Vis daugiau žmonių įgyja darbo stažo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse, Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje. Tokiu atveju pensijos skyrimas remiasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir ES teisės aktais. Ką svarbu žinoti apie pensijos skyrimą, jei dirbote ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje?
Pensijos skyrimas dirbusiems Lietuvoje ir užsienyje
Jeigu žmogus dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyse, taip pat Jungtinėje Karalystėje ar Šveicarijoje, jo pensijos skyrimas vyksta kitaip nei tų žmonių, kurie visą laiką dirbo tik Lietuvoje. Kiekviena Europos šalis, kurioje žmogus yra dirbęs, skiria ir moka pensiją tik už tuos metus, kai jis dirbo toje šalyje ir mokėjo socialinio draudimo įmokas.
Tačiau prieš priimant sprendimą, ar žmogus apskritai turi teisę į pensiją, svarbu susumuoti visose šalyse įgytą stažą. Jeigu vienoje šalyje žmogus neturi pakankamai stažo, kad gautų pensiją, jis vis tiek gali įgyti teisę į pensiją susumavus visų šalių stažą.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus Lietuvoje dirbo tik 10 metų, o minimalus stažas, reikalingas senatvės pensijai gauti Lietuvoje, yra 15 metų, jis neturėtų teisės į pensiją, jeigu būtų vertinamas tik jo stažas Lietuvoje. Tačiau jei jis dar 20 metų dirbo Ispanijoje, tuomet bendras stažas jau yra 30 metų. Susumavus šį stažą, žmogus turi teisę į pensiją.
Pensijos apskaičiavimo būdai
Yra du būdai, kaip apskaičiuojama pensija, jei žmogus dirbo keliose šalyse:
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
- Pagal tos šalies nacionalinius įstatymus.
- Pagal Europos Sąjungos reglamentus.
Žmogui visada skiriama ta pensija, kuri yra didesnė.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Kaip kreiptis dėl pensijos?
Žmogus, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje arba asmeninėje paskyroje www.sodra.lt/gyventojui pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, kad yra dirbęs ir kitoje šalyje. Dėl pensijos skyrimo galima kreiptis ir anksčiau - likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus.
Gavęs prašymą, „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas. Tos šalies kompetentinga įstaiga per specialią Europos socialinės apsaugos informacinę sistemą (EESSI) susisieks su „Sodros“ Užsienio išmokų skyriumi ir perduos reikiamą informaciją. Pensijos iš kiekvienos šalies bus paskirtos atskirai - už tiek metų, kiek žmogus dirbo toje šalyje.
Sprendimas dėl laikinos išmokos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo.
„Sodra“ neturi įtakos tam, kaip greitai užsienio valstybė patvirtins joje įgytą stažą ir paskirs savo pensiją. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius. Vis dėlto ES reglamente nėra nustatytų terminų, per kuriuos užsienio valstybė privalo pateikti informaciją.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Senatvės pensijos amžius ir stažas
Visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Teisė į pensiją įgyjama sulaukus pensinio amžiaus ir sukaupus minimalų reikalaujamą darbo stažą. Pensiją apskaičiuoja šalies (ar šalių), kurioje yra įgyta teisė į pensiją, kompetentingos įstaigos pagal tos šalies nacionalinius teisės aktus.
Pagal Lietuvos teisę senatvės pensija skiriama, jei žmogus turi bent 15 metų stažo. Taikant Europos Sąjungos reglamentus, stažas Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje yra sumuojamas.
Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, kurie turi sukaupę bent minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus.
Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą
Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
2025 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. 2024 metais vidutinė senatvės pensija siekia 605 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 644 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Dokumentai, įrodantys stažą
Žmonės, kurie dirbo iki 1994 metų, turėtų patys pateikti „Sodrai” dokumentus, įrodančius jų stažą. Pensijų socialinio draudimo stažą iki 1993 metų gruodžio 31 d. Stažą taip pat galima patvirtinti pateikus archyvų išduotas pažymas ar juose saugomų dokumentų nuorašus ar išrašus, karinius bilietus, jei buvo atlikta karinė tarnyba, ir kitus dokumentus.
Senatvės pensija persikėlus į Lietuvą
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją.
Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina ir Kanada, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje.
Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Iki 1995 m. Mokėjimas nutraukiamas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo išvyko nuolat gyventi į užsienį, pirmos dienos. Išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti pratęstas tik tuo atveju, jei asmuo išvyksta gyventi įES/EEE/JK/Šveicariją.
Jei gyvenate kitoje ES šalyje, prašymą turite pateikti gyvenamosios vietos valstybės už pensijas atsakingai įstaigai. Jūsų prašymas kartu su E213 forma bei su kitais reikiamais duomenimis bus perduoti Lietuvai.
Negalios pensija
Jei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) nustatė 45 % ar didesnį netektą dalyvumą, Jūs turite teisę kreiptis dėl negalios pensijos, tačiau ši pensija būtų skiriama tik tuo atveju, jeigu turėsite reikalingą minimalų stažą. Jeigu reikalingą minimalų stažą negalios pensijai Lietuvoje turėtumėte tik atsižvelgus į kitose šalyse dirbtus laikotarpius, sprendimas dėl pensijos skyrimo bus priimtas tuomet, kai iš kiekvienos ES šalies, kurioje dirbote, už pensijas atsakingos įstaigos bus gauti visi reikiami duomenys.
Jei net ir susumavus Lietuvoje bei kitose valstybėse (ES ar EEE valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje ar šalyse, su kuriomis Lietuva turi tarptautines sutartis) įgytą stažą, neturėsite minimalaus stažo, reikalingo negalios pensijai gauti, ji nebus paskirta.
Dėl šios formos pažymos užpildymo turite kreiptis į savo gydantį gydytoją. tiesiogiai atsiųsti „Sodros“ Užsienio išmokų skyriui, adresu Laisvės pr. Kiek gali trukti dokumentų nagrinėjimas kitoje valstybėje, priklauso nuo individualios asmens situacijos bei kitų niuansų, o preliminarius terminus galėtų nurodyti tik tos šalies už pensijas atsakinga įstaiga. Pasibaigus dalyvumo/darbingumo/specialių poreikių lygio pažymos terminui, turite kreiptis į gydantį gydytoją toje šalyje kurioje gyvenate.
Brexit įtaka socialinio draudimo stažui
Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos numatytas kovo 29-ąją, tačiau dėl didžiulio politinio neapibrėžtumo neįmanoma tvirtai prognozuoti, ar nebus nuspręsta pasitraukimo datos atidėti, nėra aišku, ar Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą su išstojimo sutartimi, ar be jos. Pastaroji aplinkybė yra svarbi, kai kalbama apie Lietuvos piliečius, šiuo metu gyvenančius ir dirbančius Jungtinėje Karalystėje. Įvairiais skaičiavimais Didžiojoje Britanijoje gali dirbti ir gyventi apie 200 tūkst.
Yra du galimi scenarijai:
- ŠVELNUS „BREXIT“. Tai tęsis iki 2020 metų pabaigos, nes iki tol tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.
- KIETAS „BREXIT“.
Žemiau aptarsime, kaip „Brexit“ gali paveikti įvairias socialines išmokas.
Nedarbo išmoka
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas.
Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, atvyko į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą.
Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje.
Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje.
Tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą.
Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą.
Socialinė pašalpa ir kompensacijos
Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 122 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų.
Būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą.
Vaiko pinigai
Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.
Jei vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti Jungtinėje Karalystėje, tuomet pradedami taikyti Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.
Pavyzdžiui, jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti Jungtinėje Karalystėje, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui - Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški.
Senatvės pensija ir Brexit
Tuo atveju, jei Londonas pasirinks trauktis be sutarties, Lietuvoje paskirtos senatvės pensijos mokėjimas bus tęsiamas, tačiau žmogus turi būti įgijęs bent minimalų 15 metų darbo stažą Lietuvoje arba būti reabilituotas politinis kalinys, tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje.
Jeigu britai iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet pereinamuoju laikotarpiu bus toliau taikomi šiuo metu galiojantys Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Jungtinėje Karalystėje paskirtos pensijos bus mokamos Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams.
Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties, tuomet Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų.
Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas.
Jeigu britai iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet pereinamuoju laikotarpiu bus toliau taikomi šiuo metu galiojantys Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai.
Kur kreiptis dėl išsamesnės informacijos?
Išsamesnę informaciją galite gauti:
- „Sodros“ Informacijos centre telefonu: +370 5 250 0883
- El. paštu
tags: #nedarbo #socialinio #draudimo #stazas #europos #sajungoje