinti. Šiuo metu tai nėra vien trumpalaikis projektas, o prevencinė priemonė, visiškai integruota į mūsų policijos darbo sistemą“, - pasakojo Norvegijos atstovai.
Techninės ir naudojimo ypatybės
Mygtuką galima pasikabinti ant kaklo, segėti ant rankos, slėpti kišenėje ar rankinėje. Juos galima nešioti pasikabinus ant kaklo ar įstačius specialioje silikoninėje apyrankėje. Pagalbos mygtukai žmonės galės turėti su savimi, kad ir kur būtų. Grėsmės akivaizdoje paspaudus mygtuką pagalbos prašymas bus siunčiamas policijai. Be to, tol, kol šis mygtukas nuspaustas, budėtojai girdi aplinkos, iš kurios kviečiama pagalba, garsus.
Finansavimas ir diegimas
240 tūkst. eurų investicijos šių prietaisų sistemai įdiegti Lietuvą pasieks iš Norvegijos fondų. Policija įsigijo virš tūkstančio vienetų tokių mygtukų. Norvegijos finansuojamas projektas turėtų būti įgyvendintas iki kitų metų balandžio mėnesio. Planuojama, kad pagalbos mygtukai būtų nemokamai dalijami smurtą patyrusioms moterims ir potencialioms aukoms.
Rizikos ir kritika
Vilniaus moterų namų direktorė Lilija Henrika Vasiliauskienė buvo skeptiškai nusiteikusi projekto atžvilgiu. Pasak jos, susisiekimas su policija tokiais atvejais nėra problema, tad pagalbos mygtukai, anot pašnekovės, būtų tik pinigų švaistymas. „Bėda yra ta, kas atsitinka ir neatsitinka po skambučio“, - teigė ji. Pašnekovės teigimu, per pastaruosius ketverius metus šalies pareigūnai nuveikė labai didelį darbą kovodami su smurtu artimoje aplinkoje: „Pareigūnai tikri šaunuoliai, greitai reaguojama į skambučius, nedelsiant vykstama į įvykio vietą, bet vėl imamės tobulinti tai, ką jau ištobulinome.“
Pašnekovo teigimu, teismų požiūris į smurto atvejus taip pat dažnai būna paviršutiniškas: „Niekas neskuba ką nors bausti. Teismai vengia tokias bylas nagrinėti ir labai nedaug jų į teismus patenka apskritai.“ Anot jos, būna atvejų, kai ikiteisminis tyrimas užtrunka pusmetį ir ilgiau. „Niekam neįdomu, kad tam turėtų būti skiriamos 48 valandos ir numatytos visos būtinos apsaugos priemonės. Turėtume siekti realios apsaugos, o ne tiesiog įsikišimo.“
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Galimi piktnaudžiavimo atvejai ir instruktažas
Paklaustas apie tokios sistemos trūkumus pašnekovas sakė, kad problemų gali kilti dėl piktnaudžiavimo. „Blogai, jeigu žmonės spaudinės šiuos mygtukus be reikalo ar duos juos pažaisti vaikams. Į tai bus reaguojama, o prieš išduodami pagalbos mygtukus supažindinsime su jų veikimu ir aplinkybėmis, kada reikia kviesti pagalbą. Jei pagalba daug kartų bus kviečiama be reikalo, pareigūnai, gavę signalą, gali pamanyti, kad štai vėl žaidžiama, tad instruktažas būtinas. Noriu pabrėžti, kad bus reaguojama į kiekvieną paspaudimą“, - sakė V. Lamauskas.
Komplementarūs sprendimai ir organizacijų nuomonės
Vilniaus moterų namų vadovė L.H.Vasiliauskienė siūlo apsvarstyti apsaugos nuo smurto orderio idėją: „Policininkas atvyksta į įvykio vietą su dviem lapeliais - raudonu ir žaliu. Žalias - aukai, raudonas - smurtautojui. Juose surašytos abiejų teisės ir pareigos, ir smurtautojas be baudžiamojo proceso iškeldinamas keturiolikai dienų.“ Toks draudimas reiškia, kad prie aukos negalima prisiartinti, tačiau smurtautojai ne visada to laikosi. „Jeigu bus reikalaujama tą mygtuką atiduoti smurtautojui ar juo nesinaudoti? Jei pats smurtautojas būtų paženklintas ir jaustų dėl to nepatogumą, visi bendradarbiai matytų, kad jis vaikšto su apyranke, tai būtų prevencija ir švelnus teisių ribojimas.“
Nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad su smurto atvejais dirba neapmokyti tyrėjai, kurie dažnai turi išankstinių nuostatų aukos atžvilgiu ir vadovaujasi įtariamojo nekaltumo prezumpcija. „Mūsų įstatymas yra naujos kartos, jis kalba apie nukentėjusio asmens teisių apsaugą ir jos stiprinimą. Pareigūnai ir patys skundžiasi, kad jiems paliktos tik dvi kardomosios priemonės. Labai svarbu plėtoti bendradarbiavimą su prokuratūra ir teismais, tobulinti aukų apsaugą, kad visos grandys dirbtų išvien, nes dabar negalime užtikrinti apsaugos tęstinumo.“
Duomenys ir poreikis
Pareigūnai jau turi pirmojo šių metų pusmečio duomenis apie galimus smurto atvejus artimoje aplinkoje. „Per pirmąjį šių metų pusmetį esame sulaukę apie 18 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Tiek turėjome per visus 2012 metus, kai smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo tik įsigaliojęs“, - sakė pareigūnas. Šalyje per metus vidutiniškai sulaukiama 60 tūkstančių pranešimų, susijusių su smurtu.
Praktiniai pastebėjimai ir aukų reakcija
Mes visas smurto artimoje aplinkoje aukas supažindinome su šia naujove, aiškinome, jog tai gali suteikti saugumo, moterys net užpildė dokumentus, kad susipažino ir žino apie pagalbos mygtuką, - pasakojo rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė. - Kai kurios net prižadėjo pagalvoti. Tačiau nė viena dar nesiryžo išbandyti naujovės. Pareigūnė sakė nežinanti tikrosios priežasties, dėl ko nuo smurto kenčiančios moterys atsisako pagalbos mygtuko. Kita vertus, to nereikėtų baimintis. Mat netyčia paspaudus pagalbos mygtuką visuomet galima paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir informuoti apie įvykusią klaidą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Turniketo naudojimas – aiškiai ir praktiškai
Tarptautinis kontekstas ir ekonominė nauda
„Norvegijos vyriausybė itin daug dėmesio skiria žmogaus teisių apsaugai, o smurtas artimoje aplinkoje - šiurkštus šių teisių pažeidimas. 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kiek smurto artimoje aplinkoje atvejai kainuoja valstybei ir visuomenei. Paaiškėjo, jog ši suma - apie 500-750 milijonų eurų per metus. Didžiąją dalį šios sumos sudaro dėl sveikatos sutrikdymo iš darbo rinkos pasitraukusių asmenų nedarbingumo kompensacijos ir jų nesukuriama ekonominė nauda valstybei, tad natūralu, kad šio nusikaltimo prevencija - itin svarbi tiek socialine, tiek ekonomine prasme“, - sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.
Bendradarbiavimas ir švietimas
Renginio metu vyko diskusija, aptariant įvairių grandžių pareigūnų, specialistų, nevyriausybinių organizacijų efektyvų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, užtikrinant smurto artimoje aplinkoje ir smurto lyties pagrindu prevenciją bei tinkamą reagavimą į smurto įvykius. ŽTK narė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kad smurtas artimoje aplinkoje yra visuomeninės reikšmės dalykas ir kiekvienas, veikiantis šioje srityje pareigūnas, tarnautojas, specialistas turi tai suprasti. „Formalus, popierinis požiūris į problemą gali nulemti gyvybes nusinešančias tragedijas.“
Pilinkaitės-Sotirovič teigimu, Lietuvos visuomenė labai dažnai smurtą toleruoja, todėl pagalbos mygtukų sistemos įdiegimas neišspręs visos problemos. „Manau, kad apie šią problemą reikia kalbėti švietimo sistemoje. Patyčios, kurios vyksta švietimo sistemoje, ir yra smurto forma, apie kurią kalbama. Neužtenka atsako, kad ši problema būtų išspręsta. Švietimas turi būti kertinis aspektas“, - sako V.
| Aspektas | Kam naudinga | Rizikos / trūkumai |
|---|---|---|
| Greitas reagavimas | Aukoms, budėtojams | Piktnaudžiavimas, netikri signalai |
| Prevencija | Potencialiems smurtautojams | Gali sukelti smurtautojo reakciją |
| Integracija į sistemą | Policija, skirtingos institucijos | Reikalauja koordinacijos ir mokymų |
Policija diegia apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje elektroninę sistemą bei ketina įsigyti pagalbos mygtukus, kurie būtų nemokamai išdalijami esamoms bei potencialioms smurto šeimoje aukoms. Visos aliarmo sistemos principas yra toks, kad galimai ar esančiai smurto aukai, siekiant išvengti pakartotinės smurto apraiškos, bus duodamas, įvertinus pagal atitinkamą metodiką, pagalbos mygtukas, kurį galimai smurto aukai paspaudus gresiant pavojui, bus atitinkamai aktyvuojamas pagalbos signalas į policijos operatyvaus valdymo padalinius.
tags: #kaip #veikia #pagalbos #mygtukas #smurta #patyrusioms