Nuo 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Darbo kodekse įsigaliojo reikšmingi pakeitimai, kurie visiškai panaikino kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį. Šie pokyčiai įtakoja darbuotojų, dirbančių atliekant kilnojamojo pobūdžio darbą, kompensacijų mokėjimo tvarką ir darbo sutartis.
Kompensacijų už kilnojamojo darbo pobūdį aktualijos iki 2023 m. birželio 1 d.
Iki 2022 m. spalio 31 d. pagal Darbo kodeksą darbuotojams, kurių darbas buvo kilnojamojo pobūdžio, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su kelionėmis bei važiavimu, buvo mokamos kompensacijos už padidėjusias su tokiu darbu susijusias išlaidas. Šių kompensacijų dydis negalėjo viršyti 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos buvo mokamos tik tuomet, kai darbuotojui nebuvo apmokamos komandiruotės išlaidos (dienpinigiai).
VMI duomenimis, didelis kompensacijų išmokėjimas buvo ypač pastebimas statybų, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygomis atliekamuose darbuose. Pavyzdžiui, 2020 metais Lietuvoje beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą beveik 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų. Vien statybų sektoriuje 1,9 tūkst. įmonių beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų, kas sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų.
Statybų sektoriuje per penkerius metus kompensacijų suma išaugo 3,25 karto - nuo 22 mln. eurų 2016 m. iki 71,6 mln. eurų 2020 m. VMI šią sritį vertino kaip rizikingą, todėl jai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Kontrolės veiksmų metu nustatyta, kad dažnai kompensacijos mokamos kaip dalis darbo užmokesčio, neužtikrinant, kad jos atitiktų darbo funkcijas ar vietą - kompensacijos mokėtos net biuro darbuotojams.
Perėjimas prie ribojimų ir kompensacijų panaikinimo
Siekiant mažinti galimus piktnaudžiavimo atvejus ir pagerinti darbuotojų socialinę padėtį, 2022 m. birželio 28 d. priimtas Darbo kodekso pakeitimas, kuriuo nustatyti pereinamieji laikotarpiai. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. kompensacijos dydis buvo apribotas iki ne daugiau kaip 30 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, o nuo 2023 m. birželio 1 d. šios kompensacijos visiškai panaikinamos.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, advokatas Mantas Mikalopas pažymi, kad šiuo metu, jei darbo sutartyje yra numatyta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, vienšališkai jos nutraukti negalima be darbuotojo rašytinio sutikimo. Darbdavys, tęsiantis šios kompensacijos mokėjimą, privalės sumokėti nuo jos mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio, kas didins sąnaudas.
Situacijos po 2023 m. birželio 1 d.
- Darbo sutarties pakeitimai: Darbdavys negali vienašališkai pakeisti darbo sutarties sąlygų dėl kompensacijų mokėjimo, todėl būtinas darbuotojo sutikimas.
- Kompensacijų mokestis: Mokant kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį po birželio 1-osios, jos bus traktuojamos kaip apmokestinamos darbo pajamos.
- Darbo traktavimas kaip komandiruotė: Darbo kodekse komandiruotės apibrėžimas apima darbo pareigų atlikimą kitoje vietoje nei nuolatinė darbo vieta. Tačiau darbuotojai, kurių darbo sutartyse numatytas kilnojamojo pobūdžio darbas, dažnai neturi nuolatinės darbo vietos, todėl tokio darbo negalima traktuoti kaip komandiruotės.
- Dienpinigių mokėjimas: Mokant dienpinigius darbuotojams, dirbantiems kilnojamojo pobūdžio darbą, šie galimai bus prilyginami darbo užmokesčiui su visomis mokestinėmis pasekmėmis.
- Galimos kitos kompensacijos: Pagal DK 31 str. 1 d. darbdavys privalo suteikti darbo priemones, o jei darbuotojas naudoja savo, gali būti susitariama dėl kompensacijų jų naudojimui, kurios gali būti neapmokestinamos, jei atitinka tam tikras sąlygas.
Kompensacijų mokėjimas pagal naują Darbo kodekso tvarką
Nuo 2023 m. birželio 1 d. visiškai panaikinamas ankstesnis kompensacijų modelis už kilnojamojo darbo pobūdį. Anksčiau darbuotojams galėjo būti mokama iki 50 %, vėliau iki 30 % bazinio darbo užmokesčio kompensacijų už darbą lauke, kelionėse ar susijusį su važiavimu. Dabar tokios kompensacijos nepaskiriamos.
Mantas Mikalopas pabrėžia, kad šios pataisos reiškia, jog darbdaviai turi pereiti prie naujų darbo sąlygų ir kompensacijų mokėjimo būdų, nes vienašališkai nutraukti kompensacijos mokėjimą negalima. Darbdaviai gali siūlyti darbo sąlygų keitimą, o darbuotojai, nesutikę keisti sąlygų, gali būti net atleidžiami su įprastine išeitine kompensacija.
Alternatyvios kompensacijos galimybės
Panaikinus kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį, labiau išryškėja galimybė mokėti kompensacijas už darbo priemonių naudojimą, jeigu darbuotojas naudojasi savo transporto priemonėmis, įrankiais, telefonais ir pan. Tokios kompensacijos turi būti numatytos raštišku susitarimu, grindžiamos faktais bei ekonomiškai pagrįstos. Jas apmokestinimas gali skirtis nuo ankstesnio modelio.
VMI duomenys ir praktikų analizė
Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad kompensacijų išmokos už kilnojamojo darbo pobūdį Lietuvoje sparčiai augo. Pavyzdžiui, 2020 m. beveik 5 tūkst. įmonių išmokėjo 134,8 mln. eurų kompensacijų daugiau nei 90 tūkst. darbuotojų, o 2019 m. atitinkamai suma buvo 112,3 mln. eurų. Statybų sektoriuje šios kompensacijos sudarė daugiau nei pusę visų išmokų.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
VMI išskiria, kad tokios išmokos dažnai mokamos neatsižvelgiant į darbuotojų funkcijas ir vietą, kartais net biuro darbuotojams. Tai kelia susirūpinimą dėl galimo kompensacijų mokėjimo, kurie iš esmės yra darbo užmokestis, gali piktnaudžiavimų riziką. Todėl VMI ragina gyventojus pranešti apie pastebėtus pažeidimus.
Praktiniai aspektai: ūkininkų pavyzdys
Žemės ūkio sektoriuje, pradėjus sezoninius darbus, daugėja darbuotojų, kurie dirba lauko sąlygomis. Ūkininkai moka kompensacijas už darbą lauke pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 116. Tai leidžia kompensuoti padidėjusias išlaidas darbo lauke, bet griežtai kontroliuojant kompensacijų dydį (iki 50 proc. mėnesinio atlyginimo ar valandinio tarifo, tačiau ne daugiau kaip nustatyti dienpinigiai).
Praktinis pavyzdys: ūkininkas, priėmęs į darbą du darbuotojus, mokėjo jiems mėnesinį atlyginimą ir kompensacijas už darbą lauke, kurios uždirbamos atitinkamai per darbo dienas. Kompensacijų dydis, viršijantis tam tikrą normą, yra priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavime.
Darbdavių pasiruošimas pokyčiams
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” reikalavimu, panaikinus kompensacijas už kilnojamojo darbo pobūdį, darbuotojams pagerės socialinė padėtis, nes iki tol kompensacijos leido sumokėti mažiau mokesčių, mažindamos ligos išmokas, atostoginius ir būsimų pensijų dydį.
Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbdaviai turi tinkamai pasiruošti naujiems Darbo kodekso reikalavimams, atsižvelgdami į tai, kad kompensacijos skirtos padidėjusių darbuotojų išlaidų kompensavimui, o jų mokėjimas nebegalimas tam tikro pobūdžio darbams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Draudimas piktnaudžiauti ir darbų sutartys
Pagal Darbo kodeksą kompensacijų tikslas - atlyginti padidėjusias darbuotojo išlaidas, kurios atsiranda ne dėl darbuotojo valios. Kontrolės veiksmai ir VMI pozicija pabrėžia būtinybę teisingai klasifikuoti ir mokėti tokias kompensacijas, vengiant situacijų, kai jos tampa darbo užmokesčio dalimi.
Darbo sutarties pokyčiai turi būti vykdomi tik su darbuotojo raštišku sutikimu. Jei sutartis numato kompensacijų mokėjimą, jas nutraukti be susitarimo negalima. Darbdaviai gali pasiūlyti pakeisti darbo sąlygas, o darbuotojui nesutikus - svarstyti apie atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka.
Kiti svarbūs aspektai
Darbo teisėje naremtos kompensacijos turi aiškų pagrindą tiek teisiškai, tiek ekonomiškai. Kompensuojamos išlaidos turi būti faktiškos, pagrįstos ir susijusios su darbo funkcijomis. Pavyzdžiui, kompensacijos už papildomas išlaidas, tokias kaip maitinimasis lauko sąlygomis ar kelionių išlaidos, gali būti apmokestinamos.
Be to, personalo ir administravimo darbuotojams mokamos kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą yra neteisingos ir gali būti traktuojamos kaip pajamos, prilyginamos darbo užmokesčiui. Todėl svarbu teisingai nustatyti darbuotojų funkcijas ir darbo pobūdį.
| Laikotarpis | Kompensacijos dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki 2022-10-31 | Iki 50 % bazinio darbo užmokesčio | Galimos kompensacijos už kilnojamojo darbo pobūdį |
| 2022-11-01 - 2023-05-31 | Iki 30 % bazinio darbo užmokesčio | Sumažintas kompensacijų dydis pagal naują DK redakciją |
| Nuo 2023-06-01 | 0 % (panaikintos kompensacijos) | Kompensacijos už kilnojamojo darbo pobūdį visiškai panaikintos |
Apibendrinant, nuo 2023 m. birželio 1 d. darbdaviai ir darbuotojai turi prisitaikyti prie naujos kilnojamojo darbo pobūdžio kompensacijų tvarkos. Darbdaviai privalo teisingai koreguoti darbo sutartis, finansinius išmokėjimus ir užtikrinti, kad kompensacijos nebūtų mokamos kaip darbo užmokestis.
tags: #nauja #kilnojamojo #darbo #kompensacijos #apskaiciavimo #tvarka