Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nesukeltų žalos kitiems. Jei žala vis dėlto atsiranda, nukentėjusysis, patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę reikalauti, kad jo patirti nuostoliai būtų atlyginami, o ją padaręs asmuo privalo už ją atsakyti.
Kas yra žala ir kokios jos rūšys?
Žala ir nuostoliai - turtinis netekimas, patirtos išlaidos, negautos pajamos, taip pat neturtinė žala (skausmas, reputacijos pablogėjimas ir pan.).
Turtinė žala: patirtos išlaidos, negautos pajamos, žalos prevencijos bei bylinėjimosi išlaidos, taip pat reali ar tikėtina būsima žala. Neturtinė žala: kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar gyvybei, reputacijai, orumui, emocinei būsenai ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.
Teisinės prielaidos civilinei atsakomybėi
Civilinė atsakomybė (CK). Neteisėti veiksmai (veikimas ar neveikimas) - kai pažeidžiama įstatyme, sutartyje nustatyta ar bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.) pagal atitinkamus civilinio kodekso straipsnius yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir gali būti laikomas atsakingu už padarytą žalą.
Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar jos apribojimo: šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja.
Nelaimingas atsitikimas darbe: kas tai ir kokios pasekmės?
Nelaimingas atsitikimas darbe - tai staigus įvykis darbo metu, pakeliui į darbą ar iš darbo, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai. Draudžiamasis įvykiu laikomas atvejis, kai nelaimingas atsitikimas įvyko darbo dieną, darbo vietoje arba pakeliui į darbą ar iš darbo.
Nedraudiama, kai darbuotojas pats pažeidė taisykles, pavyzdžiui, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar nesilaikė saugos reikalavimų. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas padeda nustatyti, kas įvyko, kieno kaltė ir, kas yra atsakingas.
Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės nelaimingo atsitikimo atveju
Darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Pagal Lietuvos darbo teisę, darbdaviai privalo užtikrinti savo darbuotojų sveikatą ir saugą, kaip numatyta Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Darbdavys privalo užtikrinti aiškią nedarbingumo atostogų politiką, skatinti darbuotojus prioritetą teikti savo sveikatai, informuoti juos apie jų teises ir pareigas užtikrinant, kad darbuotojai būtų sąmoningi ne tik savo sveikatos, tačiau ir kolegų sveikatos atžvilgiu.
Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio kaltės, jis privalo atlyginti žalą. Nepamiršk, kad gali kreiptis ir dėl moralinės žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Praktiniai žingsniai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe
- Pasirūpink savo sveikata. Nutrauk darbą ir kreipkis į medikus.
- Pranešk darbdaviui apie įvykį.
- Užfiksuok aplinkybes. Jei gali, pasižymėk, kas įvyko, kurioje vietoje, kokiu metu ir, kas tai matė.
- Aprašyk nelaimingą atsitikimą. Dalyvauk tyrime.
- Patikrink, ar užpildytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1.
- Kreipkis į „Sodrą“ dėl išmokų. Jei reikia, kreipkis dėl papildomos žalos atlyginimo.
Ligos išmokos ir nedarbingumo tvarka Lietuvoje
Jeigu dėl nelaimingo atsitikimo darbe tampi laikinai nedarbingas, Tau priklauso ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ši išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos ir gali siekti apie 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe turėjo ilgalaikių pasekmių, gali būti skiriama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija.
Kai darbingumo netekimas yra ilgalaikis, gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ji mokama reguliariai, dažniausiai kas mėnesį.
Maksimalus nedarbingumo laikotarpis
Maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes). Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis)).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).
Kas gali gauti ligos išmoką ir kaip ją gauti?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus.
Teismo ir vykdomosios procedūros dėl žalos atlyginimo
Teisminis procesas, priklausomai nuo bylos sudėtingumo ir pobūdžio, vyksta nuo 2 mėnesių iki kelerių metų. Nukentėjusiajam teismo priteista skola iš kaltininko niekur nedingsta, net jei jis (kaltininkas) tuo metu visiškai neturi jokių pajamų ar turto.
Jei kaltininkas geranoriškai nesumoka teismo priteistos sumos, nukentėjusysis, turintis įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nesulaukęs geranoriško skolininko sumokėjimo, kreipiasi į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuris yra pagrindas skolos išieškojimui. Teismas išduoda nukentėjusiojo prašomą vykdomąjį raštą.
Su gautu vykdomuoju raštu, nukentėjusysis kreipiasi į antstolį. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, pradeda jo vykdymo procesą. Antstolis sulaukęs, kada kaltininkas įsidarbina, paveldi kokį turtą, galbūt gauna dovanų ar laimi loterijoje, iškart "prisistato" dėl žalos atlyginimo.
Istoriniai perskaičiavimai ir pavyzdžiai
Trečiosios grupės invalidė neterminuotam laikui L. A. Kunickaja rašo, jog susižalojusi darbe neteko 60 procentų darbingumo. Teismas jai priteisė žalos atlyginimą. Žlugus kolūkiui, šį žalos atlyginimą mokėjo Globos ir rūpybos skyrius (po 190 litų per mėnesį). Nuo 1997 metų ši suma buvo sumažinta iki 113,80 lito, motyvuojant, jog moteris neturėjo reikiamo darbo stažo, nors, pastarosios teigimu, ji jį turėjo pakankamą. Nuo šių metų sausio mėnesį žalos atlyginimas, kurį pradėjo mokėti "Sodra", sumažėjo iki 93 litų. Motyvai tie patys - trūksta darbo stažo, kažkur pasimetė buvusios darbovietės nurodytas uždarbis. Laiško autorė prašo paaiškinti susidariusią situaciją. Ar su ja elgiamasi teisingai?
Išsamus aiškinimas: pagal ankstesnius teisės aktus žalos atlyginimas už pakenkimą sveikatai negali būti mažesnis už minimalios algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentą, minus gaunamą invalidumo pensiją. Pagal 1997 metų pakeitimus ir įstatymus periodinė kompensacija apskaičiuojama pagal formulę 0,5 x d x k x D (d - darbingumo netekimo procentas, k - kompensavimo koeficientas, apskaičiuojamas nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį dalijant iš einamųjų metų draudžiamųjų pajamų; D - einamųjų metų draudžiamosios pajamos). Jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji būtų mažesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėtas žalos atlyginimas, mokama 1997 metų rugpjūčio mėnesio teisingai apskaičiuoto ir išmokėto žalos atlyginimo dydžio periodinė kompensacija.
Darbdavio neteisėti veiksmai ir darbuotojo apsauga
Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.
Noriu nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. (dėl sveikatos būklės). Įmonė yra apdraudusi darbuotojus papildomu sveikatos draudimu. Personalo vadovė pasakė, kad galiu rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Ar tai teisėta? Ne, tai nėra teisėta. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.
Darbo krūvio didinimas ir darbuotojo teisės
Darbdavys negali vienašališkai didinti jūsų darbo krūvio. Pagal Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalį, kai darbuotojui padidinamas darbo mastas, turi būti sudarytas susitarimas ir mokamas didesnis atlygis. Jei nesutinkate su papildomu darbo krūviu, darbdavys neturi teisės versti jūsų jo imtis ar mažintis etato dalį prieš jūsų valią. Svarbu, kad visi darbo sąlygų pakeitimai būtų derinami raštu.
Prevencija ir alternatyvos: individuali veikla
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį. Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais. Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų. Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
Praktiniai patarimai, jei ateityje susiduriate su sveikatos problemomis darbe
- Ką daryti, jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegaliu dirbti, nedarbingumo laikotarpis jau išnaudotas, o darbdavys nori, kad grįžčiau į darbą? Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
- Darbuotojas turi pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti.
- Jeigu planuojate prašyti darbdavio sutrumpinti darbo laiką dėl sveikatos priežasčių, prašyme nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.
Pavyzdys prašymo dėl sutrumpinto darbo laiko
Prašau nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. sutrumpinti mano darbo laiką iki 6 val. per dieną, nustatant tokį darbo grafiką: nuo 8.00 val. iki 14.00 val., iki sveikatos būklės pagerėjimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d.
Šildymo kompensacijai gauti sukurta platforma paprasta naudotis kiekvienam
Dažniausi sektoriai, kur nutinka nelaimingi atsitikimai darbe
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenis, dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta statybų, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, taip pat transporto, gamybos ir sveikatos priežiūros srityse.
Kas dar svarbu prisiminti?
Teisinis procesas dėl žalos atlyginimo gali būti ilgas, o kompromiso be teismo pasiekti dažnai nepavyksta. Kaltajam asmeniui atrodo, jog nukentėjusysis nepagrįstai daug reikalauja, o nukentėjusiajam atrodo, kad kaltininko padaryta žala yra daug didesnė nei vertina pats kaltininkas. Tad pasiekti kompromisą be teismo yra itin sunku.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.
tags: #nedarbingumo #zalos #atlyginimas