Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Paliatyvioji pagalba - nors kaip atskira medicinos specialybė ji susiformavo palyginti neseniai - remiasi giliomis, nuo Hipokrato laikų puoselėjamomis medicinos vertybėmis. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui.
Paliatyvioji pagalba skirta ne tik gyvenimo pabaigoje - ji reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių. Teikiant paliatyviąją pagalbą siekiama mažinti skausmą ir kitus varginančius simptomus, skirti dėmesio emocinei būklei ir psichologiniam palaikymui, padėti spręsti socialinius sunkumus - tiek pacientui, tiek šeimai, palaikyti artimuosius tiek ligos metu, tiek po netekties, padėti susitaikyti su gyvenimo pabaiga, priimant mirtį kaip natūralų procesą. Paliatyvi pagalba nėra vien vaistai. Čia svarbu ir pokalbiai, buvimas šalia, rūpestis. Kartais pakanka, kad kažkas ramiai išklausytų.
Paliatyvioji pagalba gali būti skiriama ir suaugusiesiems, ir vaikams. Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ar paliatyvioji pagalba reikalinga ir kokios rūšies, visais atvejais sprendžia gydantis gydytojas. Esant poreikiui, gydytojas užpildo specialią formą. Tai yra siuntimas konsultacijai, tyrimams ir gydymui gauti.
Svarbu žinoti, kad paliatyvioji pagalba nėra tik gyvenimo pabaigai. Tarptautinės gairės pabrėžia ankstyvosios paliatyviosios priežiūros naudą: ji turėtų prasidėti jau tada, kai diagnozuojama metastatinė liga, ir persidengti su aktyviu onkologiniu gydymu. Tačiau rezultatams reikia laiko: reikšminga nauda dažniausiai matoma, kai paliatyviosios priežiūros paslaugos teikiamos ne paskutinėmis savaitėmis, o kelis mėnesius.
Lietuvoje paliatyvioji pagalba teikiama keliais lygiais. Pirminė paliatyvioji pagalba (bazinis lygis) dažnai užtikrinama onkologų ar šeimos gydytojų komandos, vis daugiau paslaugų teikiama ir namuose. Didesni iššūkiai išlieka ligoninėse - kai trūksta komandų, galinčių greitai konsultuoti skyriuose, padėti su simptomų kontrole ir planu, ką daryti toliau.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Saulutės" reabilitaciją
Kas Yra Ambulatorinė Paliatyvioji Pagalba?
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Paliatyvioji pagalba skirta tik nepagydoma liga sergantiems pacientams. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Jei to padaryti pati įstaiga nepajėgi, sudaroma sutartis su kita gydymo įstaiga, kuri galėtų šias paslaugas užtikrinti.
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Komandos darbą koordinuoja gydytojas, kurio sprendimu į komandą gali būti įtraukti ir kiti specialistai.
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Pagalba gali būti teikiama:
- Paciento namuose
- Paliatyviosios pagalbos dienos stacionare
- Socialinės globos įstaigoje
- Ugdymo įstaigoje
- Darbo vietoje
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą gali gauti pacientai, kurių sveikatos būklė atitinka tuos pačius kriterijus kaip ir skiriant paliatyviąsias paslaugas stacionare.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė klinika Kuncuose
Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems asmenims, kurių sveikatos būklė atitinka bent iš vieną šių kriterijų:
- Ligos gydymui išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės;
- Paciento sveikatos būklė pagal Rytų kooperatinės onkologijos grupės (angl. Eastern Cooperative Oncology Group, ECOG) skalę įvertinta 2 arba mažiau balų ir (arba) BARTHEL indeksas - 60 arba mažiau balų, ir (arba) Karnovskio indeksas - 40 arba mažiau balų;
- Pacientui reikalinga simptomų terapija, t.y. ligos simptomų valdymas, kuris gali pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Kreipkitės į šeimos ar gydantį gydytoją. Specialistų komanda pradės teikti paslaugas ne vėliau kaip kitą dieną nuo plano sudarymo.
Paciento slaugos poreikių nustatymas ir jų įgyvendinimas (gyvybinių veiklų vertinimas ir stebėjimas, paciento slaugos plano sudarymas, paciento asmens higiena, pragulų profilaktika ir kt.), kaip yra reglamentuota Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.
Pacientui ir (ar) jo artimiesiems pageidaujant, pacientui ir (ar) jo artimiesiems gali būti teikiama dvasinė pagalba. Esant poreikiui ši pagalba taip pat teikiama paliatyviosios pagalbos sveikatos priežiūros specialistams.
Paliatyviosios Pagalbos Komanda
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinės ekspertizės ypatumai
Pagal gydytojo sudarytą ir su pacientu bei jo artimaisiais suderintą planą ši komanda rūpinasi ligonio fizine priežiūra, psichologine, socialine, dvasine parama pacientui ir jo šeimai.
Paliatyvioji priežiūra pirmiausia skirta gyvenimo kokybei gerinti. Ji padeda:
- Anksti atpažinti ir suvaldyti simptomus - skausmą, dusulį, pykinimą, nemigą, silpnumą, nerimą.
- Mažina depresiją ir nerimą, padeda žmonėms jaustis saugiau, išlaikyti kasdienį aktyvumą ir ryšį su artimaisiais.
- Priimti geresnius gydymo sprendimus.
Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Nauda juntama ir artimiesiems. Paliatyvioji priežiūra padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą.
Kiekvienas žmogus iki pat paskutinės akimirkos išlaiko savo orumą, vertę ir teisę būti išgirstas.
Paliatyviosios Pagalbos Finansavimas
Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. eurų.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiais metais teritorinės ligonių kasos sudarė trečdaliu daugiau sutarčių su gydymo įstaigomis dėl ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo, nei pernai. Per šių metų pirmąjį pusmetį ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suteikta už 3,1 mln. eurų, nors visiems metams numatyta suma sudaro beveik 3,6 mln. eurų. Tai rodo, kad paslaugos labai svarbios ir jų poreikis didėja.
Ligonių kasos, atsižvelgdamos į augantį paslaugų poreikį, jau apmokėjo gydymo įstaigoms 1,3 mln. eurų viršsutartinių pirmojo pusmečio išlaidų. Taip pat šios išlaidos iš PSDF lėšų bus apmokėtos ir už antrąjį pusmetį. Tokiu būdu siekiama, kad kuo daugiau paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Iš viso stacionarinėms ir ambulatorinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms pagal šių metų sutartis su gydymo įstaigomis numatyta išleisti apie 13,6 mln. eurų PSDF lėšų. Per pirmąjį metų pusmetį šių paslaugų suteikta už 9,5 mln. eurų. Tai sudaro beveik 70 proc. metinės sumos.
Kur Kreiptis?
PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Šios paslaugos apmokamos ligonių kasų, todėl pacientui papildomai mokėti nereikia.
Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje. Norėdami matyti šias paslaugas teikiančias įstaigas Jūsų mieste, nurodykite paslaugą (Ambulatorinė paliatyvioji pagalba) ir savivaldybę.
tags: #ambulatorine #paliatyvi #pagalba