Bipolarinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi dideli nuotaikos svyravimai, apimantys depresijos epizodus ir manijos arba hipomanijos periodus. Šie epizodai gali trukti savaites ar mėnesius, o tarp jų dažnai būna normalios nuotaikos fazės. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, bipolarinis sutrikimas gali turėti įtakos žmogaus darbingumui ir galimybei gauti neįgalumą. Straipsnyje aptariama, kaip bipolarinis sutrikimas vertinamas nustatant neįgalumą Lietuvoje, kokie kriterijai taikomi ir kokią paramą gali gauti asmenys, sergantys šia liga.
Bipolinis sutrikimas nėra reta būklė. Tiesą sakant, Nacionalinis psichikos sveikatos institutas teigia, kad 2,8 % suaugusių JAV gyventojų - arba maždaug 5 mln. žmonių - yra diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Anksčiau ši būklė buvo vadinama maniakine depresija ir bipoline liga.
Jei gyvenate su bipoliniu sutrikimu, toliau nurodytos gydymo galimybės gali padėti išmokti valdyti nuotaikos epizodus, o tai gali pagerinti ne tik simptomus, bet ir bendrą gyvenimo kokybę.
Bipolarinio sutrikimo ypatumai
Bipolarinis sutrikimas pasireiškia skirtingai, priklausomai nuo tipo ir individualių savybių.
Manija ir hipomanija
Manijos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, energingas, pasitikintis savimi ir nenugalimas. Jam būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, sustiprėjęs seksualumas ir socialinių normų nepaisymas. Asmuo gali greitai kalbėti, jo mintys šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti. Miego poreikis sumažėja, o žmogus jaučiasi žvalus net ir nemiegojęs.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Hipomanija yra panaši į maniją, tačiau ne tokia stipri. Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi, turi daug ateities planų ir sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali.
Depresija
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai, apetitas ir kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai, lėtos mintys ir prasta dėmesio koncentracija.
Bipolarinio sutrikimo tipai
Yra trys pagrindiniai bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I, bipolinis II ir ciklotimija.
- Bipolinis I sutrikimas apibūdinamas bent vieno maniakinio epizodo pasireiškimu. Gali pasireikšti hipomanijos epizodai, kurie yra ne tokie sunkūs kaip maniakiniai epizodai, arba didelės depresijos laikotarpiai prieš ir po maniakinio epizodo. Žmogus taip pat gali išgyventi ilgą stabilios nuotaikos laikotarpį prieš pasireiškiant manijai arba depresijai. Šio tipo bipoliniu sutrikimu vienodai serga visų lyčių žmonės.
- II bipoliniu sutrikimu sergantiems žmonėms pasireiškia vienas didelės depresijos epizodas, trunkantis bent 2 savaites. Jiems taip pat būna bent vienas hipomanijos epizodas, trunkantis apie 4 dienas. Remiantis 2017 m. apžvalga, šio tipo bipolinis sutrikimas gali būti dažnesnis moterims.
- Ciklotimija sergantiems žmonėms pasireiškia kai kurie hipomanijos ir depresijos simptomai, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima apibūdinti hipomanijos ar depresijos epizodą. Šiems epizodams taip pat būdingi trumpesni ir ne tokie sunkūs simptomai nei epizodams, susijusiems su bipoliniu I ar bipoliniu II sutrikimu. Dauguma šia būkle sergančių žmonių 1-2 mėnesius nejaučia jokių nuotaikos simptomų.
Gydytojas, aptardamas Jūsų diagnozę, gali išsamiau paaiškinti, koks bipolinis sutrikimas Jums yra būdingas.
Bipolarinio sutrikimo simptomai
Kad būtų diagnozuotas bipolinis sutrikimas, turite patirti bent vieną manijos arba hipomanijos periodą. Abiem atvejais pasireiškia susijaudinimo, impulsyvumo ir didelės energijos jausmas, tačiau hipomanija laikoma ne tokia sunkia kaip manija. Manijos simptomai gali paveikti jūsų kasdienį gyvenimą darbe ar namuose. Hipomanijos simptomai paprastai nesukelia tiek daug trikdžių, tačiau jie vis tiek gali kelti nerimą.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Skirtingiems bipolinio sutrikimo tipams būdingi skirtingi šių simptomų deriniai.
Bipolarinio I sutrikimo simptomai
Pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5-ąjį leidimą (DSM-5), bipoliniam I sutrikimui diagnozuoti reikia šių požymių:
- bent vienas manijos epizodas, trunkantis ne trumpiau kaip 1 savaitę
- simptomai, kurie turi įtakos kasdienei veiklai
- simptomai, nesusiję su kita medicinine ar psichikos sveikatos būkle arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu
Jums taip pat gali pasireikšti psichozės simptomai arba ir manijos, ir depresijos simptomai (vadinamieji mišrūs požymiai). Šie simptomai gali turėti daugiau įtakos Jūsų gyvenimui. Jei jie pasireiškia, verta kuo greičiau kreiptis į specialistus pagalbos.
Bipolarinio II sutrikimo simptomai
Bipolinei II diagnozei nustatyti reikia:
- bent vienas hipomanijos epizodas, trunkantis 4 dienas ar ilgiau ir apimantis 3 ar daugiau hipomanijos simptomų
- su hipomanija susiję nuotaikos ir įprastinės veiklos pokyčiai, kuriuos gali pastebėti kiti, nors jie nebūtinai turi turėti įtakos jūsų kasdieniam gyvenimui
- bent vienas didžiosios depresijos epizodas, trunkantis 2 savaites ar ilgiau
- bent vienas didžiosios depresijos epizodas, apimantis penkis ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų, turinčių reikšmingą poveikį jūsų kasdieniam gyvenimui.
- simptomai, nesusiję su kita medicinine ar psichikos sveikatos būkle arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu
Bipolinis II sutrikimas taip pat gali pasireikšti psichozės simptomais, tačiau tik depresijos epizodo metu. Jums taip pat gali pasireikšti mišrios nuotaikos epizodai, t. y. vienu metu pasireikšti depresijos ir hipomanijos simptomai. Tačiau sergant bipoliniu II sutrikimu manijos nepatirsite. Jei jums pasireikš manijos epizodas, jums bus nustatyta I bipolinės ligos diagnozė.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Ciklotimijos simptomai
Ciklotimijos diagnozei nustatyti reikia:
- hipomanijos simptomų ir depresijos simptomų laikotarpiai, su pertraukomis ir pertraukomis, 2 metus ar ilgiau (vaikams ir paaugliams -1 metus)
- simptomai, kurie niekada neatitinka visų hipomanijos ar depresijos epizodo kriterijų
- simptomai, kurie pasireiškia bent pusę dvejų metų ir niekada nebūna ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės
- simptomai, nesusiję su kita medicinine ar psichikos sveikatos būkle arba psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu
- simptomai, sukeliantys didelį nerimą ir darantys įtaką kasdieniam gyvenimui
Svyruojančios nuotaikos simptomai būdingi ciklotimijai. Šie simptomai gali būti ne tokie sunkūs kaip I ar II bipolinio sutrikimo simptomai. Vis dėlto jie paprastai tęsiasi ilgiau, todėl paprastai mažiau laiko patirsite, kai nejausite jokių simptomų.
Neįgalumo nustatymo procesas Lietuvoje
Lietuvoje neįgalumo nustatymo procesą reglamentuoja Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). NDNT vertina asmens sveikatos būklę ir gebėjimą gyventi savarankiškai bei dirbti. Neįgalumas nustatomas tik esant įrodytam funkcinių gebėjimų sutrikimui, kurį sukelia konkreti liga arba kelių ligų kombinacija.
Yra 15 pagrindinių ligų grupių, į kurias suskirstyti sutrikimai vertinami nustatant bazinį darbingumą. Tarp jų yra psichikos ir elgesio sutrikimai: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, autizmas, ankstyvoji demencija. Šios būklės riboja bendravimą, savarankiškumą ir darbingumą.
Darbingumo vertinimas vyksta dviem etapais. Pirmiausia nustatomas bazinis darbingumas procentais (nuo 0 iki 100), įvertinant visas ligas, traumas ir jų padarinius žmogaus organizmo funkcijoms. Jei yra kelios diagnozės, bazinis darbingumas gali būti koreguojamas pagal specialius koeficientus. Tuomet vertinamas asmens gebėjimas dalyvauti kasdienėje veikloje, darbe, mokymesi ar savarankiškame gyvenime. Balais nuo 0 iki 76 nustatomas dalyvumo lygis, kuris atitinka koeficientą nuo 0,7 iki 1,2.
Priklausomai nuo sveikatos būklės ir jos prognozės, neįgalumas gali būti skiriamas:
- 6, 12 arba 24 mėnesiams
- vaikams - iki 18 metų
- suaugusiems - neterminuotai, jei sveikata nepagerės.
Neįgalumo lygį vertina NDNT, remdamasi gydytojo siuntimu ir pateiktais medicininiais dokumentais. Svarbu, kad būtų išnaudotos visos gydymo ir reabilitacijos galimybės. Jei ne, sprendimas gali būti nepriimtas.
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
Darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia.
NDNT vertina ne vieną sutrikimą, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma.
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo.
Praktiniai aspektai
Žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.). Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis - vieniems pripažįstama negalia, kitiems - ne. Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos - specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas.
Negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus.
Bipolinis sutrikimas: kas tai?
Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai gali apimti pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus. Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo požymius, priežastis ir gydymo būdus.
Bipolinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaikas, energijos lygį, mąstymą ir elgesį. Dažniausiai jis pasireiškia dviem pagrindiniais epizodais: manijos ir depresijos.
Manijos epizodas
Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.
Hipomanijos epizodas
Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.
Depresijos epizodas
Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija.
Bipolarinio sutrikimo priežastys
Bipolarinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:
- Genetika: Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį.
- Smegenų struktūra ir funkcijos: Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse.
- Aplinkos veiksniai: Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą.
Bipolarinio sutrikimo diagnostika
Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:
- Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
- Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
- Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.
Bipolarinio sutrikimo poveikis santykiams ir darbui
Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.
Poveikis santykiams
Bipolinis sutrikimas gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus. Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
Poveikis darbui
Bipolinis sutrikimas gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu. Taip pat, gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.
Bipolarinio sutrikimo gydymas
Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Vaistai
Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
- Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:
- Reguliarų miego režimą
- Sveiką mitybą
- Fizinį aktyvumą
- Streso valdymą
Kaip valdyti bipolinį sutrikimą – 6 strategijos
Bipolinis sutrikimas: interviu su Brigita
Nuo euforijos iki nuopuolių kintantys emociniai šuoliai - bipolinį sutrikimą turinčio žmogaus gyvenimo dalis. Kovo 30 d. pasaulyje minima Pasaulinė bipolinio sutrikimo diena, kuri sutampa su garsaus dailininko Vincento van Gogo gimtadieniu. Beje, šiam menininkui taip pat buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas - psichikos liga, kuri stipriai veikia žmogaus nuotaiką ir bendrą savijautą. Šia proga kalbiname Brigitą, kuri, baigusi mokslus užsienyje, dabar ieškosi darbo klientų aptarnavimo srityje Lietuvoje. Brigita yra puslapio bipolinis.lt įkūrėja ir autorė. Brigita sutiko pasidalinti savo patirtimi bei patarimais darbdaviams, kaip priimti žmones, turinčius šį sutrikimą.
Birigita, kaip paprastai paaiškintum nesusidūrusiam su šia tema, kas yra bipolinis sutrikimas?
Tai yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis manija ir depresija. Manija yra tokia būsena, kai žmogus yra pakilios nuotaikos, nori apsiimti daug projektų, daug dirbti, turi daug idėjų, kurias nori įgyvendinti ir… labai lengvai gali perdegti.
Visi kartais darbe patiriame pakilimų ir nuosmūkių. Kuo ypatingas būtent toks išsekimas?
Turintys bipolinį sutrikimą patiriame įvairias emocijas, kaip ir visi žmonės, tik pas mus jos daug gilesnės, sakyčiau, ekstremalios. Todėl tai ir vadinasi manija, nes manija nėra tiesiog pakili nuotaika, kaip depresija nėra tiesiog liūdesys. Manijos epizodas gali trukti skirtingai. Man jis trunka labai trumpai, gal kokias tris - keturias dienas ir po to mano smegenys nebeatlaiko krūvio. Gali neatsiminti, gali įvykiai atrodyti kaip sapnas. Gali neigti, kad to nebuvo, to nedariau. Manijos metu smegenys yra maksimaliai apkrautos ir kai kurie prisiminimai nėra išsaugomi.
Kaip žmonės gyvena su šituo sutrikimu?
Liga pasireiškia labai individualiai. Jei bipolinis sutrikimas pasireiškia jau ilgesnį laiką, žmogus atpažįsta, kada prasideda manijos epizodas ir gali kreiptis laiku į savo psichiatrą, kuris atitinkamai sureguliuoja vaistų dozes ir nuima manijos efektą. Taip pat ir depresijos atveju labai svarbu, kad žmogus iš karto kreiptųsi į gydytoją, o ne lauktų, kol bus blogiau ir blogiau. Sutrikimo valdymas dažnai ateina su patirtimi. Svarbu, ar žmogus įdeda pastangų į savo ligos pažinimą - lanko psichoterapiją, užsiima savistaba. Kiekvienas skirtingai jaučia atsakomybę. Aš, pavyzdžiui, suprantu, kad valdyti ligą yra mano atsakomybė ir dedu į tai daug pastangų. Pritaikius gydymą, žmonės gali metų metais neturėti jokių epizodų.
Ar būna sunku susitaikyti su šia diagnoze?
tags: #nedarbingumas #del #bipolinio #sutrikimas