Socialinis draudimas sudaro didžiausią valstybės socialinės apsaugos sistemos dalį ir apima beveik visus Lietuvos gyventojus. Didžiausia dalis apdraustųjų socialiniu draudimu, tai žmonės praradę darbą, dėl blogos sveikatos būklės negalintys dirbti žmonės, senyvo amžiaus bei vaikus auginantys žmonės. Pagrindinis valstybės tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, skiriamos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, sveikatos, profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe.
Nedarbo socialinio draudimo išmoka - tai vyriausybės socialinių programų lėšos žmonėms, kurie liko be darbo. Kaip taisyklė, mokėjimo sąlygos, išmokos suma, išmokos skirimas ar nutraukimas reguliuojamas įstatyminiu lygmeniu.
Šiame straipsnyje aptarsime nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto istoriją Lietuvoje, jo raidą nuo 1926 metų iki šių dienų.
Socialinio draudimo sąlygų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos
Pensijų draudimo reforma tarpukario Lietuvoje įgyvendinta nebuvo. Pensijos buvo mokamos kariams, valstybės tarnautojams ir pasižymėjusiems visuomenės veikėjams.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Tarpukario Lietuvos socialinio draudimo istorija baigėsi 1940 metais, kai Liaudies komisarų taryba perdavė visas socialinės paskirties įstaigas, ligonių kasą, Vyriausiąją socialinio draudimo tarybą Socialinio aprūpinimo komisariatui.
Okupavus Lietuvą, buvo pritaikytas sovietinis socialinio draudimo modelis. Socialinis draudimas buvo taikomas visiems: darbininkams ir tarnautojams. Draudimas buvo vykdomas valstybės lėšomis, įmokas už draudimą mokėjo tik įmonės ir organizacijos. Socialinio draudimo funkcijas vykdė profesinės sąjungos.
Profesinės sąjungos valdė socialinio draudimo lėšas. Lietuva savo atskiro valstybinio socialinio draudimo neturėjo. Visos įmokos patekdavo į bendrą biudžetą, kuris buvo dalis TSRS valstybinio biudžeto. Lietuvos įmonių, įstaigų ir organizacijų įnašai buvo mokami profesinėms profsąjungoms. Vietinių profsąjungų leidimu darbdaviai iš šių lėšų mokėdavo pensijas dirbantiems pensininkams, nėštumo ir gimdymo, vaikų gimimo, vaikų priežiūros, laidojimo, laikino nedarbingumo ir kitas pašalpas.
Nedarbo socialinio draudimo ir išmokų raida nuo 1926 metų iki nepriklausomos Lietuvos
Nedarbo socialinio draudimo užuomazgas galima įžvelgti nuo 1919 metų. Tada buvo priimti Darbo biržos įstatymai. Buvo numatytos nemokamos paslaugos ieškantiems darbo arba darbuotojų. Darbo biržos buvo įsteigtos Kaune ir Šiauliuose. Jos buvo išlaikomos savivaldybių lėšomis. Buvo organizuojami viešieji darbai ir teikiami pietūs varguomenės valgyklose.
1996 metais priimtas Bedarbių rėmimo įstatymas. Teisę gauti nedarbo draudimo išmoką turėjo nedarbo draudimo išmokos mokėjimas daugiau susietas su aktyvios darbo rinkos politikos priemonių vykdymu.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Pagal Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 1 skyriaus 3 straipsnį išskiriamos šios pagrindinės sąvokos:
- Nedarbo draudimo išmoka skiriama teritorinėje darbo biržoje registruotiems asmenims. Išmoka mokama nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos.
- Pagal Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 skyriaus 8 straipsnį nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas tada, kai įstatymo numatyta tvarka sustabdomas bedarbio statusas.
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas kai įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas bedarbio statusas arba pasibaigia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminas.
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nepratęsiamas, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas, darydamas nusikalstamą veiką, pats sužalojo savo sveikatą, simuliavo ligą ar sveikatos sutrikimą, tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
- Jeigu bedarbis be pateisinamų priežasčių pažeidžia elgesio nedarbingumo metu tvarką, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, kada buvo padarytas pažeidimas.
- Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo kartu su kitomis socialinėmis apsaugos išmokomis.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto svarstymai Seime:
- 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237, kuris 2016 m. vasario 24 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 560 pritarė darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio administracinio modelio įstatymų paketui (toliau - Naujasis socialinis modelis), kurį sudaro trys pagrindiniai įstatymai: Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau - Užimtumo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymas (toliau - Nedarbo socialinio draudimo įstatymas). Šie teisės aktai 2016 m. balandžio 12 d.
Kiti svarbūs įvykiai:
- 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas. Šis projektas 2016 m. vasario 24 d.
- 2015 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo projektas. Teisės aktas svarstomas Seimo komitetuose. 2016 m. vasario 11 d.
Valdžios sektoriaus balanso rodikliai ir fiskalinė drausmė:
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
- Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarimas Nr. 491, kuriuo didžiosios savivaldybės įpareigotos kas ketvirtį teikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai biudžetų vykdymo prognozinę informaciją.
- Sukaupti valstybės finansiniai ištekliai (atsargos) prisidės prie valdžios sektoriaus finansinio stabilumo sunkmečiu.
- Patvirtinti 2016 metų VSDF ir PSDF biudžetai, kurie kartu su VB finansiniais rodikliais užtikrina atitiktį valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklėms. 2016 metais, įskaitant sisteminės pensijų reformos kaštus, struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas sudarys iki 1,1 procento BVP.
Mokesčių administravimo gerinimas:
- Priimtas Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2016 m. sausio 1 dienos.
- Suteikta mokesčių administratoriui teisė suformuoti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją ir ją išieškoti, jeigu mokesčių mokėtojas nepateikia mokesčio deklaracijos.
- 2015 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seime priimti Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimai, sudarantys teisines sąlygas i. MAS įgyvendinti.
Suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema:
- Sukurta suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistema, padėsianti suaugusiesiems prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių.
- Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimas Nr. 22 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo“.
- Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. 347 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016-2023 metų plėtros programos patvirtinimo“.
Kiti svarbūs aspektai:
- 2015 metais Lietuvos Respublikoje atidaryta 19 sektorinių praktinio mokymo centrų.
- 2015 metais pasirašytos 864 bendradarbiavimo sutartys su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis dėl mokinių profesinio veiklinimo. 2015 metais profesinio veiklinimo paslaugas gavo 90 118 mokinių.
2002 m. Vyriausybės veiklos ataskaita
Dirbant šiai Vyriausybei 2002 m., gerėja verslo sąlygos, mažėja nedarbas, vyksta teigiami pokyčiai žinių ekonomikos kūrimo srityje, gerėja makroekonominiai rodikliai. Jungtinių Tautų Ekonomikos komisijos nuomone, Lietuva ir 2003 m. pavyko sustabdyti nedarbo augimą. 2002 m. nedarbas sumažėjo nuo 17,4 iki 13,8 proc. 2001 m. buvo 14 savivaldybių, kur nedarbas viršijo 20 proc., dabar toks nedarbo lygis beliko 7 savivaldybėse. Praėjusiais metais sukurta 64 tūkst. 2002 m. Vyriausybė kreipė didelį dėmesį Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamų dalies vykdymui. Po ilgos pertraukos šio biudžeto pajamų planas viršytas. Praėjusiais metais didinta bazinė valstybinio socialinio draudimo pensija ir neapmokestinamas pajamų minimumas.
Sveikatos apsaugos srityje numatoma svorio centrą perkelti į pirminės sveikatos priežiūros lygį, mažinti lovų skaičių stacionaruose. Pabrėžtina, jog pernai beveik 100 mln. Lt sumažintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skolos. Finansų srityje praėjusieji metai - mokesčių reformų metai. Teigiamas dalykas, kad buvo vykdomas nacionalinis biudžetas. Rengiamas Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimas.
| Rodiklis | 2001 m. | 2002 m. |
|---|---|---|
| Nedarbas | 17,4% | 13,8% |
| Savivaldybės, kur nedarbas viršijo 20% | 14 | 7 |
Nedarbo lygis Lietuvoje
Šiame straipsnyje apžvelgėme pagrindinius nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto istorijos etapus Lietuvoje, pradedant nuo tarpukario laikotarpio iki šių dienų. Aptarėme svarbiausius teisės aktus, įvykius ir tendencijas, kurios formavo šią svarbią socialinės apsaugos sistemą.
Šiuo metu ataskaitą svarstys visi Seimo komitetai. Teikiamais įstatymais jais koreguojamų įstatymų nuostatos derinamos su naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Priimti įstatymai parengti, įgyvendinant naujuosius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, ir turi įsigalioti kartu su jais. Pavyzdžiui, naujajame Baudžiamajame kodekse atsiradus naujai sąvokai „nusikalstama veika“, priimtais įstatymais sąvoka „nusikaltimas“ keičiama į sąvoką „nusikalstama veika“. Arba naujajame Baudžiamojo proceso kodekse atsiradus naujoms sąvokoms „ikiteisminis tyrimas“, „ikiteisminio tyrimo įstaigos“, „ikiteisminio tyrimo pareigūnai“, priimtais įstatymais šios sąvokos keičiamos į sąvokas „parengtinis tyrimas“, „parengtinio tyrimo organai“, „parengtinio tyrimo pareigūnai“.
Nutarimu, kurį pateikė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, parlamentas, atsižvelgdamas į tai, kad š.m. birželio 3 d. sukanka 15 metų, kai įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS), nutarė sudaryti LPS 15 metų sukakties minėjimo komisiją iš 11 asmenų.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama referendumus arba kai realizuojama piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, be kitų dalykų, taip pat papildomai atspausdintų referendumo biuletenių, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu būtų šio teksto vertimas į tautinės mažumos kalbą.
Šio įstatymo projekto tikslas - patikslinti pirmosios ir antrosios grupės, jei žiūrėtume į eilės tvarką, įtvirtintą Gyventojų santaupų atkūrimo įstatyme, kuria gyventojai turėtų pradėtų laisvai disponuoti atkuriamosiose sąskaitose atkurtomis santaupomis, apibrėžimą. Norima, kad pirmojoje grupėje, be kitų asmenų kategorijų, būtų asmenys, paveldėję iki 1998 m. sausio 1 d. mirusio indėlininko atkurtas santaupas.
GaliojančiameVidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams, kurie po pareigūnų ar karių valstybinių pensijų už tarnybą arba po pareigūnų ar karių valstybinių invalidumo pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas, mokama 30 proc. dydžio pareigūno ar kario valstybinės pensijos dalis.
Šio įstatymo projekto tikslas - pakeisti ir papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kuriuos straipsnius, suderinant juos su Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymu, Antspaudų ir spaudų kontrolės įstatymu ir Nepaprastosios padėties įstatymu.
Įstatymo projektu ketinama įtvirtinti, kad tiesioginis valdymas savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje galėtų būti įvedamas, savivaldybės (savivaldybių) teritorijoje įvedus nepaprastąją padėtį. Teikiama reglamentuoti, jog siūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo Seimui pateiktų Respublikos Prezidentas.
Nutarimo projektu parlamentas, vadovaudamasis Konstitucijos 142 straipsniu, Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento kovo 31 d. dekretą Nr. 31, turėtų nutarti pratęsti iki 40 Lietuvos karių dalyvavimą JAV vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje „Tvirta taika“ Centrinės ir Pietų Azijos regione š.m. Operacija „Tvirta taika“ buvo pradėta 2001 m. spalio mėnesį, kaip atsakas į 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro aktus JAV.
tags: #nedarbo #socialinio #draudimo #istatymo #projektas