Autizmas ir kalbos raidos vėlavimas vaikams: požymiai, priežastys, diagnostika ir pagalba

Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką ir išryškėja ankstyvoje veikystėje. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.

Kaip atpažinti autizmą ir kalbos raidos vėlavimą

Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5-2 metų amžiaus. Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant.

„Raudonos vėliavėlės“ ir ankstyvieji požymiai

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos;
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška;
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiulba, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba;
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.);
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio;
• 24 mėn. ir vyresnio amžiaus savarankiškai neištaria 1-2 žodžių frazės;
• vaikas nereaguoja į savo vardą arba labai retai reaguoja;
• vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai arba vyksta kalbos regressas (praranda turėtus kalbos ar socialinius įgūdžius);
• vaikas nerodo daiktų, nemojuoja atsisveikindamas, neseka tėvų žvilgsnio;
• dažnai kartoja neįprastus judesius (linguoja, sukasi, plasnoja rankomis);
• vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus.

Požymių visuma: autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio.

Kalbos ir neverbalinės komunikacijos sutrikimai

• Kalbos stoka arba vėluojanti kalbinė raida;
• Kūno kalbos, gestų stoka; sunkumai palaikant pokalbį; nesugebėjimas pasakoti;
• Sunkumai pradedant pokalbį ir jį palaikant; echolalijos;
• Kalbančių vaikų kalba yra specifinė: echolalijos - garsų, žodžių ar sakinių atkartojimas; dažnai klaidingai vartojami įvardžiai (nevartoja "aš", kreipiasi vardu arba "tu");
• Vaikui augant gali būti sutrikusi kalbėjimo prozodija: jie geriau supranta nei išreiškia mintis.

Socialinės sąveikos ir žaidimo ypatumai

Socialinės sąveikos sutrikimas gali pasireikšti akių kontakto stoka, noru bendrauti ir kurti santykius stoką, nemokėjimu sukurti abipusių santykių, socialinių taisyklių nesupratimu. Autistiški vaikai dažnai nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų, žaidžia vienpusiškai, funkcionaliai, laužo žaislus ar nesidomi bendrais žaidimais.

Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę.

Elgesio ypatumai ir sensoriniai sutrikimai

• Ribotas interesų ratas, reikalavimas laikytis rutinos;
• Susidomėjimas keistais dalykais, veiklomis, pavyzdžiui, domėjimasis daikto dalimi, o ne visuma;
• Stereotipijos: kartojami judesiai, pasikartojantis elgesys;
• Sensoriniai sutrikimai: padidėjęs jautrumas šviesai, garsui, drabužiams; kai kuriems vaikams regimąja informacija suvokiama žymiai geriau nei žodinė;
• Staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai, savistimuliacija - lingavimas, plasnojimas rankomis, plaukų sukimas ir kt.;
• Prarasti ar nesusiformavę įgūdžiai po tipiškos ankstyvosios raidos (regresija).

Autizmo priežastys ir paplitimas

Tiksli autizmo patogenezinė mechanika nėra iki galo suprasta. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu.

Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.

Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija, neurofibromatozė, tuberozinė sklerozė. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute atrastas genas HOXA1, kurį turi dalis autizmu sergančių asmenų. Taip pat autizmo atsiradimą gali lemti biocheminių procesų pakitimai (serotonino, epinefrino, norepinefrino kiekio pokyčiai).

Autizmo paplitimas auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68 vaikų, kitų - 1 iš 59. Remiantis kai kuriais tarptautiniais duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius paplitimas smarkiai padidėjo. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs

Diagnostika ir kam kreiptis

Autizmo diagnostika remiasi klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau-Kleffner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti.

Autizmo diagnostikai labai svarbus bendras sveikatos, neurologinis ir neuropsichiatrinis tyrimas. Nors yra publikacijų apie tam tikrus vaizdinius pokyčius, šiuo metu instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai nėra rutiniškai naudojami diagnostikoje. Pirmiausia, jei turite įtarimų, pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju, jis nukreips pas raidos specialistus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontrolinį sąrašą, kuriuo galima tirti apie 18 mėnesių amžiaus vaikus.

Gydymo ir terapijos galimybės

Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Šiuo metu dar nėra atrasto medikamento, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Medikamentinis gydymas dažniausiai orientuotas į susijusių simptomų mažinimą: vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai. Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau jie turi stiprų šalutinį poveikį.

Psichologinės ir pedagoginės priemonės: svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

Terapijų rūšys ir pavyzdžiai

• Taikomoji elgesio terapija (ABA) ir DTT;
• Esminio atsako mokymas (PRT);
• Kalbinės elgsenos (VB) terapija;
• Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM);
• Floortime (DIR), Son-Rise programa, Santykių vystymo terapija (RDI);
• TEACCH, SCERTS ir kiti modeliai;
• Logopediniai užsiėmimai, ergoterapija, sensorinės integracijos terapija, kineziterapija;
• Menų terapija, hipoterapija, delfinų ir gyvūnų terapijos, muzikos terapija;
• Dieta (pvz. be gliuteno ir kazeino) ir kiti alternatyvūs metodai - jų veiksmingumas nėra vienareikšmis ir turi būti vertinamas atsargiai.

Šiuo metu Lietuvoje naudojami metodai orientuoti į elgesio terapiją, tačiau trūksta santykį orientuotų modelių. Visa terapija turi būti individuali, remtis detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu, atsižvelgiant į gretutines ligas bei sutrikimus. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.

Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai

Kas padeda namuose ir mokykloje: praktiniai patarimai tėvams

• Mokykitės apie autizmą ir gilinkitės į savo vaiko elgesį: supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina;
• Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos - struktūra mažina nerimą;
• Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių; stebėkite kūno kalbą ir mokykitės suprasti, kaip vaikas komunikuoja;
• Skirkite laiko žaidimams: žaidimas moko ir lavina motorinius, kalbos bei socialinės sąveikos įgūdžius;
• Pritaikykite mokymosi metodus pagal vaiko mokymosi stilių: atraskite motyvuojančius veiksnius ir individualiai parinkite mokymo būdus;
• Naudokite vizualines priemones, tvarkaraščius ir laikmačius - vizualizuotas laikas ir užduotys suteikia daugiau kontrolės;
• Įtraukite specialistus ir ieškokite paramos bendruomenėse, dalinkitės patirtimi su kitais tėvais.

Įstaigos, specialistai ir prieinamumas Lietuvoje

Deja, visi medicinos centrai, skirti suteikti pagalbą šeimoms auginančioms vaikus su specialiais poreikiais, yra išsidėstę didžiuosiuose Lietuvos miestuose, mažesnės savivaldybės stokoja patyrusių specialistų bei resursų. Lietuvoje su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais dirbantiems specialistams bei jų šeimoms labai trūksta bendrosios informacijos apie šių sutrikimų ypatumus, kuri galėtų padėti tiksliau parinkti ir taikyti reikiamą gydymo metodiką.

Jeigu turite įtarimų, pirmiausiai pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Šis, įvertinęs požymius, nukreips jus pas raidos specialistus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Gyvenimo kokybė, stiprybės ir socialinė įtrauktis

Nors autizmas dažnai aptariamas per problemų prizmę, svarbu nepamiršti ir stipriųjų autizmo pusių. Daugelis autizmą turinčių žmonių pasižymi savybėmis, kurių dauguma neturi: gebėjimu sutelkti dėmesį į detales, aukštu tikslumu ar originaliu mąstymu. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.

Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.

Pasakojimai iš tėvų patirties

Kristinos pasakojime: Jokiomis ypatingomis ligomis nesirgo. Buvo jaukus, minkštutėlis vaik… Tik va, niekaip nedaugėjo žodžių. Neprakalbėjo. Tik darėsi vis labiau užsispyręs, namuose nuolat vertė daiktus, priešinosi bet kokiam mūsų „ne“, nemėgo, kai sesė bandydavo prisijungti pažaisti kartu, daug verkdavo. Įpusėjus trečius, prasidėjo „sprūdimas“ - kartais ėmė tarsi negirdėti mūsų, neatsigręždavo, nereaguodavo kviečiamas.

Laura rašo: Nuo gimimo buvo ramesnė už pirmagimę, galėdavo ilgiau pabūti viena… Metai, pusantrų, o mano pagrandukė vis dar „kūdikis“. Dingo mokėti žodeliai. Supratau, kad raidoje įvyko regresas ir „kažkas yra negerai“. Kaupiausi porą mėnesių kreiptis į daktarus… Kai vaikas pradeda kitaip bendrauti, rečiau reaguoja į aplinkinius, vengia akių kontakto ar stipriai prisiriša prie tam tikrų rutinų, tėvams natūraliai kyla klausimų.

Praktiniai užduočių pavyzdžiai diagnostikai ir lavinimui

• „Pagauk“ vaiko dėmesį ir tada parodyk jam kokį nors daiktą kitame kambario gale, sakydamas: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“;
• Pagauk vaiko dėmesį, tada duok jam mažą žaislinį puodelį ir arbatinuką sakydamas: „prašau įpilti man arbatos“;
• Paprašykite vaiko: „Kur yra lempa?“ arba „Parodyk man lempą“;
• Stebėkite, ar vaikas gali iš kaladėlių pastatyti bokštą, ar žaidžia funkcionaliai ar vaizduotės žaidimais;
• Vizualinės seka: naudokite paveikslėlių tvarkaraščius ir laikmačius (pvz., TIME TIMER), kad vaikas matytų ir suprastų laiko tėkmę ir dienos veiklą.

Simptomas	Kas rodo
Vėluojanti kalba	Nesako žodžių iki 16-24 mėn., nevartoja frazių
Akių kontaktas mažas	Socialinės sąveikos sutrikimas
Stereotipijos	Pasikartojantis elgesys, savistimuliacija
Sensoriniai reagavimai	Jautrumas garsams, šviesai, drabužiams

Mitai ir faktai

• Mitai: autizmą sukelia blogas auklėjimas ar skiepai. Faktas: autizmo priežastys susijusios su genetiniais ir biologiniais veiksniais, nėra įrodymų, kad auklėjimas ar vakcinos sukelia autizmą.
• Mitai: visi autistai yra vienodi. Faktas: autizmas yra labai įvairus - nebūna dviejų visiškai vienodų autistų.
• Mitai: autistai nenori bendrauti. Faktas: autistai nori bendrauti, dažnai tiesiog nežino kaip ar negali tai daryti įprastu būdu.

Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus.

tags: #vaikas #autistas #nekalba