Jei dėl ligos negalite atvykti į teismo posėdį baudžiamojoje byloje, prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą, paprasto nedarbingumo pažymėjimo nepakaks, rašoma komunikacijos agentūros „Comms on duty“ pranešime žiniasklaidai. Kai pateisinti reikia ne nepasirodymą darbe, o neatvykimą į minėtąsias institucijas, žmogus, turintis sveikatos problemų, turi prisiminti, kad iš jo bus reikalaujama ne paprastos, o specialios pažymos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr.
Kiekvienu konkrečiu atveju dėl asmens galėjimo ar negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją galutinį sprendimą priima ir pažymą išduoda gydytojai. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs, kad šis, pavyzdžiui, negalės atvykti į teismo posėdį, pažymą išduos pagal specialią apskaitos formą.
Kada reikalinga speciali pažyma ir kas ją išduoda
Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs, kad šis, pavyzdžiui, negalės atvykti į teismo posėdį, pažymą išduos pagal specialią apskaitos formą. Kiekvienu konkrečiu atveju dėl asmens galėjimo ar negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją galutinį sprendimą priima ir pažymą išduoda gydytojai.
Institucijų kompetencija ir kontrolė
Nei teismai, nei prokuratūra, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos bendriausia prasme neturi kompetencijos įvertinti, ar konkrečiu atveju gydytojas mediciniškai pagrįstai pacientui išrašė pažymą. Tačiau tai nereiškia, kad šių pažymų išdavimo pagrįstumas nėra kontroliuojamas. Kilus klausimų, teismai ar kitos institucijos kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad ji atliktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos patikrinimą ir įvertintų, ar pažyma išduota pagrįstai.
Rekomendacijos sveikatos priežiūros įstaigoms
Tam, kad būtų sumažintos rizikos, įstaigoms rekomenduojama peržiūrėti įstaigoje turimas formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“ išdavimo taisykles. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tvarkoje atsispindėtų aiškūs pagrindai, kuomet pažyma gali būti išduodama ir kuomet pažymą išduoti turi būti atsisakoma.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Rekomenduojama pagrindus išdėstyti nevardinant konkrečių sveikatos būklių ar ligų, kadangi priešingu atveju rizikuotume, kad tvarka taptų pernelyg griozdiška, nepatogi gydytojams naudoti kasdieniame darbe. Įstaigos vidaus dokumentuose taip pat svarbu užtikrinti tinkamą pažymų išdavimo apskaitą.
Praktiniai niuansai ir galimybė išduoti pažymą dėl praeities įvykio
Beje, teisės aktai nedraudžia tam tikrais atvejais pažymą pacientui išduoti dėl aplinkybės, įvykusios praeityje. Tad teoriškai tai turėtų būti įmanoma. Pagal siūlomą modelį, pirmas dvi ligos dienas, darbdaviui sutikus, būtų galima pateisinti darbdavio sprendimu - apie tai jis informuotų „Sodrą“.
Siūlomi pakeitimai dėl nedarbingumo pažymėjimų tvarkos
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, siūlomi pakeitimai leistų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus tais atvejais, kai susirgimas yra lengvas ir nereikalauja medicininės konsultacijos ar specifinio gydymo. „Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Pagal siūlomą tvarką, darbuotojas, lengvai susirgęs ir turintis vieną darbdavį, galėtų apie pablogėjusią sveikatos būklę informuoti darbdavį, o šis - savo nuožiūra spręsti, ar leisti neatvykti į darbą vieną ar dvi pirmąsias ligos dienas.
Ligos išmoka už šį laikotarpį būtų mokama darbdavio lėšomis, kaip ir dabar, tačiau be gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinai pirmininkės pareigas einanti Dalia Jakutavičė sako, kad siūlymą palaiko. „Manome, kad laikas pereiti į kitą lygį darbo santykių ir darbdavio ir darbuotojo. Pasak jos, panašūs modeliai jau veikia kai kuriose įmonėse, kai darbuotojams leidžiama kelias dienas per metus neatvykti dėl sveikatos ar kitų priežasčių - ir ši praktika pasiteisina.
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų taisyklės ir kontrolė
Nedarbingumo pažymėjimas pateisina darbuotojo neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos socialinio draudimo išmoką. Pagal Sveikatos apsaugos ministro bei Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 44. p., elektroniniai pažymėjimai neturėtų būti išduodami asmenims: tyčia sužalojusiems savo sveikatą; apsimetusiems sergančiais; darbingiems, jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu; kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Pagal tų pačių taisyklių 51. p. Minėtų taisyklių laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vyriausieji specialistai nedarbingumo kontrolei. Jų teikimu apdraustųjų asmenų laikinojo nedarbingumo ekspertizės ginčytini klausimai (Fondo valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus, laikinai nedarbingu pripažintas asmuo turi atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 50. p.)) sprendžiami Gydytojų konsultacinėje komisijoje įvertinant apdraustų asmenų sveikatos būklę bei darbingumą.
Gydytojų konsultacinė komisija ir jos vaidmuo
Gydytojų konsultacinė komisija sprendžia ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimo klausimus. Asmenis turinčius laikinojo nedarbingumo pažymėjimus į Gydytojų konsultacinę komisiją siunčia gydymo įstaigos gydytojai arba kviečia Vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei) dėl nedarbingumo ekspertizės.
Gydytojų konsultacinės komisijos paskirtis nustatyti, ar pacientas yra darbingas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atlieka tyrimą dėl elgesio taisyklių pažeidimų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir priima spendimą dėl ligos pašalpos skyrimo / neskyrimo. Jei Gydytojų konsultacinė komisija pripažįsta asmenį darbingu anksčiau nei asmenį gydantis gydytojas nurodė ankstesniame jam išduotame elektroniniame pažymėjime, Gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas šį pažymėjimą panaikina EPTS (Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje) ir išduoda naują elektroninį pažymėjimą iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio dienos įskaitytinai.
Panaikinimas, pažeidimai ir patikrinimai
Taisyklėse atskirai nekalbama apie laikinojo nedarbingumo panaikinimo atvejus, tačiau manome, kad tais atvejais, kai nustatoma bent viena iš Taisyklių 44. p. išvardintų aplinkybių, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti panaikinamas, nes jis iš viso neturėjo būti išduotas.
Remiantis tų pačių taisyklių 97. p., elektroninis pažymėjimas gali būti panaikinamas EPTS tik iki ligos ar motinystės pašalpos skyrimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Paaiškėjus nepagrįstam laikinojo nedarbingumo nustatymui būtina nedelsiant kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių patikrinimui atlikti (tikrinimai gali būti neefektyvūs tai atvejais, kai laikinasis nedarbingumas yra pasibaigęs, nes praėjo tam tikras laiko tarpas po pastarojo nustatymo ir galima patikrinti tik gydytojų įrašus asmens medicininiuose dokumentuose).
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Siekiant išvengti formalaus patikrinimo, Vyriausiajam specialistui nedarbingumo kontrolei turėtų būti nurodytos aplinkybės ir / ar pateikti duomenys, patvirtinantys galimą asmens laikinojo nedarbingumo neteisėtumą. Nustačius pažeidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo vadyba nutraukia ligos pašalpos mokėjimą, o nepagrįstai išmokėtas sumas išieško iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Paciento teisės ir duomenų apsauga
Pagal pacientų teisių ir duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kitiems asmenims be paciento sutikimo suteikti informacijos apie pacientą, nebent tai būtų privaloma pagal įstatymus.
Santrauka teisinių mechanizmų
- Nedarbingumo pažymėjimas pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos išmoką.
- Specifiniai atvejai, kai reikia pateisinti neatvykimą į teismą ar prokuratūrą, reikalauja specialios formos pažymos.
- Teismai ir prokuratūra neturi teisės mediciniškai vertinti pažymų pagrįstumo - šią funkciją atlieka gydytojai ir valstybės kontrolės institucijos.
- Kilus abejonių dėl pažymos pagrįstumo, įstaigos kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
| Veiksmas | Atsakomybė / institucija |
|---|---|
| Pažymos išdavimas dėl neatvykimo į teismą | Gydytojas, speciali forma Nr. 094-1/a |
| Pažymų pagrįstumo kontrolė | Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba |
| Laikinųjų nedarbingumo ginčų sprendimas | Gydytojų konsultacinė komisija, VSD fondu valdyba |
| Elgesio taisyklių pažeidimų nustatymas | Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vyriausiasis specialistas |
Gydytojų konsultacinė komisija yra kolegialus organas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuris sprendžia laikinojo nedarbingumo ekspertizės ir ginčytinus ligonių gydymo bei tyrimo klausimus, taip pat išduoda asmens sveikatos pažymėjimus ir kitus dokumentus (Sveikatos apsaugos ministro 2004-03-31 įsakymu Nr. V-172 patvirtintų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos nuostatų 10.8.).
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #pateisinama #priezastis #teismo #posedi