Kas yra negalia? Negalia - gebos, susijusios su asmens ar grupės standartu, sutrikimas. Realybėje yra tiesiog gebėjimų spektras. Negalią gali sukelti fiziniai, pojūčių, intelektiniai, psichiniai (dar žinomi kaip psichiatriniai ar psichologiniai) sutrikimai ar įvairios lėtinės ligos. Negalia gali būti įgimta ir įgyta (išsivysčiusi po gimimo).
Požiūris į neįgaliuosius Lietuvoje nuolat kinta, tačiau vis dar susiduriama su išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija. Terminas „ableizmas“, reiškiantis neįgaliųjų diskriminaciją, padėjo atkreipti dėmesį į šią svarbią socialinę problemą. Ši sąvoka įvardina išankstinį elgesį ir požiūrį į žmones, turinčius įvairių sutrikimų, pavyzdžiui, judėjimo negalią, sensorinę negalią ar įvairius psichikos sutrikimus.
Kontextas, stereotipai ir viešasis suvokimas
Žmonės ne tik daro skirtingas išvadas apie negalią, bet ir nevengia stereotipų. Situaciją iš dalies apnuogino neseniai Airijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio dėka prieita prie išvados, jog žmogaus požiūris į konkrečią negalią dažnai priklauso nuo konteksto. Apskritai rezultatai rodo, kad negalia skirtingai pasireiškia kasdieniame gyvenime, priklausomai nuo asmens socialinio konteksto, negalios pobūdžio ir pan. Tai reiškia, jog nors pasauliečių tolerancijos ribos plečiasi, požiūris vis dar pakankamai sustabarėjęs.
Dar 2020 metų spalį vykdyta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog nors pastaroji tampa tolerantiškesnė, to nepakanka. Net 45 proc. apklaustųjų tuo metu tvirtino, jog nenorėtų gyventi žmonių su psichosocialine negalia kaimynystėje, o 51 proc. nenorėtų jiems išnuomoti būsto.
Teisinės naujovės ir tarptautiniai standartai
2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. 2010 m. gegužės 27 d. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau - Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.
Taip pat skaitykite: Tvarka ir išmokos: kelionės kompensacija
Visų pirma, Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Plačiąja prasme, tai yra šalies įsipareigojimas įdiegti žmogaus teisių normas negalios srityje. Konvencija yra teisiškai įpareigojantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, mūsų valstybė tam įsipareigojo pašalinti visas kliūtis negalią turintiems žmonėms gyventi lygiai su visais žmonėmis, jiems teikiant asmeninę pagalbą ir užtikrinant prieinamumą prie bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų bei tinkamą jų sąlygų pritaikymą.
Džiaugiamasi, kad įsigalioja Asmenų su negalia apsaugos pagrindų įstatymas. Tai - bene svarbiausias metų pokytis, į žmonių su negalia teisių apsaugos sritį įnešantis daugiausiai naujovių - pradedant šiuolaikišku negalios bei individualių pagalbos poreikių nustatymo modeliu, paremtu medicininiais ir socialiniais kriterijais, baigiant saviraiškos laisve; įstatymas savo ruožtu grindžiamas lygybės principais, apibrėžiant žmonių su negalia sveikatos priežiūrą, švietimą bei teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba bei dar daugiau, sukant efektyvesniu pagalbos keliu.
Tikimasi, kad stiprus įstatyminis pagrindas padės visoms valstybės institucijoms įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir užtikrinti asmenų su negalia teises kiekvienoje gyvenimo srityje, apimančiose individualizuotos pagalbos koordinavimą, šuns pagalbininko pagalbą ir automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Regint naujus negalios vertinimo modelius, nuo 2024 metų sausio sąvoką „darbingumo lygis“ taip pat pakeis sąvoka „dalyvumo lygis“.
Tai reiškia, jog nustatant negalią, bus mažiau akcentuojami medicininiai kriterijai, priešingai, labiau atsižvelgiama į kiekvienam asmeniui reikalingos pagalbos poreikį, siekiant suteikti tokias paslaugas ir pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis dalyvauti visose gyvenimo srityse. Kitaip tariant, asmuo perims gyvenimo vairą į savo rankas iškart po to, kai bus nustatytas reikalingos pagalbos pobūdis (techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas, darbo asistentas, asmeninė pagalba, socialinė paslauga ar kt.).
Socialinės paslaugos ir prieiga prie pagalbos
Socialinės paslaugos teikiamos žmonėms su negalia, kuriems dėl skirtingų priežasčių nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu ar šeimos gyvenimu, dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės paslaugos negalią turintiems žmonėms, kuriems nepakanka gebėjimų ir reikalinga pagalba, yra teikiamos visose šalies savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Pagalba psichikos sveikatos problemų turintiems
Nuolatinės priežiūros reikalaujančių vaikų ir suaugusių žmonių su negalia artimieji dėl darbo ar asmeninių reikalų tam tikrą laikotarpį negalintys skirti laiko savo prižiūrimam asmeniui, gali gauti laikino atokvėpio paslaugas. Savivaldybės sprendimas dėl laikino atokvėpio paslaugų suteikimo galioja 24 mėnesius. · pagalba į namus (iki 208 val.), · dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje (iki 288 val.), · trumpalaikė socialinė globa (iki 14 d.). Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.
Judėjimo negalią turintys asmenys, kuriems nustatytas iki 45 proc. darbingumo lygis, gali nemokamai lankyti vairavimo kursus, išmokti vairuoti ir įgyti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Gauti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas gali bet kurioje savivaldybėje gyvenantys aklieji nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis. Su akluoju asmeniu teikiant kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas dirba kvalifikuoti specialistai - socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas), kompiuterinio raštingumo specialistas.
Klausos negalią turintiems žmonėms nemokamai teikiama psichologinė pagalba gestų kalba. Atsižvelgiant į klausos negalią turinčių asmenų poreikius, teikiama individuali ar grupinė psichologo paslauga lietuvių gestų kalba, siekiant pagerinti kurčiųjų psichologinę būseną ir užtikrinti jiems prevencinę ir intervencinę psichologinę pagalbą.
Švietimo ir gyvenamosios aplinkos pokyčiai
Įtraukusis ugdymas 2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimuose - taigi, visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų priimti specialiųjų ugdymo poreikių vaikus. Be abejo, išliks ir specialiosios mokyklos - tėvai galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius. Esmė - panaikinti diskriminacinę įstatymo nuostatą, pagal kurią mokyklos iki šiol galėjo atsisakyti priimti mokinį dėl jo negalios.
Dėl šios priežasties įsteigtas nacionalinis Lietuvos įtraukties švietime centras, teiksiantis metodinę pagalbą, taip pat 10 regioninių specialiojo ugdymo centrų, kurie teiks įvairią pagalbą mokykloms, įskaitant ir pagalbą vietoje. Džiaugiamasi, kad taipogi auga lėšos, skiriamos pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimui bei naujų etatų steigimui, pasitelkiant Europos Sąjungos finansavimą, tokiu būdu siekiant kurti prieinamą bei įtraukią mokyklų aplinką.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių žmonių galimybės darbo rinkoje
Iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia suteikiama gyvenamojo vieta - butas. Vėlgi, žmogus su negalia nepaliekamas vienas - kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Dėl darbingumo lygio prilyginimo dalyvumo lygiui kreiptis nebereikės - iki senatvės pensijos amžiaus nustatytas darbingumo lygis yra lygus neterminuotam dalyvumo lygiui.
Darbo rinka ir integracija
Projektas „JobCircuit Innovative Holistic Guidance Model for Integration of People with Disabilities on the European Labour Market“ (JobCircuit), liet. „Inovacinis gairių modelis JobCircuit, skirtas neįgaliųjų integracijai į Europos darbo rinką“, Nr. Projekto trukmė: 2017 m. lapkričio - 2019 m. JobCircuit projektas (2017-1-PT01-KA202-035821) finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis tinklapis atspindi tik autoriaus požiūrį.
Iš viso 35 milijonai 15-64 metų amžiaus (11,0 %) žmonių Europos Sąjungoje įsidarbindami pranešė apie neįgalumą, beveik 10 mln. mažiau negu tų, kurie pranešė apie sunkumus darančius įtaką pagrindinei darbinei jų veiklai. Beveik pusė visų neįgaliųjų (47,3 %) gyvenančių Europos Sąjungoje 2015 m. buvo išėję į pensiją, o penktadalis (20,3 %) buvo ekonomiškai neaktyvūs dėl kitų priežasčių: tarp pastarųjų buvo mokiniai, studentai, žmonės, kurie nedalyvauja darbo rinkoje, nes rūpinasi kitais žmonėmis (pvz. vaikais ir/arba vyresnio amžiaus žmonėmis) ir visi kiti, kurie nedalyvauja darbo rinkoje dėl kitų priežasčių. Ketvirtadalis-penktadalis (22,7 %) žmonių turinčių negalią buvo įdarbinti, kai tuo tarpu vienas iš dešimties (9,7 %) buvo bedarbiais.
Nors buvo imtasi daug iniciatyvų (mentorystė, pagalba darbo vietoje, remiamas užimtumo instruktavimas ir kt.), padėti neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, projekto konsorciumu norima atkreipti dėmesį, kad vis dar reikia tobulinti neįgalių asmenų pasirengimą kreiptis dėl darbo, taip pat ieškoti būdus pritraukti potencialius darbdavius ir, ypač, tobulinti palaikymą darbo vietoje ir stebėseną joje.
Prieinamumo stebėsena ir praktiniai sprendimai
Ar galima įvertinti, ar viešoji erdvė yra prieinama vien pažvelgus į jos nuotrauką? Dauguma žmonių tikriausiai atsakytų - taip. Jeigu aikštė atrodo tvarkinga, naujai sutvarkyta ir estetiška, vadinasi, viskas gerai. Tačiau prieinamumo ekspertai mokosi matyti kitaip.
Liepos 8 d. Praėjusį penktadienį Molėtuose įvyko pirmoji projekto „Erdvė visiems: regioninės stebėsenos ir advokacijos stiprinimas“ mokymų sesija, subūrusi Molėtų ir Panevėžio regionų žmonių su negalia organizacijų darbuotojus, narius ir aktyvistus.
2026 m. birželio 18 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) surengė nuotolinį renginį „Žmonių su negalia turizmo galimybės, problemos ir poreikiai“, kuriame buvo pristatytas naujas, plačiausias iki šiol Lietuvoje atliktas tyrimas šia tema.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įsakymo pakeitimo projektą, kuriuo sprendžiama asmenims su negalia aktuali problema. Naujoje tvarkoje numatyta galimybė gauti techninio pritaikymo kompensaciją net ir tais atvejais, kai automobilis buvo pritaikytas dar prieš oficialiai nustatant šį poreikį.
Prieinamumo vertinimo ir advokacijos svarba
Prieinamumo stebėsena ir advokacija leidžia identifikuoti realias kliūtis ir pasiūlyti konkrečius sprendimus: nuo infrastruktūros pritaikymo iki paslaugų prieinamumo gerinimo. Prieinamumo ekspertai mokosi matyti kitaip, lygindami ne tik estetiką, bet ir funkcionalumą bei nuoseklumą įvairioms negalioms.
Statistika ir realūs skaičiai Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią - 236 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų buvo darbingo amžiaus (158 tūkst.), virš 62 tūkst. - pensinio amžiaus, daugiau kaip 15 tūkst.
| Metai / Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| 2019 m. - gyventojai su negalia | 236 tūkst. (8 %) |
| Darbingo amžiaus | 158 tūkst. |
| Pensinio amžiaus | virš 62 tūkst. |
Ką tai reiškia neįgaliųjų kasdienybei?
Asmenims su negalia teikiama pagalba apima platų paslaugų spektrą - nuo techninių priemonių ir automobilio pritaikymo iki individualios pagalbos ir socialinės reabilitacijos. Kai sprendimą skirti socialines paslaugas priima savivaldybė, dalį socialinių paslaugų kainos apmoka paslaugos gavėjas, kitą dalį - savivaldybė. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis priklauso nuo asmens gaunamų pajamų, paslaugų rūšies, jų teikimo trukmės, asmens šeimyninės padėties.
Gauti kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas gali bet kurioje savivaldybėje gyvenantys aklieji nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis. Su akluoju asmeniu teikiant kompleksines socialinės reabilitacijos paslaugas dirba kvalifikuoti specialistai - socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, specialusis pedagogas (tiflopedagogas), kompiuterinio raštingumo specialistas.
Paslaugų pavyzdžiai
- Pagalba į namus (iki 208 val.)
- Dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje (iki 288 val.)
- Trumpalaikė socialinė globa (iki 14 d.)
- Nemokami vairavimo kursai žmonėms su judėjimo negalia (iki 45 proc. darbingumo lygio)
- Psichologinė pagalba gestų kalba klausos negalią turintiems asmenims