Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. Jau daugiau nei 10 metų neįgaliesiems teikiama profesinės reabilitacijos paslauga, kuri yra neatskiriama viso integracijos proceso, padedančio neįgaliajam asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, dalis.
Kam skirta profesinė reabilitacija ir kas ją teikia
Profesinės reabilitacijos paslaugos nemokamai teikiamos asmenims, turintiems nustatytą 0-50 proc. bazinį darbingumą arba 0-45 proc. darbingumo lygį bei šių paslaugų poreikį ir, kurie be šių paslaugų dėl ligos, sveikatos būklės ar organizmo funkcijų sutrikimų negali dirbti ankstesnio darbo ar įgyti naujos profesinės kvalifikacijos. Profesinės reabilitacijos programoje turės galimybę dalyvauti asmenys, turintys jutimo, psichikos, fizinę ar sutrikusio intelekto negalią.
Profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės didinimas svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento, Lietuvos darbo biržos ir visų paslaugas teikiančių įstaigų uždavinys. Siekiant šių paslaugas tobulinti Lietuvos mastu nuo 2010 m. savo veiklą įgyvendina profesinės reabilitacijos metodinis centras, kurio funkcijas įgyvendina Valakupių reabilitacijos centras, sukaupęs ilgiausią profesinės reabilitacijos paslaugų patirtį Lietuvoje. 2016 m. Už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Profesinės reabilitacijos paslaugų kompleksas ir eiga
Profesinę reabilitaciją sudaro paslaugų kompleksas: profesinių gebėjimų įvertinimas, profesinis orientavimas, profesinių gebėjimų atkūrimas ir profesinis mokymas, pagalba įsidarbinant bei palaikymas darbo vietoje. Atsižvelgiant į kiekvieno neįgalaus asmens situaciją, paslaugas teikia kvalifikuotų specialistų komanda.
Profesinės reabilitacijos metu asmenys gali ne tik sustiprinti fizines jėgas, pasirengti psichologiškai, bet ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją. Neįgalieji, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, profesinės reabilitacijos metu galės atstatyti darbinius įgūdžius, profesinius gebėjimus, įgyti ar (ir) tobulinti kvalifikacijas ir (arba) įgyti kompetencijų, jeigu tai reikalinga įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.
Taip pat skaitykite: profesinės reabilitacijos nauda
Paslaugų prieinamumas ir įvairovė
Užtikrinant paslaugų prieinamumą bei įvairovę, projekto dalyviai galės pasirinkti iš maždaug 13 šiuo metu veikiančių įstaigų, esančių arčiausiai gyvenamosios vietos, bei siūlančių apie 300 skirtingų programų. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo veikla siekia, kad neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje, gautų pagalbą ir įgytų realius įsidarbinimo šansus.
Projektai ir tikslai
Projektas “Parama neįgaliesiems“ bus įgyvendinimas kartu partneriu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto metu bus įgyvendinama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo veikla, kuri sieks šio fizinio rodiklio: 2.000 neįgaliųjų, kaip tai nustatyta Kriterijų apraše, bus įtraukti į profesinę reabilitaciją.
Projektas “Pagalba neįgaliesiems“ sieks šio produkto rodiklio: Neįgalieji, dalyvavę ESF remiamoje profesinės reabilitacijos programoje - 2.000. Projektas “Pagalba neįgaliesiems“ sieks šio rezultato rodiklio: Neįgalieji, kurie sėkmingai baigė ESF remiamas profesinės reabilitacijos programas, - 92 procentai arba 1.840. Neįgalieji, kurie sėkmingai baigę profesinės reabilitacijos programą pradėjo dirbti, įskaitant savarankišką darbą, - 50 procentų arba 920.
Statistika ir pasiekimai
Lietuvoje gyvena 250 tūkst. neįgaliųjų, iš jų apie 70 proc. sudaro darbingo amžiaus neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo (invalidumo) pensijas ir šalpos pensijas. Statistiniai duomenys rodo, jog tik apie 30 proc. neįgaliųjų Lietuvoje naudojasi profesinės reabilitacijos paslaugomis.
Lietuvos darbo biržos 2015 m. profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo daugiau nei 500 dalyvių. Per pastaruosius šešerius metus neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programą, įsidarbinimo rezultatai ženkliai didėjo. Jei 2010 m. įsidarbino tik 36 proc., tai 2015 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis asmenų įgijusių kvalifikaciją ir įsidarbinusių per 6 mėn. laikotarpį rodiklis siekė 57 proc.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Sėkmės istorijos ir poveikis
Būtina pastebėti, jog ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje specialistai pažymi, jog tokios integracijos į darbo rinką paslaugos kaip profesinė reabilitacija lemia geresnį neįgalaus asmens funkcionavimą ne tik įsidarbinimo prasme.
Štai kelios sėkmės istorijos: Pavelas visą gyvenimą dirbo sunkius darbininkiškus darbus, tačiau, pablogėjus sveikatai, turėjo rinktis kitą, jo sveikatą ir asmenines savybes bei norus atitinkantį darbą. Pasižymintis empatija ir komunikabilumu, Pavelas dalyvaudamas profesinės reabilitacijos programoje pasirinko socialinio darbuotojo padėjėjo specialybę. Sėkmingai baigęs socialinio darbuotojo padėjėjo mokymo programą, jis įsidarbino šalia namų įsikūrusiuose socialinės globos namuose. Paklaustas ar darbas jam patinka, Pavelas sako, kad šiuo metu dirba tai, ką gali ir kuo džiaugiasi.
Baigęs 7 klases vidurinėje mokykloje ir dirbęs tik sezoninius darbus statybose Eduardas užsibrėžė įgyti kompiuterio pagrindų vartotojo kompetenciją ir dirbti nuolatinį darbą Vilniuje. Pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje Eduardo būsimam darbui reikalingos psichologinės ir socialinės savybės buvo silpnos, o psichologinė pusiausvyra - sutrikusi. Sėkmingai baigęs profesinės reabilitacijos programą, sustiprėjęs psichologiškai ir įgijęs darbo su kompiuteriu pagrindų kompetenciją, jis įsidarbino saugos tarnyboje pulto operatoriumi, kur iki šiol sėkmingai dirba. Eduardas nuomojasi gyvenamąją vietą Vilniuje, retkarčiais išvažiuoja į netolimas užsienio šalis, džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.
Как жить, работать и отвечать за других в условиях непредсказуемости
Proceso praktiniai žingsniai ir institucijos
Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Vaidilutės g., M.K.Oginskio g., Žirmūnų g., Vilniaus g., A.Juozapavičiaus pr., Dvaro g., Sveikatos g., Prezidento g., Vytauto g., Gedimino g., Alyvų g., J. Dariaus ir Girėno g. - tai adresų pavyzdžiai, kuriuose veikia paslaugas teikiančios įstaigos ar jų padaliniai.
Kokie pokyčiai laukia ir kokie iššūkiai
Profesinės reabilitacijos paslaugų tobulinimas yra tęstinis procesas: reikia didinti paslaugų prieinamumą, įvairovę ir kokybę, gerinti koordinaciją tarp institucijų bei plėsti darbo rinkos partnerystes. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas turi būti orientuotas į individualius poreikius, o paslaugų kainodara ir finansavimo mechanizmai turi užtikrinti, kad išvystytos programos liktų prieinamos visiems, kuriems jos reikalingos.
Taip pat skaitykite: Kavos gaminimas ir neįgalieji
Trumpa lentelė: pagrindinės profesinės reabilitacijos paslaugos
| Paslauga | Tikslas |
|---|---|
| Profesinių gebėjimų įvertinimas | Nustatyti esamas galimybes ir poreikius |
| Profesinis orientavimas | Padėti pasirinkti tinkamą profesinį kelią |
| Profesinių gebėjimų atkūrimas | Atstatyti darbinius įgūdžius |
| Profesinis mokymas | Įgyti naują kvalifikaciją |
| Pagalba įsidarbinant | Palengvinti įsidarbinimo procesą |
| Palaikymas darbo vietoje | Užtikrinti sėkmingą integraciją į darbovietę |
tags: #neigalieji #ir #profesine #reabilitacija