Artėjant atostogų sezonui darbuotojai dažnai kelia klausimą: kaip ligos ar nedarbingumo pažymėjimas veikia atostoginius? Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip apskaičiuojami atostoginiai, ką reiškia vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas, kada prastova ar nedarbingumas turi įtakos atostoginių dydžiui, taip pat - kaip elgtis, jei darbuotojas suserga prieš ar atostogų metu.
Kaip apskaičiuojami atostoginiai - pagrindinė taisyklė
Atostoginiai visada skaičiuojami remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). VDU apskaičiuojamas iš trijų paskutinių prieš atostogų mėnesį einančių kalendorinių mėnesių pajamų ir faktiškai dirbtų dienų (ar valandų, jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita). Visi per šiuos tris mėnesius uždirbti pinigai (bazinė mėnesinė alga, priedai už pasiektus rezultatus, apmokėjimas už viršvalandžius, naktinį darbą ar darbą švenčių dienomis) yra sudedami ir padalijami iš faktiškai per tą patį laikotarpį dirbtų dienų (ar valandų) skaičiaus. Taip gaunamas vienos darbo dienos (ar valandos) vidutinis atlyginimas, kuris vėliau dauginamas iš atostogų darbo dienų skaičiaus.
Nedarbingumo dienos ir atostoginių skaičiavimas
Gyvenimiškai svarbi taisyklė: laikas, kurį praleidote turėdami oficialų nedarbingumo pažymėjimą, ir pinigai, kuriuos gavote kaip ligos išmoką (iš darbdavio arba iš „Sodros“), nėra įtraukiami į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą. Nedarbingumo dienos apskaitoje yra ignoruojamos ir traktuojamos taip, lyg jų jūsų darbo kalendoriuje nebūtų buvę.
Auditorė, mokesčių konsultantė Jurgita Navikienė paaiškino, kad atostoginiai skaičiuojami, neįtraukiant apmokėjimo už nedirbtą laiką - prastovos, nedarbingumo, nemokamų atostogų ir pan. Antra, apskaičiuojant atostoginius, anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba darbuotojui išmokėta nedarbingumo pašalpa iš darbdavio taip pat įtakos atostoginių dydžiui neturi. Minėtos išmokos nėra įtraukiamos, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.
Pavyzdys, kaip prastova neveikia atostoginių
VDI specialistai atkreipia dėmesį: jeigu skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį jam buvo paskelbta prastova, atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas neįsiskaičiuos. Taigi paskelbta prastova ar dalinė prastova neturi įtakos atostoginiams ir jie darbuotojams neturėtų mažėti.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
J. Navikienė pateikė konkretų pavyzdį: darbuotojas per mėnesį uždirba 1000 Eur „į rankas“. Jei darbuotojas birželio mėnesį planuoja išeiti atostogauti, atostoginiai būtų skaičiuojami iš kovo, balandžio ir gegužės mėnesių duomenų. Tarkime, nuo kovo 16 d. paskelbta prastova iki gegužės 31 d. Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką reikia įtraukti tik atlyginimą už darbą, bet ne apmokėjimą už prastovą. Jei darbuotojas per šį laikotarpį dirbo tik nuo kovo 1 iki 15 d. ir už pusę kovo mėnesio buvo išmokėta, pavyzdžiui, 500 eurų, atostoginiai už 20 darbo dienų kasmetinių atostogų arba keturias savaites būtų 1000 eurų. Tai reiškia, kad dėl prastovos paskelbimo darbuotojas nenukentės - šiuo atveju atostoginiai nesumažės.
Kada atostoginiai gali sumažėti
Vis dėlto yra situacijų, kai atostoginiai darbuotojui gali sumažėti. Pirmiausia - jeigu prastova ar nedarbingumas tęsiasi ilgiau, pavyzdžiui, tris ir daugiau mėnesių, ir iš karto po to darbuotojui suteikiamos atostogos. Tuomet iškyla klausimas, kaip skaičiuoti atostoginius?
„Pagal vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką reikia vidutinį darbo užmokestį ir juo remiantis paskaičiuoti atostoginius iš darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio. O darbo sutartyje ne visada įmanoma tiksliai nustatyti visas darbo užmokesčio dalis - ne tik pagrindinę - bazinę darbo užmokesčio dalį, bet ir priedus bei kitas dalis. Todėl, pavyzdžiui, nesant nustatytos stabilios mėnesio priedo sumos, darbuotojui vidutinis darbo užmokestis gali būti paskaičiuotas tik iš pagrindinės darbo užmokesčio dalies, vadinasi, atostoginiai gali sumažėti“, - aiškina J. Navikienė.
Taip pat atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova: darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu pokytis, darbo užmokesčio dydžio pakeitimas (sumažinimas) ir kt. Ji pabrėžia, kad sudarant darbo sutartį turėtų būti aiškiai aprašytos visos sudėtinės darbo užmokesčio dalys ir (ar) apskaičiavimo metodika - tuomet atostoginių suma būtų stabilesnė.
Ilgalaikis nedarbingumas ir specifinės situacijos
Jeigu visu skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas neturėjo faktiškai dirbtų dienų ir darbo pajamų, jo atostoginiai yra apskaičiuojami pagal jo darbo sutartyje numatytą atlyginimą tuo metu, kai jis išeina atostogų. Pavyzdžiui, jei darbo sutartyje nurodytas fiksuotas mėnesinis atlyginimas, ši suma dalijama iš einamojo mėnesio darbo dienų skaičiaus pagal nacionalinį kalendorių.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Be to, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu buvo išmokėtos premijos (ketvirtinės, pusmetinės ar metinės), jos įtraukiamos į VDU (metinė premija įtraukiama 12 mėnesių po jos išmokėjimo). Tokiu atveju, net jei darbuotojas sirgo dalį laikotarpio, gauta premija padidins bendrą pajamų sumą ir, dalinama iš mažesnio faktiškai dirbtų dienų skaičiaus, gali padidinti vienos dienos vidurkį ir taip - atostoginius.
Ar darbuotojas gali pasirinkti palankesnius tris mėnesius?
Ne. Pagal įstatymą visada imami trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai prieš atostogų mėnesį. Darbuotojas negali savavališkai pasirinkti jam palankesnio skaičiuojamojo laikotarpio.
Sergant atostogų metu: perkėlimas ir pratęsimas
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) aiškina: jeigu darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, atostogos pradedamos iš karto po biuletenio pabaigos. Pvz., jei atostogos buvo numatytos nuo balandžio 4 d. iki 15 d., tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki balandžio 7 d., atostogų pradžia laikoma balandžio 8 d. Dėl neišnaudotos atostogų dalies darbuotojas ir darbdavys turi tartis iš naujo arba darbuotojo prašymu neišnaudotos dienos gali būti perkelti prie kitų darbo metų atostogų.
Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.
VDI nurodo: jeigu darbuotojas dėl paskelbto prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė turi būti laikoma svarbia priežastimi ir terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Ar prastovos laikotarpis įskaičiuojamas į atostogų kauptį?
Taip. Atostogos kaupiasi ne tik dirbant ar sergant - į darbo dienų ir darbo laiko skaičių įskaitomos ir darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų ir kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. Tačiau, pavyzdžiui, nemokamos atostogos, suteiktos darbuotojo prašymu ir viršijančios 10 darbo dienų per metus, į darbo dienų skaičių neįskaičiuojamos.
Darbdavio teisės ir darbuotojo teisės dėl atostogų suteikimo
VDI informuoja: jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų tuo konkrečiu laiku. Tačiau, jeigu šalys yra susitarusios dėl atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis būtų neteisėti.
Taip pat primenama, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, jos skaičiuojamos darbo dienomis, darbuotojams suteikiama ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmet, o bent viena atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę). Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.
Praktiniai patarimai darbuotojams
- Jeigu norite, kad atostoginiai būtų didžiausi, rinkitės atostogų mėnesį taip, kad į skaičiavimų trijų mėnesių laikotarpį patektų mėnesiai su didžiausia alga, įskaitant priedus ir premijas.
- Jei jūsų atlyginimas nekinta, atostoginių suma dažniausiai bus panaši į mėnesinį atlyginimą.
- Jeigu turite kintamąsias atlygio dalis (premijas, priedus), stebėkite jų išmokėjimo ciklą ir planuokite atostogas taip, kad premijos patektų į skaičiavimų periodą.
- Sudarant darbo sutartį reikalaukite aiškaus aprašymo visų darbo užmokesčio dalių ir jų apskaičiavimo metodikos.
- Jei susergate prieš atostogas ar atostogų metu - nedelsiant informuokite darbdavį ir pateikite nedarbingumo pažymėjimą, kad atostogos būtų perkelti ar pratęsti pagal galiojančius reikalavimus.
- Bendraukite su įmonės HR arba buhalterija: jie gali sumodeliuoti kelis atostoginių skaičiavimo variantus ir padėti pasirinkti finansiškai palankiausią laiką.
Klausimai ir atsakymai iš realių situacijų
Ką daryti, jei buvote ilgame nedarbingume ir iš karto po jo paėmėte atostogas? Jei visu skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas neturėjo faktiškai dirbtų dienų ir darbo pajamų, atostoginiai skaičiuojami pagal darbo sutartyje nurodytą atlyginimą tuo metu, kai pradedamos atostogos.
Ar prastovos laikotarpis, už kurį gavote priedą ar išmoką, įtraukiamas į VDU? Ne. Anksčiau gautas atlyginimas už prastovą arba nedarbingumo pašalpa nėra įtraukiami skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį.
Ar darbuotojas gali prarasti teisę į atostogas dėl prastovų karantino metu? VDI teigia, kad teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais įgauta teisė, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Jei prastova kliudė faktiškai pasinaudoti atostogomis, terminas turėtų būti pratęstas.
Trumpa lentelė: kada nedarbingumas įtakoja atostoginius
| Situacija | Ar įtakoja atostoginius? | Pastaba |
|---|---|---|
| Trumpalaikis nedarbingumas (vienos d. - kelių d.) per skaičiavimo periodą | Ne | Nedarbingumo dienos neįtraukiamos, VDU skaičiuojamas iš faktiškai dirbtų dienų |
| Prastova arba nedarbingumas iki 2 mėn. | Dažniausiai ne | Jei yra faktiškų dirbtų dienų kitais mėnesiais - VDU nekrenta |
| Nedarbingumas arba prastova 3 mėn. ir ilgiau, o po to iš karto atostogos | Gali įtakoti | VDU gali būti skaičiuojamas iš mažesnių dalių (pvz., tik bazinio atlygio), atostoginiai gali sumažėti |
| Skaičiuojamuoju laikotarpiu išmokėtos premijos | Taip - padidina | Premijos didina pajamų sumą, gali padidinti vienos dienos vidurkį |
Pastebėjimai dėl suminės darbo laiko apskaitos
Jeigu darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, atostoginiai skaičiuojami naudojant faktiškai per skaičiavimo laikotarpį dirbtų valandų skaičių. Sergant ar atostogaujant, apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma gali sutrumpėti, todėl buhalterija taiko suminės apskaitos taisykles ir skaičiavimus pagal atitinkamą valandinį normavimo metodą.
Santrauka: ką svarbu prisiminti
- Atostoginiai skaičiuojami pagal VDU - trijų paskutinių prieš atostogų mėnesių pajamas ir faktiškai dirbtas dienas (ar valandas).
- Nedarbingumo laikotarpis ir už jį gauta ligos išmoka neįtraukiami į VDU; nedarbingumo dienos neskaičiuojamos kaip dirbtos.
- Ilgai besitęsiantis nedarbingumas arba prastova (pvz., 3 mėn. ir ilgiau), iš karto prieš atostogas gali lemti, kad VDU skaičiuojamas tik iš bazinio atlyginimo - todėl atostoginiai gali sumažėti.
- Premijos ir priedai, išmokėti skaičiuojamuoju laikotarpiu, didina VDU ir atostoginius.
- Jei susergate prieš ar atostogų metu, atostogos perkeliamos arba pratęsiamos, o ligos dienoms mokama ligos išmoka, o ne atostoginiai.
- Sudarant darbo sutartį verta aiškiai aprašyti visas atlygio dalis ir apskaičiavimo metodiką - tai apsaugos nuo nepastovumo atostoginių sumoje.
Žinodami šias taisykles, galėsite geriau planuoti atostogas ir sumažinti finansinius netikėtumus. Jei abejojate, kreipkitės į savo įmonės HR arba buhalteriją - jie gali atlikti konkrečius skaičiavimus pagal jūsų situaciją ir parodyti, kaip skaičiuojami atostoginiai.
tags: #nedarbingumo #apskaiciavimas #atostoginiai