Smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje išlieka labai opi problema, ypač kai kalbame apie moterų ir vaikų saugumą bei teises. Nepaisant priimtų teisinių aktų ir reformų, smurtas šeimoje dažnai lieka už uždarų durų, o socialinių globos institucijų veikla neretai kelia papildomų iššūkių nukentėjusiems. Šioje apžvalgoje aptariami Naujuosiuose Valkininkuose veikiančių socialinės globos namų smurto atvejai, taip pat plačiau nagrinėjami teisės aktų trūkumai ir smurto priežastys Lietuvoje, ypatingai moterų su negalia padėtis.
Smurto artimoje aplinkoje situacija Lietuvoje
Lietuva pagal moterų nužudymų skaičių 100 000 gyventojų yra antra tarp 24 ES šalių (Eurostat, 2018). 2021 m. net 73 proc. nužudytųjų buvo moterys, o smurtas prieš moteris tiesiogiai arba netiesiogiai veikia ir jų vaikus, turėdamas ilgalaikį neigiamą poveikį emocinei ir psichinei sveikatai. Šis smurto ir prievartos ratas persiduoda iš kartos į kartą.
Policija 2021 m. gavo apie 58 000 pagalbos kreipimųsi dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau pagalbos kreipiasi tik 15 proc. nukentėjusiųjų. Tais pačiais metais Socialinių paslaugų ir socialinės paramos centrai (SKPC) suteikė pagalbą 11 651 asmeniui - tiek, kiek yra gyventojų Druskininkuose. Deja, tik dėl 1 iš 8 smurto atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o teisėsaugos institucijoms trūksta veiksmingų priemonių apsaugoti ne tik nuo fizinio, bet ir psichologinio, ekonominio ar seksualinio smurto.
Apsaugos nuo smurto orderis būtų svarbus įrankis, galintis užtikrinti 7 iš 8 nukentėjusiųjų apsaugą ir pagalbą, tačiau jo taikymas tebėra ribotas.
Teisinės reformos ir jų poveikis
2011 m. priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atliepė didelį visuomenės poreikį mažinti moterų diskriminaciją ir sustiprino lyčių demokratiją. Tačiau vėliau priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (VTAPĮ) sukėlė didžiulį viešą pasipiktinimą. Šis įstatymas, skirtas vaikų apsaugai nuo smurto, praktiškai paverčia motinas socialinių paslaugų subjektėmis, net jei jos pačios yra kompetentingos, turi pajamas, būstą ir sėkmingą profesinę karjerą.
Taip pat skaitykite: kur kreiptis patyrus smurtą artimoje aplinkoje Naujuosiuose Valkininkuose
Daugeliu atvejų smurto aukos susiduria ne tik su smurtautojais, bet ir su institucijų grasinimais atimti vaikus. Pvz., atvejo vadybininkai dažnai turi pernelyg didelius įgaliojimus, o jų veiksmai neretai yra entuziastingi, bet žalingi - institucinis smurtas įstatyme užkoduotas. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai gali kištis į moterų gyvenimą be pakankamų priežiūros mechanizmų ir atsakomybės, todėl įstatymo reformos yra būtinos.
Atvejų vadybos instituto trūkumai
- Institucijos turi pernelyg platų įgaliojimų spektrą kištis į šeimos gyvenimą.
- Neapibrėžta specialistų atsakomybė už žalingą elgesį ar perteklinį poveikį moterims ir vaikams.
- Negalima taikyti vieno modelio visiems, reikia individualių sprendimų rizikos ir atskirties grupėms.
Rekomendacijos
- Pašalinti atvejo vadybos institutą iš VTAPĮ.
- Sukurti specialų reagavimo mechanizmą nustatytam smurto faktui remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu.
- Atsisakyti Socialinių paslaugų įstatymo nuostatų taikymo asmenims, nepriklausantiems rizikos ar atskirties grupėms.
- Mokyti specialistus valstybės politikos, lyčių lygybės ir moterų žmogaus teisių srityse bei įtraukti specialias programas smurto prevencijai.
Moterys su negalia ir smurtas globos namuose
Lietuvoje moterys su negalia patiria ypatingai didelę smurto riziką, kuri dažnai lieka nepastebėta arba neįforminta oficialioje statistikoje. 2022 m. Lietuvos negalios organizacijų forumo atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė moterų su negalia bent kartą patyrė seksualinį smurtą, o 25 proc. - reguliariai (bent kartą per savaitę ar mėnesį).
Globos įstaigose, įskaitant Naujuosius Valkininkus, smurtas prieš moteris su negalia dažnai slepiamas arba neįvardinamas. Institucijos teigia, jog smurto nėra, nors tarptautiniai tyrimai rodo priešingai. Smurto formos globos įstaigose yra specifinės: manipuliacija pagalba, vaistų davimas ar atėmimas, judėjimo priemonių atiminėjimas - tai tik keletas žalingų praktikų.
Priežastys ir problemos
- Didelė priklausomybė nuo globėjų ir artimos aplinkos.
- Informacijos apie pagalbą prieinamumo stoka dėl negalios rūšies.
- Mažas skundų dėl smurto policijai ir teisėsaugai skaičius - tik penktadalis nukentėjusiųjų kreipiasi pagalbos.
- Sistemos nematomumas ir neadekvatus reagavimas į moterų su negalia poreikius.
Sprendimai ir rekomendacijos
- Organizuoti pagalbą pagal standartizuotas, aiškias tvarkas, kurios įtrauktų moteris su negalia.
- Užtikrinti ne tik pastatų, bet ir informacijos apie pagalbą prieinamumą visoms negalios rūšims.
- Nepalikti moterų su negalia vienų, suteikiant joms ne tik konsultacijas, bet ir visapusišką palydėjimą saugumo proceso metu.
Smurtas dėl lyties. Ar Lietuva pasiruošusi padėti moterims su negalia?
Naujųjų Valkininkų socialinės globos namų kontekstas ir iššūkiai
Nors konkrečių atvejų detalės Naujuosiuose Valkininkuose ne visada viešinamos, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos nuolat pabrėžia, kad smurto atvejai globos įstaigose yra realūs ir dažni. Atitinkamos institucijos dažnai neįvertina problemos masto ir neturi efektyvių prevencijos bei reagavimo mechanizmų.
Moterys, kurios patiria smurtą globos namuose, susiduria su dar viena tragedija - instituciniu smurtu, kai vietoje pagalbos jos tampa socialinių paslaugų įkyrios intervencijos objektais. Ši situacija reikalauja neatidėliotinų reformų ir visapusiško dėmesio nukentėjusiųjų teisių apsaugai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Valkininkų ligoninę
Socialinės globos namų vaidmuo smurto prevencijoje
- Užtikrinti skaidrumą ir žmogišką požiūrį į globojamus asmenis.
- Diegti efektyvias prevencijos priemones ir mokyti personalą atpažinti bei reaguoti į smurto požymius.
- Bendradarbiauti su teisėsaugos ir socialinėmis institucijomis siekiant sustiprinti apsaugą.
Visuomenės ir politikos požiūris
Visuomenės reakcija į teisės reformų trūkumus, smurto problemas ir moterų su negalia situaciją buvo intensyvi, kartais lydima protestų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pasipiktinimas visuomenėje yra teisėtas, o reformos negali būti grindžiamos vien tik emociniais išpuoliais ar „žemais minios instinktais“.
Politikams, ruošiantiems reformas VTAPĮ bei Mediacijos įstatymui, būtina atsižvelgti į moterų teisę nepatirti institucinio smurto ir pasiūlyti tvarius sprendimus, kuriuos remtų platesnė visuomenės dalis. Tai apima ir siekį sumažinti socialinę atskirtį, skatinti atsakingą asmenybės raidą bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms.
Taip pat skaitykite: Valkininkų reabilitacijos centro istorija ir šiandiena
tags: #naujieji #valkininkai #smurtas