Šiandien socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Jų gausa ir nuolatinis augimas lemia, kad daugelis žmonių savo mintis reiškia būtent šioje erdvėje. Čia žmogus ne tik laisvai talpina informaciją, bet ir komentuoja kitų naudotojų pateiktus įrašus, reiškia nuomonę, kuri ne visada būna etiška ar atitinkanti gerosios moralės normas.
Necenzūrinės kalbos vartojimas socialiniuose tinkluose dažnai sukelia įvairias problemas, pradedant asmeninių teisių pažeidimu ir baigiant žmogaus orumo sumažinimu. Ten, kur egzistuoja laisvė reikšti nuomonę, kyla rizika asmenį įžeisti ar apšmeižti dėl subjektyvių motyvų. Tokie atvejai gali lemti, kad asmuo jaučiasi paniekintas, pažemintas ar apjuoktas, kas dažnai tampa pagrindu reikalauti teisingumo ir kaltininko nubaudimo.
Šmeižimo sąvoka ir jos reglamentavimas
Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra melagingos informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Ši nuostata aiškiai išdėstyta Baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje. Paskleista informacija turi būti netikra ir pateikta kaip nekvestionuojamas faktas, o ne tik asmens nuomonė ar prielaida.
Siekiant nustatyti šmeižimo požymius, būtina įvertinti:
- Ar paskleista informacija neatitinka tikrovės (melaginga).
- Kaip ta informacija buvo pateikta - ji turi būti konstatuojamojo pobūdžio.
- Ar informacija paskleista tretiems asmenims, t. y. ji tapo žinoma daugiau nei vienam asmeniui, pavyzdžiui, palikta komentare po viešu įrašu socialiniuose tinkluose.
- Ar paskleista informacija pažemina arba paniekina asmenį arba pakerta pasitikėjimą juo.
Informacija, prezentuojama kaip faktas, neturi būti pateikiama su išsakymais „man atrodo“, „tikriausiai“, „manyčiau“ ir pan., nes tokiu atveju ji laikoma nuomone, o ne faktu. Pavyzdžiui, teiginiai kaip „M.K. yra homoseksualus“ arba „M.K. visada buvo homoseksualus“ pateikia nekvestionuojamą faktą, todėl melagingi tokių teiginių paskleidimai yra prilyginami šmeižimui.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo terminai: išsamus vadovas
Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė už žeminančią informaciją internete
Už asmens garbės ir orumo pažeidimus numatyta tiek baudžiamoji, tiek civilinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik fiziniams asmenims už šmeižtą, t. y. melagingo ir žeminančio fakto paskleidimą. Pagal Baudžiamojo kodekso 154 straipsnį šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kai asmuo suvokia, kad skleidžiama informacija yra melaginga, bet vis tiek ją viešina. Jeigu asmuo sąžiningai mano, kad informacija yra teisinga, baudžiamosios atsakomybės nebus.
Civilinė atsakomybė apima ne tik žalos atlyginimą, bet ir reikalavimą paneigti paskleistus melagingus duomenis, dėl kurių nukentėjo garbė ir orumas. Civilinis procesas suteikia galimybę atstatyti reputaciją viešai, o baudžiamasis procesas gali numatyti baudas, areštą ar laisvės atėmimą iki 1-2 metų.
Pasirinkimą, kuris procesas bus pradėtas - baudžiamasis ar civilinis - dažnai lemia nukentėjusiojo tikslai. Pavyzdžiui, siekiant atstatyti reputaciją greičiausiai kreipsis į civilinį teismą, o jei svarbesnis yra kaltininko nubaudimas, gali būti pasirinktas baudžiamasis procesas.
Necenzūrinės kalbos vartojimo problema ir bandymai ją reguliuoti Lietuvoje
Necenzūrinės kalbos, keiksmų ir įžeidžiančių posakių vartojimas socialiniuose tinkluose kelia diskusijas dėl jų ribojimo. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlė įteisinti administracines baudas už necenzūrinių žodžių vartojimą internete, numatant 30-140 eurų baudą už tokį viešojoje erdvėje (įskaitant socialinius tinklus) padarytą viešosios tvarkos pažeidimą.
Tačiau šis siūlymas susilaukė kritikos tiek iš politikų, tiek iš visuomenės. Kultūros ministras Simonas Kairys siūlė prioritetą teikti rimtesnėms problemoms, tokioms kaip neapykantos kurstymas ar karo propagavimas internete, o necenzūrinių žodžių draudimą žvelgti per Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo prizmę. Jis pabrėžė švietimo svarbą ir visuomenės brandą kaip alternatyvą griežtam draudimui.
Taip pat skaitykite: Kas yra socialinis darbas?
Seimo narys Matas Maldeikis kategoriškai priešinosi valstybės reguliavimui dėl keiksmų internete ir teigė, kad tai nėra valstybės rūpestis, o didesnį dėmesį reikia skirti rimtesniems įžeidinėjimams ar grasinimams.
Opozicijos atstovė Agnė Širinskienė išreiškė nuomonę, kad tokios iniciatyvos skatins skundimo kultūrą ir pabrėžė, jog visuomenė turi ugdyti savitvardą ir atsakomybės suvokimą, o politikai turėtų rodyti pavyzdį savo elgesiu.
Apžvalgininkas Andrius Užkalnis atkreipė dėmesį į žodžio laisvę ir teigė, kad valstybė neturi būti grožio puoselėtoja, nes necenzūrinė kalba - tai tiesiog stiprių emocijų išraiška, kurios draudimas būtų perteklinis ir primintų sovietmetį.
„Verslo pulsas“: Kiek ir kuo dar mokėsime už teisę būti pastebėtiems internete?
VRM persigalvojimas ir dabartinė situacija
Po gausių diskusijų VRM paskelbė, jog atsisako planų taikyti administracinę atsakomybę už keiksmažodžius internete, laikydama tokias nuostatas perteklinėmis ir sudarančiomis praktinių problemų. Projektas bus toliau derinamas su kitomis ministerijomis bei institucijomis.
Ministrijos duomenimis, šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos už panašius viešosios tvarkos pažeidimus, įskaitant elektroninę erdvę, tačiau šiemet buvo gautas tik 21 pranešimas dėl tokių atvejų. Tai rodo, kad probleminiai aspektai yra riboti ir jų reguliavimas turi būti atsargus.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Saugumo ir etiškos elgsenos svarba socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai suteikia platformą laisvai saviraiškai, tačiau kartu reikalauja atsakingo elgesio. Vaikams ir jaunimui svarbu žinoti apie saugumo aspektus, patyčias, seksualizuotą turinį ir melagingą informaciją internete.
- Rekomenduojama tėvams kartu su vaikais peržiūrėti žaidimų amžiaus reitingus (PEGI ir „Common sense media“), kurie padeda įvertinti, kiek žaidimuose yra necenzūrinės kalbos ar žiaurumo.
- Svarbu kūrybiškai ir nuosekliai kalbėtis apie internetinius draugus, patyčias, sekstingą, pornografiją ir reklaminių įrašų atpažinimą.
- Skatinti vaiką kritiškai vertinti gaunamą informaciją ir žinoti, kaip saugiai naudotis socialinių tinklų privatumo nustatymais.
Tokios žinios padeda jaunimui išvengti neigiamų patirčių internete ir ugdo atsakingą bei etišką saviraišką virtualioje erdvėje.
Teisiniai aspektai dėl netinkamos informacijos socialiniuose tinkluose
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnį, asmuo gali reikalauti teismo tvarka paneigti melagingus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, taip pat reikalauti atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala pasireiškia pajamų sumažėjimu ar netekimu, o neturtinė - dvasiniu sukrėtimu, reputacijos sumažėjimu.
Socialinių tinklų valdytojai nėra atsakingi už vartotojų skelbiamą turinį. Probleminis klausimas lieka informacijos paskleidusio asmens identifikavimas dėl dažnai naudojamų slapyvardžių ir anonimiškumo internete.
Apibendrinant
Necenzūrinės kalbos vartojimas socialiniuose tinkluose yra kompleksiška tema, apimanti žmogaus teises, laisvę reikšti nuomonę, teisėsaugos atsakomybę ir visuomenės moralės normas. Lietuvos teisės sistema numato atsakomybę už asmens garbės ir orumo pažeidimus bei šmeižimą, tačiau tai taikoma tik tam tikroms situacijoms, kai yra melaginga ir žeminanti informacija, paskleista viešai.
Diskusijos dėl necenzūrinės kalbos draudimo internete rodo kontrastingas nuomones visuomenėje ir politikų tarpe, todėl reglamentavimas turi būti pagrįstas atsargumu, atsižvelgiant į laisvosios kalbos principus, proporcingumą ir realų socialinių tinklų pavojingumo vertinimą.
tags: #necenzurine #kalba #socialiniuose #tinkluose