Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga ir daugialypė problema, kuri Lietuvoje aktyviai sprendžiama tiek teisės aktų, tiek specializuotų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų lygmeniu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones, pagalbos formas nukentėjusiems asmenims, bendradarbiavimą įvairių institucijų srityje, taip pat kaip šie sprendimai yra taikomi Naujieji Valkininkai bei visuomenėje apskritai.
Teisinis pagrindas ir pagalbos sistema
2011 m. Lietuvoje priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (toliau - Įstatymas), buvo įsteigti specializuoti Kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), kurie teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje šalyje.
2018 m. įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija (toliau - Asociacija), kuri vienija visas Lietuvoje veikiančias organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas, siekdama koordinuoti informacinę, konsultacinę ir patariamąją veiklą bei dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose. Asociacijos veikla užtikrina SKPC tinklo institucinių gebėjimų plėtrą ir vienodą pagalbos prieinamumą bei kokybę visiems nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Prevencijos priemonės savivaldybėse ir bendruomenėse
Įstatymas numato savivaldybės pareigą įtraukti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones į savo strateginius plėtros bei veiklos planus ir, pagal kompetencijas, rengti bei įgyvendinti priemones, siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje.
Prevencija apima ne tik smurto pradžios prevenciją, bet ir sveikų, pagarbiais tarpusavio santykiais grįstų šeimos ir bendruomenės ryšių ugdymą. Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai akcentuoja, kad smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Smurtas socialinės globos įstaigose: Naujųjų Valkininkų atvejis ir pamokos Lietuvai
Smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra dažnai latentiškas, todėl sunku nustatyti tikrąją nusikalstamų veikų apimtį. Taip pat vienas iš pagrindinių kliuvinių yra aukų kaltinimas, dėl kurio nukentėjusieji dažnai nesikreipia pagalbos. Net ir kreipusis, ikiteisminiai tyrimai pradėti vos apie 15-20 % pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
1997-1998 m. atliktas viktimologinis tyrimas parodė, kad smurtas egzistuoja kas trečioje šeimoje: 63,3 % suaugusių moterų patyrė fizinį ar seksualinį smurtą ar buvo grasinama iš jų vyrų pusės. Tačiau apie pavojingiausias smurto formas policijai pranešė vos 10,6 % nukentėjusiųjų.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. užregistruota 53 tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tai sudaro po 145 pranešimus kasdien arba maždaug 1 pranešimą pareigūnams kas 10 minučių.
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 80,2 % dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukos yra moterys, kas dešimtas - vaikas, o 89,8 % smurtautojų yra vyrai. 2020 m. atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 18 % gyventojų yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje, o iš jų 85 % moterų buvo smurtautojų sutuoktiniai ar buvę partneriai.
Smurto poveikis vaikams ir šeimai
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. tyrimas konstatavo, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusiųjų asmenų pažeidžiamumą smurto atžvilgiu. Tai rodo, kaip svarbu kuo anksčiau pastebėti smurtinį elgesį ir ugdyti pagarbą bei nenusileidžiančią smurtui kultūrą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Valkininkų ligoninę
2020 m. SKPC užregistravo per 12 tūkstančių išpuolių atvejų per devynis mėnesius, kuriuose buvo įtraukti ir 4008 vaikai kaip smurto liudininkai. Tai parodo, kaip gyvybiškai svarbu orientuotis į kompleksinę pagalbą visai šeimai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų apsaugai.
Pagalbos sistema ir jos pasiekimai
Specializuoti Kompleksinės pagalbos centrai teikia pagalbą smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims visoje šalyje. Apie 80,6 % pagalbos prašančiųjų yra moterys, o 88,9 % smurtautojų - vyrai. Smurto aukos dažniausiai kreipiasi pagalbos tik po kelių smurto atvejų, o tarp nukentėjusiųjų vyrauja situacijos, kai smurtas kilo iš vyrų pusės.
Net 53 % smurto artimoje aplinkoje patyrusių respondentų teigė, kad jokios pagalbos negavo ir niekas jos nepasiūlė. Dažniausiai pagalba ateina iš giminių (15 %), draugų (10 %) ar teisėsaugos institucijų (9 %), tačiau vis dar 60 % nukentėjusiųjų nesikreipė pagalbos.
Informacinės kampanijos ir visuomenės švietimas
Siekiant didinti visuomenės nepakantumą smurtui, keisti stereotipinį požiūrį bei viešinti specializuotos pagalbos centrų teikiamas paslaugas, organizuojamos informacinės kampanijos. Jos prasidėjo atsižvelgus į visuomenės apklausų duomenis, rodančius, kad 2019 m. tik 79 % gyventojų nepritardavo smurtui artimoje aplinkoje, o 2022 m. šis rodiklis išaugo iki 92 %.
Taip pat ženkliai padidėjo SKPC žinomumas: 2019 m. apie juos žinojo vos 0 % respondentų, o 2022 m. - jau 12 %. Pasitikėjimas policijos institucijomis ir pagalbos kreipimusi taip pat augo - 2022 m. į policiją kreipėsi daugiau nukentėjusių nei 2019 m.
Taip pat skaitykite: Valkininkų reabilitacijos centro istorija ir šiandiena
Mokymai ir specialistų kvalifikacijos kėlimas
Norint užtikrinti kokybišką pagalbą, organizuojami mokymai ir supervizijos visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems su smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais asmenimis. Šios priemonės skirtos gerinti pagalbos kokybę ir didinti specialistų gebėjimus atpažinti, reaguoti bei veiksmingai padėti nukentėjusiems.
Vietos bendruomenių vaidmuo - Naujieji Valkininkai
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos praktika turi būti taikoma ir mažesnėse bendruomenėse, kaip Naujieji Valkininkai. Čia svarbu užtikrinti, kad vietos gyventojai turėtų žinių apie galimus pagalbos kanalus, pajaustų saugumą kreiptis pagalbos ir matytų, kaip prevencinės priemonės formuoja sveikesnius tarpusavio santykius.
Vietos savivaldybės yra atsakingos už prevencinių veiklų įgyvendinimą, o bendradarbiavimas su SKPC ir nevyriausybinėmis organizacijomis yra labai svarbus siekiant efektyviai reaguoti į smurto atvejus.
Bendradarbiavimas ir koordinacija
Efektyvus smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos organizavimas reikalauja plataus institucijų bendradarbiavimo. Dėmesys yra skiriamas ne tik tiesioginei pagalbai nukentėjusiems, bet ir problemos prevencijai, informavimui, konsultavimui bei švietimui.
Tokia koordinacija leidžia užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ir kokybiška, atitiktų nukentėjusiųjų poreikius ir suteiktų galimybę mėginti nutraukti smurto ciklą šeimose.
| Rodyklė | Duomenys / Faktai |
|---|---|
| Užregistruotų pranešimų 2019 m. | 53 000 |
| Ikiteisminių tyrimų pradėti | 15-20 % nuo visų pranešimų |
| Smurto aukų dalis moterų | 80,2 % |
| Smurtautojų dalis vyrų | 89,8 % |
| Šeimose su smurtu moterų patirtis | 63,3 % |
| Kaip dažniausiai padedama nukentėjusiems | Giminaičiai 15 %, Draugai 10 %, Teisėsauga 9 % |
| Visuomenės nepakantumas smurtui (2022 m.) | 92 % |
| SKPC žinomumas (2022 m.) | 12 % |
tags: #naujieji #valkininkai #smurtas #seimoje