Necukrinis diabetas - tai retesnė endokrininė liga, kai dėl antidiurezinio hormono (ADH) trūkumo arba jo neveiksmingumo inkstai nesugeba tinkamai sulaikyti vandens organizme, todėl išsiskiria didelis kiekis praskiesto šlapimo. Ši būklė pasižymi intensyviu poliurijos (gausaus šlapinimosi), polidipsijos (stipraus troškulio) simptomais ir miego sutrikimais dėl naktinio šlapinėjimo. Nors pavadinime yra žodis „diabetas“, necukrinis diabetas yra visiškai kitokia liga nei cukrinis diabetas, kuriam būdingas gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas.
Šio sindromo pagrindinė problema - sutrikusi vandens ir elektrolitų apykaita, sukelianti nekoncentruotą, labai skystą šlapimą. Necukrinis diabetas pagal patogenezę yra skirstomas į dvi pagrindines formas: centrinį ir nefrogeninį. Centrinis necukrinis diabetas kyla dėl sutrikusios vazopresino, dar žinomo kaip ADH, sintezės ir išsiskyrimo iš hipotalamo ar neurohipofizės. Nefrogeninis necukrinis diabetas išsivysto, kai inkstai praranda jautrumą ADH poveikiui.
Necukrinio diabeto tipai ir jų patogenezė
Centrinis necukrinis diabetas (neurogeninis)
Šios formos pagrindinė priežastis - vazopresiną sekretuojančių neuronų funkcijos sutrikimas. Tai gali atsitikti dėl AVP (arginino vazopresino) geno mutacijų, anatominius pogumburio ar kankorėžinės liaukos pakitimų, infekcijų, onkologinių, autoimuninių ir infiltracinių galvos smegenų ligų. Taip pat centrinį necukrinį diabetą gali sukelti galvos trauma, neurochirurginės operacijos, hipoksinė ar išeminė encefalopatija.
Nefrogeninis necukrinis diabetas
Šio tipo patologijoje organizme ADH sintezė gali būti normali, tačiau inkstai į hormoną nereaguoja dėl mutacijų vazopresino receptorių ar akvaporinų baltymų genuose. Nefrogeninis diabetas taip pat gali būti įgytas dėl tam tikrų vaistų (litio, amfotericino, cisplatinos, ciklofosfamido vartojimo), lėtinių inkstų ligų, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų, pavyzdžiui, hiperkalcemijos arba hipokalemijos, policistinių inkstų ligos. Šios priežastys lemia inkstų kanalėlių nejautrumą ADH veikimui, todėl nesusigėrė vanduo ir išsiskiria daug nekoncentruoto šlapimo.
Pirminė polidipsija ir nėštuminis necukrinis diabetas
Taip pat dažnai svarbu diferencijuoti pirminę polidipsiją, kai gausus skysčių suvartojimas sukelia polidipsiją, bei nėštuminį necukrinį diabetą, kuris pasitaiko nėštumo metu dėl placentos išskiriamos vazopresinazės.
Taip pat skaitykite: Kada diabetas lemia invalidumą?
Klinikiniai požymiai
Centriniam ir nefrogeniniam necukriniam diabetui būdinga triada:
- Poliurija - didelis šlapimo kiekis, daugiau nei 3 litrai per parą su mažai koncentruotu šlapimu.
- Polidipsija - intensyvus troškulio jausmas, kai suvartojamas skysčių kiekis viršija 2 litrus per kvadratinį metrą kūno ploto per parą.
- Sumažėjęs šlapimo lyginamasis svoris ir šlapimo osmoliariškumas - šlapimas būna labai praskiestas.
Dėl gausaus skysčių praradimo gali vystytis lėtinė arba sunki dehidratacija, pasireiškianti irzlumu, apetito stoka, fizinės bei psichinės būklės blogėjimu, karščiavimu, tachikardija ir sumažėjusiu kraujo spaudimu.
Neurologiniai simptomai, didėjant plazmos osmoliariškumui, gali progresuoti, pasireikšdami dirglumu, sumišimu, letargija ar koma. Centriniu necukriniu diabetu sergantiems pacientams gali būti sumažėjęs kaulų mineralinis tankis.
Necukrinio diabeto diagnostika
Diagnozė remiasi išsamia klinikine anamneze, laboratoriniais tyrimais ir specialiais funkcijos mėginiais. Pirmiausia reikia atmesti cukrinį diabetą, inkstų funkcijos nepakankamumą bei elektrolitų išbalansavimą (hiperkalemija ar hipokalemija).
Troškulio mėginys yra pagrindinis tyrimas patvirtinti necukrinio diabeto diagnozę. Atlikus šį mėginį vertinami kūno svoris, arterinis kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, šlapimo santykinis tankis, kraujo plazmos ir šlapimo osmoliariškumas.
Taip pat skaitykite: Diabeto kompensacijos Lietuvoje
| Tyrimo rodiklis | Norma | Necukrinis diabetas |
|---|---|---|
| Kraujo plazmos osmoliariškumas | 280-290 mOsm/kg | Didesnis kaip 300-305 mOsm/kg |
| Šlapimo osmoliariškumas | 300-900 mOsm/kg | Mažesnis kaip 145 mOsm/kg |
| Šlapimo santykinis tankis | >1,005 | <1,005 visose šlapimo porcijose |
Diferencijuojant centrinį ir nefrogeninį necukrinį diabetą reikalingas trumpasis desmopresino testas, kurio metu vertinamas organizmo atsakas į sintetinio ADH analogą. Centrinio tipo atveju pastebimas šlapimo osmoliariškumo padidėjimas, nefrogeniniame - reakcija būna minimalia arba visiškai nebūna.
Necukrinio diabeto gydymas
Centrinio necukrinio diabeto gydymas
Pagrindinis gydymo medikamentas yra sintetinis ADH analogas - desmopresinas. Jis stimuliuoja V2 receptorius inkstuose ir skatina vandens susigėrimą distaliniuose bei surenkamuosiuose kanalėliuose, taip mažindamas šlapimo kiekį. Desmopresinas dažniausiai vartojamas intranazaliai (minirinas) arba tabletėmis.
- Minirinas (intranazalinis desmopresinas): pradinė dozė 5-10 mcg prieš miegą, palaikomoji dozė 10-20 mcg 1-2 kartus per dieną. Jo poveikis trunka 8-12 valandų.
- Geriamasis desmopresinas: pradinė dozė 0,05 mg vakare, palaikomoji 0,1-0,8 mg, maksimaliai 1,2 mg per parą.
Vartojant desmopresiną svarbu atidžiai stebėti skysčių balansą ir natrio koncentraciją kraujyje, nes gali išsivystyti hiponatremija, pasireiškianti pykinimu, vėmimu, galvos skausmu, letargija ar net koma.
Nefrogeninio necukrinio diabeto gydymas
Pirmo pasirinkimo gydymas - tiazidiniai diuretikai kartu su ribota natrio dieta. Veikimo mechanizmas - tiazidai sukelia lengvą hipovolemiją, dėl ko padidėja natrio ir vandens reabsorbcija ankstesniuose inkstų kanalėlių segmentuose, sumažinant šlapimo kiekį. Papildomai gali būti skiriami amiloridas, ypač jei nefrogeninį diabetą sukėlė litis, bei nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), slopinantys prostaglandinų sintezę.
- Hidrochlorotiazidas: įprastinė dozė 25 mg 1-2 kartus per dieną.
- Amiloridas: derinamas su tiazidiniais diuretikais ir hiponatremine dieta, mažina litio sukeltą inkstų pažeidimą.
- Acetazolamidas: kartais vartojamas ličio sukeltai nefrogeninio diabeto formai gydyti.
Slaugos principai ir pacientų stebėsena
Slaugos tikslas yra užtikrinti volemijos pusiausvyrą, būti atidiems hipernatremijos, dehidratacijos arba hiponatremijos požymiams. Pats pacientas turi būti šviestas, kaip saugiai valdyti skysčių suvartojimą ir vaistų vartojimą, išmokti atpažinti kritinius simptomus:
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
- Per didelis troškulys ir gausus šlapinimasis;
- Karščiavimas, silpnumas, irzlumas;
- Pykinimas, galvos skausmas, sumišimas - galimos hiponatremijos apraiškos;
- Sumažėjęs sąmonės lygis, koma - skubios medicininės pagalbos reikalaujantys požymiai.
Necukrinio diabeto atveju svarbu laiku užtikrinti tinkamą gydymą, nesignoruoti simptomų, nes rizikuojama vystyti gyvybei pavojingą dehidrataciją ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.
Dažnai užduodami klausimai apie necukrinį diabetą
- Kas yra necukrinis diabetas? - tai vandens pusiausvyros sutrikimas, kai organizmas išskiria per daug praskiesto šlapimo dėl ADH trūkumo arba inkstų atsparumo šiam hormonui.
- Kaip necukrinis diabetas skiriasi nuo cukrinio diabeto? - pagrindinis skirtumas yra mechanizme: cukriniame diabete sutrinka gliukozės apykaita, o necukriniame - vandens reabsorbcijos kontrolė inkstuose.
- Kaip diagnozuojamas necukrinis diabetas? - atliekami šlapimo kiekio ir koncentracijos tyrimai, kraujo elektrolitų analizė, troškulio mėginys ir desmopresino testas.
- Koks yra pagrindinis gydymas? - centrinio tipo necukriniam diabetui skiriamas desmopresinas, nefrogeniniam - tiazidiniai diuretikai, koreguojama dieta ir priežasties gydymas.
- Kada necukrinis diabetas yra pavojingas? - kai pacientas negali pakankamai papildyti skysčių, gali greitai vystytis dehidratacija ir elektrolitų sutrikimai, keliančios grėsmę gyvybei.
Diabeto insipidus supratimas
tags: #necukrinis #diabetas #slauga