Darbo kodekso (DK) nuostatos, susijusios su kompensacijomis už darbuotojo priemonių ir turto naudojimą bei automobilių amortizacijos kompensavimu, kelia nemažai praktinių klausimų. DK 219 str. kalba apie darbo įrankį. DK 31 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą.
Kompensacijų teisinis pagrindas ir apmokestinimas
Tokios kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka šias sąlygas: Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo. Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti. Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką.
Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
Laikytina, kad tokios konkrečiai nenurodytos, bet įstatyme numatytos kompensacijos galėtų būti priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu atitinka tokias sąlygas: Egzistuoja rašytinis darbo sutarties šalių susitarimas dėl darbuotojo priemonių ar turto naudojimo; Priemonės ar turtas turi būti naudojami (reikalingi) tik darbo funkcijoms atlikti; Kompensacija ar jos paskaičiavimo būdas turi būti nustatyti įmonės apskaitos ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo tvarką; Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Asmeninio automobilio naudojimas: pavyzdys
Pavyzdys: Kompensacija už automobilio naudojimą. Įsivaizduokime, kad darbuotojas, pagal susitarimą su darbdaviu, naudoja savo asmeninį automobilį darbo reikmėms. Darbo sutartyje aiškiai nurodyta, kad darbuotojas gauna kompensaciją už automobilio amortizaciją ir degalus. Įmonės vidaus taisyklėse nustatytas kompensacijos dydis, apskaičiuotas pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių ir degalų sąnaudas. Tokiu atveju, ši kompensacija gali būti laikoma neapmokestinama, jei atitinka visas aukščiau išvardintas sąlygas.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Gerbiami kolegos, kai darbuotojas nuomoja asmeninį automobilį įmonei, lyg ir nenauja. Nuomos sutartis , nuomos pajamos, GPM , deklaruojam ... Vienas žmogutis įkūrė UAB. Pirko iš uab pinigėlių mašiniuką ... nu, negi dar vieną pirks, kad po darbo namo parvažiuoti, ar savaitgaliui tėvukus aplankyti . Nepirks.
Dar variantas: nustatyti 1 pravažiuoto km. rinkos kainą (jei nuomotis mašiną). Tada kelionės lape įrašyti : "važiuota asmeniniais tikslais". Paskui pagal kilometražą išrašyti S.F. o vat čia tai įrankis... konkretus toks....
Darbo kodekso pakeitimai ir jų pasekmės
Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso (DK) pakeitimai, kurie reikšmingai paveikė darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kuro kompensavimo tvarką. Iki tol galiojusi galimybė mokėti kompensaciją, siekiančią iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, buvo panaikinta.
Paskutinė DK 144 str. 8 d. redakcija numatė, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos. Nuo 2023 m. birželio 1 d. ši nuostata nebegalioja.
Pirmieji pokyčiai įvyko nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo DK 144 str. pakeitimas dėl kompensacijos dydžio darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Iki tol darbuotojams už nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokama 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o nuo 2022 m. lapkričio 1 d. tokia kompensacija buvo pakeista į ne didesnę kaip 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Visgi nuo 2023 m. birželio 1 d. DK apskritai atsisakoma galimybės darbuotojams mokėti kompensaciją už darbą aukščiau nurodytomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: adaptacijos procesas
Praktiniai klausimai po įsigaliojimo
Iš to kyla kelios aktualios situacijos/klausimai: 1. Jeigu šiuo metu darbuotojo darbas atitinka aukščiau nurodytas sąlygas ir darbo sutartyje yra numatyta, kad darbuotojui mokama kompensacija, kaip elgtis po birželio 1-osios? DK 45 str. 1 d. nustato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Jeigu darbo sutartyje yra aiškiai numatyta kompensacija, vienašališkai jos atsisakyti negalima. Tokiu atveju, tęsiant kompensacijų mokėjimą, nuo jų reikės skaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas padidins darbdavio sąnaudas.
Taigi darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas.
Darbdavys gali siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas, atsisakant kompensacijų. Jei darbuotojas nesutinka, galima svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d.).
Ar galima traktuoti darbą kaip komandiruotę?
DK 107 str. 1 d. nustato komandiruotės apibrėžimą - tai darbuotojo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Tačiau darbuotojas, dirbantis kilnojamojo pobūdžio darbą, dažnai neturi nuolatinės darbo vietos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad komandiruote negali būti kvalifikuojamas darbas, atliekamas kitoje vietoje, negu įsikūręs ar nuolat veikia darbdavys, jeigu darbo sutartyje sulygta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinis modelis: tikslai ir perspektyvos
Jeigu darbo sutarties šalys susitarė dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, dienpinigiai gali būti laikomi darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis su visomis iš to išplaukiančiomis mokestinėmis pasekmėmis. Kitaip tariant, darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.
Nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Kitaip tariant, galima daryti išvadą, kad darbuotojo išvyką laikyti komandiruote galima tik tada, kai darbuotojas turi nuolatinę darbo vietą ir iš jos išvyksta.
Praktinės rekomendacijos darbdaviams
- Jeigu darbo sutartyje „juodu ant balto“ su darbuotoju buvo sutarta dėl kompensacijų mokėjimo, vienašališkai pakeisti tokią sąlygą ir kompensacijų nebemokėti (nors ir pasikeitus DK) būtų neteisinga.
- Jeigu iki birželio 1-osios kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir jos nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1-osios iš DK pašalinus tokią galimybę, kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos.
- Darbdaviai turi tinkamai pasiruošti artėjantiems pokyčiams: atnaujinti vidaus taisykles, apskaitos politiką ir suderinti darbo sutartis su darbuotojais.
Kiti svarstymai ir realios situacijos
Ar tema perkeliame i situacija - Darbuotojas suteikia automobiliu naudotis panaudos būdu (del savininku nemanau kad neverta diskutuoti nes dazniausiai jie ne įmonės darbuotojai): įmonė kompensuoja darbuotojui nusdėvėjima t.y. GPMĮ 17 str. DK 219 straipsnis. Kalba eina apie automobilių amortizacijos išlaidų kompensavimą biudžetininkams. Kas tai per dalykas? Ar tai tas pats kaip ir automobilio (kaip įrankio?) nusidėvėjimas pagal DK nuostatas. Jeigu ne, reiškia - apmokestinamosios pajamos. Jeigu taip, tai skaitom Vyriausybės nutarimą Nr.
Kas tai per dalykas? Ar tai tas pats kaip ir automobilio (kaip įrankio?) nusidėvėjimas pagal DK nuostatas. Jeigu ne, reiškia - apmokestinamosios pajamos. Jeigu taip, tai skaitom Vyriausybės nutarimą Nr. Na biudžetinė biudžetinei nelygi. Budžetinėms įmonėms galiojanti tvarka yra parašyta, tai jeigu privatininkams niekas nenustato konkrečiai tvarkos, reiškiasi, kad jos ir nėr.
Jei darbdavys nesuteikia darbuotojui automobilio, nors jis būtinas prekėms išvežioti, tai gal tas darbuotojas ant kupros jas išnešios? Deja, šiandien kiti laikai, žmogus jau savo šešėlio bijo ir jaučiasi skolingas valstybei net už tai, kad dar šiaip taip gyvena...
Kaip pateikti ieškinį dėl sumažėjusios vertės (5 svarbiausi dalykai, kuriuos reikia žinoti)
Kas dar svarbu žinoti
Minėto DK 31 str. 1 d. kontekste kompensacijos yra galimos už tokius atvejus, kai darbuotojas darbo funkcijų atlikimui naudoja savo automobilį, telefoną, kompiuterį, įrankius ir pan. Toliau pateikiame advokato išaiškinimą. Kas keičiasi ir kaip reaguoti į pokyčius?
| Aspektas | Prieš pakeitimus | Po pakeitimų |
|---|---|---|
| Kompensacijos už kilnojamą darbą | Galima mokėti iki 50% arba 30% bazinio darbo užmokesčio (priklausomai nuo laikotarpio) | Šalintina - galimybė mokėti panaikinta nuo 2023-06-01 |
| Neapmokestinamos kompensacijos už priemonių naudojimą | Galimos, jei atitinka sąlygas | Lieka galimybė, bet reikalingi raštiški susitarimai ir apskaitos politika |
| Komandiruotės traktavimas | Dienpinigiai neapmokestinami, jei tai tikros komandiruotės | Sunkiau taikyti darbuotojams be nuolatinės darbo vietos; gali būti prilyginta atlyginimui |
Visą dieną pašvenčiau aiškinimuisi šito reikalo privačiame versle. Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas komentuoja šiuos pokyčius ir jų įtaką darbdaviams bei darbuotojams. Toliau pateikiame advokato išaiškinimą.
Visgi, nepaisant aukščiau nurodytos teisinės argumentacijos, akivaizdu, kad darbo rinkoje egzistuoja tokia situacija, kai tam tikruose sektoriuose asmenų darbas kelionėse ar susijęs su važiavimais yra traktuojamas kaip komandiruotė, o tokios komandiruotės metu mokami dienpinigiai nėra apmokestinami. Belieka spėlioti, ar tokia faktiškai besiklostanti praktika liks galioti ir po birželio 1-osios dienos, kai kitų būdų kompensuoti darbuotojui už specifinio pobūdžio darbą (kelionėje, važiavimų metu) neliks.