Visais laikais visuomenė bandė šalinti nepageidaujamas žmonių veiklos formas. Metodai ir priemonės priklausė nuo socialinių ir ekonominių santykių, valdančiojo elito interesų. Socialinės „blogio" problemos visada pritraukdavo mokslininkų dėmesį.
Kas yra socialinės deviacijos ir kodėl jas svarbu nagrinėti
Straipsnyje nagrinėjamas elgesys, nukrypstantis nuo normų, bandoma paaiškinti sąlygas ir veiksnius, kurie lemia šio socialinio reiškinio priežastis. Filosofai ir teisininkai, gydytojai ir mokytojai, psichologai ir biologai nagrinėjo ir vertino įvairių rūšių socialines patologijas. Atskirų individų elgesys arba natūraliai atitinka socialinės raidos įstatymus, arba kartais gali būti jiems neadekvatus, konfliktuoti dėl iškraipytų asmens pažiūrų - religinių, subjektyvių, mitologizuotų.
Socialinės deviacijos gali turėti skirtingą reikšmę visuomenės plėtrai. Teigiamos deviacijos tarnauja kaip priemonė progresyviam visuomenės vystymuisi, didina organizatumo lygmenį, padeda įveikti pasenusius, konservatyvius ar reakcingus elgesio standartus. Kartu su teigiamų deviacijų augimu (visuomenės politinio aktyvumo, ekonominio verslumo, mokslinės ir meninės kūrybos) sustiprėja neigiamas nuokrypis - nusikalstamumas dėl savanaudiškų tikslų, gyventojų alkoholizmas ir narkomanija, nepilnamečių nusikalstamumas, amoralumas.
Sovietinės okupacijos palikimas ir jo poveikis
Prieš pradedant iškelti Lietuvoj giliausiai pasireiškiančias socialines problemas, reikia neužmiršti, kad lietuvių gyvenime dar neišblėso 50-ties metų sovietinės okupacijos paliktos marksistinės ideologijos pagrindai, kurie apima moralę, religiją, metafiziką, teisę, politiką, sąžinę, asmens supratimą bei vertinimą ir jų supančios aplinkos, kalbos, komunikacijos apraiškas. Visi šie elementai per 50 metų giliai buvo įspausti į žmogaus dvasinę mąstyseną bei elgesį ir 50-ties metų patirtis negali lengvai išnykti, nepalikus pasekmių, turint galvoje, kad pagal Marksą, dominuojančios, valdančios klasės galvosena apsprendžia ir dvasinę tautos mąstyseną.
Ekonominės priežastys: skurdas, nepritekliai, užimtumas
Skurdas ir nepritekliai žlugdo ir apsunkina didelę dalį mūsų tautos. Tai pasireiškia ekonominiu nepritekliumi, kuris užkerta žmonėms atrasti atsakymus į savo esminius gyvenimo poreikius. Kalbėdama šiuo klausimu, remiuosi prof. habil. dr. Algio Šileikos tyrimais.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pagal dr. Šileiką, šiuo metu pripažintas minimalus pragyvenimo lygis asmeniui 110 lt., o 1996 m. buvo 90 lt. Žmonių asmeninės pajamos įvairios - vidutiniškai miesto gyventojui - 350 lt., kaimo - 268 lt. mėnesiui. Bendras vaizdas gal ir neatrodytų labai baisus, bet išryškinus atskirų kategorijų žmonių įplaukas, paaiškėja, kad 1996 m. Vilniaus senamiestyje padaryti tyrimai parodė, kad tose šeimose, kur augo 1 vaikas - šeimos nariui per mėnesį teko 209 lt; kur 2 vaikai - 116 lt.; kur trys vaikai - 78,71 lt.
Turint galvoje, kad sostinės pajamų lygis yra aukštesnis, tai aplamai daugelis šalies socialinių-ekonominių grupių gal net 50 ar net 70% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Siekiant išvengti ir pagerinti šią situaciją, sunkus atsakomybės vaidmuo teks socialinės apsaugos institucijoms.
Alkoholizmas, narkomanija ir kiti elgesio sutrikimai
Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška. Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.
Narkomanija taip pat priskiriama prie socialinių deviacijų. Straipsnyje nurodoma, kad narkomanijos statistika ir prevencija yra svarbios temos, kurias reikia gilinti ir įtraukti į socialinės politikos priemones.
Nusikalstamumas ir jaunimo problemos
Nusikaltimai yra kiti sunkiai kontroliuojami problematiški pasireiškimai įvairiais būdais, formom ir įvairiose srityse. Dažnai vadinamose asocialiose šeimose atsiranda skriaudžiami, išnaudojami, neprižiūrimi vaikai - jaunuoliai, kurie atimami iš šeimų ir auga institucijose, o jų šeimos lieka atmestos, kaip nereikalingas elementas. Tokiu sprendimu vaikas ar jaunuolis pastatomas prieš labai neigiamą ateitį, nes kiekvienam vaikui yra svarbūs šeimos tarpusavio santykiai, priklausomumas, šeimos dvasia.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Dar viena gana ryški problema - Savižudybė, kuri ypač pasireiškia jaunų žmonių tarpe. Pagal statistikas, Lietuvoje kasmet nusižudo 30-40 jaunuolių ir merginų nuo 15 iki 19 metų amžiaus; ir vaikai nuo 10 iki 14 metų. Pagal psichologės Danutės Gailienės šios problemos analizę, 1995 metais Lietuvoje 100.000 gyventojų teko 46 nusižudžiusieji.
Kas priveda prie savižudybių - ryšku: nusivylimas, nevilties situacijos, bejėgiškumas, desperacija, poreikių nepatenkinimas, frustracijos, intereso ir mąstymo akiračių susiaurėjimas, pasitraukimas į nebūtį.
Šeima kaip prevencinė priemonė
Pagrinde yra svarbu išvystyti sveiką šeimos gyvenimą, kad joje sveikai subręstų žmogus. Pagrinde yra trys pagrindiniai poreikiai: fiziniai, intelektualiniai ir jausminiai. Vaikui svarbu jo fizinis vystymasis ir organinių poreikių patenkinimas. Mokymas ir auklėjimas išugdo vaiko intelektualinį potencialą, o jo santykis šeimoje suformuoja sveiką jausmingumą ir emocijas.
Šeimoje vaikas turi jausti saugumą, kuris pasireiškia meile, supratimu ir pastovumu. Svarbu, kad šie visi elementai būtų tikri, o ne vaizduojami. Vaikas pajaučia netikrus šeimos jausmus, pasireiškiančius perdėtu lepinimu. Svarbu, kad vaikas nebūtų įtrauktas į šeimos konfliktus, kur jis būtų priverstas palaikyti vieno ar kito tėvų pusę.
Mūsų konstitucijoj yra pabrėžtas faktas, kad „Šeima - visuomenės, tautos pagrindas“. Rimtai susirūpinkim, kad šis pabrėžtas faktas neliktų ant popieriaus, o taptų prasminga gyvenimo realybė. Todėl norint užbėgti už akių įvairiems tautą ir visuomenę griaunantiems išgyvenimams, pradėkim rimtai sudaryti sąlygas sveikam šeimos gyvenimo pasiruošimui ir esminių poreikių patenkinimui.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Prevencinės programos ir socialinė politika
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas preventyvinių programų palaikymui ir išvystymui, į ką įeina tam gerai organizuotos jaunimo stovyklos, laisvalaikio užsiėmimai, pagalba esminių poreikių sveikam išgyvenimui. Beveik visoje Lietuvoje veikia „Carito“ vadovaujami Šeimų konsultacijos centrai, Pedagoginiai ir psichologiniai centrai švietimo srityje.
Vaikų globos ir apsaugos institucijose prižiūrimi nuo šeimų atskirti nuskriausti ar neprižiūrimi vaikai ar jaunuoliai, kad jiems būtų užtikrintas saugumas, o šeimai išvystyta reikalinga pagalba. Šiaulių Pedagoginis universitetas jau mėgina rengti soc. darbuotojus, vadinamus soc. pedagogus.
Mano profesinis darbas Lietuvoje prasidėjo sveikatos srityje - Kauno med. akademijoj ir išvystė jau realizuotą pagalbos metodiką, ruošiant profesionalus slaugos fakultete, o nuo šio rudens pradėti ruošti medikaliniai socialiniai darbuotojai. Šių visų čia iškeltų problemų pagalbos išvystymui mėgina giliai įsijungti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir Mokslo ministerija, Kauno medicinos akademija.
Iš širdies: karjera be IG filtrų | Ingrida Šimonytė
Institucinės priemonės ir jų reikšmė
Visuomenėje egzistuoja mechanizmai, skirti socialinėms problemoms mažinti: socialinė politika, pedagoginės ir psichologinės institucijos, vaikų globos įstaigos, konsultacijos centrai. Kun. Viktoras Kriščiunevičius, buv. Detroito lietuvių Dievo Apvaizdos parapijos klebonas, rugpjūčio 22 d. atšventė savo 75 m., o tokie bendruomeniniai lyderiai ir organizacijos padeda formuoti pagalbos tinklus.
Pagrindinės rekomendacijos veiksmingai prevencijai
- Sutelkti dėmesį į šeimos stabilumo stiprinimą ir parengiamąsias programas būsimiems tėvams.
- Vystyti preventyvines programas jaunimui: stovyklos, laisvalaikio užsiėmimai, ugdomieji projektai.
- Gerinti socialinės apsaugos sistemas, kad minimalus pragyvenimo lygis atitiktų realius poreikius.
- Plėtoti prevencines programas nuo alkoholizmo ir narkomanijos, remti gydymo ir reintegracijos centrus.
- Plėtoti mokymą ruošiant profesionalius socialinius darbuotojus ir soc. pedagogus.
- Stiprinti bendruomeninį darbą ir nevyriausybines organizacijas, kurios teikia konsultacijas šeimoms.
Socialinių problemų įtaka ir sektorinės sritys
1. Socialinių problemų įtaka bendram vidaus produktui.
1.1. Gyventojų senėjimas.
1.2. Gimstamumas.
2. Bedarbiai - atskira socialinė grupė.
2.1. Bedarbystės lygis.
2.2. Moterų nedarbas.
3. Skurdo ir užimtumo problemos.
4. Narkomanija.
4.1. Narkomanijos statistika.
4.2. Narkomanijos prevencija.
5. Socialinė politika Lietuvoje. Darbo pakeitimo garantija.
| Problema | Pagrindinės priežastys | Prevencijos priemonės |
|---|---|---|
| Skurdas | Žemos pajamos, nedarbas, istorinės pasekmės | Didinti minimalų pragyvenimo lygį, socialinės paramos programos |
| Alkoholizmas | Emociniai konfliktai, socialinė izoliacija | Gydymo programos, šeimos konsultacijos, prevencinės kampanijos |
| Narkomanija | Prieinamumas, jaunimo socialinė marginalizacija | Prevencija mokyklose, gydymas, reintegracija |
| Jaunimo savižudybės | Nusivylimas, neviltis, socialinė atskirtis | Psichologinė pagalba, švietimas, bendruomeninės programos |
Visapusiškas požiūris, apimantis šeimos, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sektorius, leidžia kompleksiniu būdu mažinti socialines deviacijas ir kurti patvarias prevencijos sistemas. Visuomenės atsakomybė, kvalifikuotas specialistų rengimas ir aiškiai apibrėžta socialinė politika yra būtini žingsniai siekiant sumažinti neigiamų deviacinių reiškinių įtaką.
tags: #socialines #deviaciju #problemos