Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis galioja iki nustatyto termino pabaigos. Nuo 2024 m. pradėtas įgyvendinti naujas neįgalumo vertinimo modelis, kuris vietoje tradicinių invalidumo grupių įvedė dalyvumo lygį (darbingumo lygį) ir specialiųjų poreikių lygį, įvertinamus balais. Šis pokytis orientuotas į realų žmogaus funkcionavimą ir galimybes dalyvauti visuomenėje bei darbo rinkoje.
Kodėl keičiasi įstatymai ir kaip pasikeitė vertinimo esmė?
Naujojo modelio tikslas - įvertinti ne tik medicininę diagnozę, bet ir kasdieninį žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai, dirbti ir naudotis paslaugomis. Darbingumo lygis procentais 60-100 % laikomas darbingu, o 0-25 % - nedarbingumu. Dalyvumo lygis išreiškiamas procentais ir gali būti nuo 0 iki 100, o pagal specialiuosius poreikius skiriama papildoma parama. Invalidumo grupės kaip atskiros kategorijos yra išnykusios formaliai, jas pakeitė dalyvumo lygio ir darbingumo vertinimas balais. Šis procesas vadovaujasi holistiniu požiūriu: vertinama, kaip žmogus gali judėti, gyventi savarankiškai, bendrauti, tvarkytis buitimi, ir ar jam reikia pagalbos priemonių ar paslaugų.
Kam skiriamas asmens su negalia statusas?
Asmens su negalia statusas suteikiamas suaugusiesiems, kuriems nustatytas 0-55 % dalyvumo lygis (anksčiau - I arba II grupės). Ši kategorija apima žmones, kurių darbingumas yra ribotas ar labai ribotas, ir kurie dažnai turi teisę į tam tikras socialines paslaugas bei pagalbos priemones.
Kokiam žmogui nustatomas neįgalumo lygis?
Statistiniai kriterijai, naudojami 2024-2026 m., apima dalyvavimo ir darbingumo vertinimą balais: 0-25 % darbingumo lygis dažnai atitinka didelį pagalbos poreikį ir gali būti prilygintas nedarbingo statuso daliai; 30-55 % - dalinis darbingumas; 60-100 % - darbingas. Tačiau neįgalumo lygis gali būti taikomas asmeniui, kurio sveikatos būklė riboja galimybes dirbti ar gyventi savarankiškai, net jeigu darbuotojas turi tam tikras galimybes atlikti užduotis. Tačiau net esant 60 % ar daugiau darbingumo, gali tekti užtikrinti tam tikras sąlygas dirbti (lankstus grafikas, profesionalinė reabilitacija).
Kaip vyksta dalyvumo ir neįgalumo vertinimas?
1 žingsnis. Gauti gydytojo siuntimą. 2 žingsnis. Pateikti Agentūrai dokumentus: prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius. 3 žingsnis. Negalios vertinimas: Agentūros specialistai kartu su asmeniu užpildo klausimyną ir išsiaiškina individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys pagalbos planą. Klausimyną pildo atitinkamai pagal asmens amžių - darbo amžiaus asmenims tai daro Agentūros darbuotojai, pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai. 4 žingsnis. Sprendimo priėmimas: Agentūra priima sprendimą dėl dalyvumo lygio, o prireikus - sprendimą peržiūri. 5 žingsnis. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų: esant poreikiui, kreiptis dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos ar kitų išmokų. Šios procedūros gali būti kartojamos perpakartotinai vertinant poreikius, jei sveikata pablogėja arba pasikeičia aplinkybės.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Ką keičia naujoji tvarka vaikams ir suaugusiems?
Vaikams iki 18 metų bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris bus trijų lygių pagal negalios sunkumą (sunkus, vidutinis, lengvas). Vaikų neįgalumo vertinimas apima ne tik sveikatos būklę, bet ir ugdymo galimybes, savarankiškumą, įtaką vaikui bei aplinkos veiksnius. Suaugusiesiems pradėtas dalyvumo lygio vertinimas, o specialieji poreikiai gali būti tenkinami iš įvairių šaltinių (techninės pagalbos priemonės, socialinės paslaugos, nuolatinė priežiūra). Naujasis įstatymas taip pat įtvirtina pereinamąjį laikotarpį žmonėms, kuriems anksčiau buvo nustatyta invalidumo grupė, kad per visą pereinamąjį laikotarpį jie būtų prilyginami neįgaliesiems arba dalinai darbingiems pagal naujas nuostatas.
Specialieji poreikiai: kas tai yra ir kaip juos gauti?
Specialieji poreikiai apima technines pagalbos priemones, finansinę pagalbos priemonę ir socialines paslaugas (slaugą, priežiūrą, paslaugas namuose ir pan.). Baziniai specialiųjų poreikių lygiai nustatomi NDNT, kiti - sveikatos priežiūros įstaigose ir savivaldybių institucijose. Jei reikia, užtikrinama, kad asmeniui būtų suteiktos priemonės ir paslaugos, kurios užtikrina jo gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Pereinamuoju laikotarpiu specialieji poreikiai gali būti tenkinami tuo pačiu metu, kai keičiasi dalyvumo ir darbingumo vertinimai.
Ką daryti, jei nesutinkate su sprendimu?
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jis gali apskųsti sprendimą per 20 darbo dienų. Jei bus poreikis, per 20 darbo dienų Bus atliktas pakartotinis vertinimas. Jei ir šis sprendimas netenkina, skųsti galima Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Sprendimai dėl dalyvumo lygio ir individualios pagalbos poreikio gali būti prilyginti ar peržiūrėti pagal naują TVARKĄ. Tokios galimybės suteikiamos siekiant užtikrinti teisingą ir adekvačią pagalbą kiekvienam asmeniui.
Konsultacijos ir praktiniai patarimai
- Jei reikia, pradėkite nuo gydytojo siuntimo (forma Nr. E027) ir susisiekimo su ANTA. Gydytojas turi užpildyti siuntimą tinkamai, o asmuo - pateikti prašymą dėl dalyvumo ar negalios. - Dokumentai gali būti teikiami elektroniniu paštu, e-pristatymo sistema, paštu arba kurjeriu. - Klausimynas dalyvumo lygio nustatymui gali būti pildomas nuotoliniu būdu nuo 2025 m. gegužės 2 d. (jei asmens būklė leidžia). - Jei negavote teisingo sprendimo ar jums reikia prilyginti negalią, kreipkitės dėl prilyginimo (draudžiantys teisiniai niuansai apima sritis apie pensijas, išmokas, stažą). - Specialieji poreikiai gali būti tenkinami nepriklausomai nuo darbingumo lygio, o teiginiai turi būti pagrįsti teisės aktuose nustatytais kriterijais.
Naujojo modelio poveikis konkretiems asmenims
Nuo 2024 m. ėmė formuotis nauja sistema, kurioje dalyvumo lygis ir darbingumo lygis tampa svarbiausiais kriterijais, o invalidumo grupės - nebe pagrindinės formos. Darbingumo lygio balai ir dalyvumo lygio procentai padeda tiksliau nustatyti, kiek asmuo gali dalyvauti profesinėje veikloje, gyvenime ir kokią pagalbą jam reikia. Taip pat svarbu, kad senatvės pensijos amžiaus asmenys taip pat gali būti peržiūrimi pagal naują sistemą ir gauti papildomą pagalbą, jeigu reikia.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus
- Ką reiškia 0-25 % dalyvumo lygis?
- Kada gali būti nustatytas dalyvumo lygis vaikams iki 18 metų?
- Ar darbingumo lygis gali būti prilygintas dalyvumo lygiui?
- Kur kreiptis, kai nesutinkate su sprendimu?
Tai artima nedarbingumui; žmogus gali turėti itin ribotas galimybes dalyvauti darbo rinkoje ar visuomeniniame gyvenime.
Taikomi trys lygiai (sunkus, vidutinis, lengvas) - vertinami pagal vaiko negalios sunkumą bei jo ugdymo galimybes ir savarankiškumą.
Taip - pagal poreikius pareiškiamas prašymas, ir vertinimas gali būti atliktas nuotoliniu būdu ar asmeniškai, priklausomai nuo situacijos.
Apskųsti galima Lietuvos administracinių ginčų komisijai; taip pat galima prašyti peržiūros Agentūros direktoriui per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo.
Galimos praktinės išvados ir patarimai ligos akivaizdoje
- Pradėkite nuo gydytojo - gaukite tinkamą siuntimą į ANTA ir surinkite visus reikalingus dokumentus.
- Kai bus nustatytas dalyvumo lygis arba negalia, įsitikinkite, kad turi pasiekimų dokumentų kopijas, kurias galima teikti savivaldybės ar Sodros institucijoms.
- Nustatyti dalyvumo lygį gali būti sudėtinga; pasitarimas su teisininkais ar socialiniais darbuotojais gali padėti išsiaiškinti teises ir galimybes.
- Jei pasikeičia sveikatos būklė, galėsite kreiptis dėl pakartotinio vertinimo; svarbu nepražiūrėti terminų.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
tags: #nedarbingumas #turin #3 #grupe