Bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijų ir veiklos srities reglamentavimas yra svarbi Lietuvos sveikatos sistemos dalis, užtikrinanti kokybišką slaugos paslaugų teikimą. Lietuvos medicinos norma MN 2012 reglamentuoja slaugytojų praktiką, jų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Ši norma yra svarbi Lietuvos sveikatos sistemos dalis, užtikrinanti kokybišką slaugos paslaugų teikimą.
Teisinis pagrindas ir susiję teisės aktai
Teisės aktai, reglamentuojantys sveikatos priežiūrą Lietuvoje, sudaro pagrindą slaugytojų kompetencijų apibrėžimui. Štai keletas svarbiausių teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą Lietuvoje:
- 1994-07-19 Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas Nr.
- 1995-06-06 Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas Nr.
- 1996-05-21 Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas Nr.
- 1996-09-25 Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymas Nr.
- 1996-10-03 Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas Nr.
- 1997-03-25 Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas Nr.
- 1998-06-16 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr.
- 1999-01-12 Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas Nr.
- 1999-05-20 Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas Nr.
- 2000-04-11 Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatymas Nr.
- 2001-06-28 Lietuvos Respublikos slaugos praktikos įstatymas NR.
- 2002-05-28 Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas NR.
- 2006-06-22 Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr.
Taip pat svarbu paminėti Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Strasbūras, 1987 metų lapkričio 26 diena (įsigaliojo 1993-03-01), kuri įtakoja tarptautinius žmogaus teisių standartus sveikatos priežiūros srityje.
Medicinos normos ir ministro įsakymai, susiję su slauga
Bendrosios praktikos slaugytojų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuojanti medicinos norma, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ įgyvendina vieną iš Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos krypčių - plėsti slaugytojų kompetencijas, perduoti daugiau funkcijų slaugos personalui.
Šioje medicinos normoje yra nustatyta kompetencija, kurią turi turėti bendrosios praktikos slaugytojai, tačiau slaugytojams dar nėra suteikta laisvė savarankiškai priimti sprendimus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. V-644 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 60:2011 „Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė” patvirtinimo“ ir kiti ministro įsakymai taip pat apibrėžia atskirų specializacijų standartus.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Slaugos paslaugų teikimo institucinė struktūra
Slaugos paslaugas Lietuvoje teikia licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla turinčios įstaigos: pirminės sveikatos priežiūros centrai (toliau - PSPC), šeimos gydytojų kabinetai, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, ambulatorijos, poliklinikos, ligoninės, globos įstaigos. Šios įstaigos yra valstybinės, savivaldybių arba privačios.
Tačiau pripažįstama, kad pirminėje sveikatos priežiūros grandyje išlieka eilės patekti pas šeimos gydytojus, ryškūs kaimo ir miesto netolygumai; nepakankamai gerai funkcionuoja slaugos paslaugų namuose sistema, nepakankamos jos apimtys.
Personalo statistika ir migracijos poveikis
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2013 m. balandžio 18 d. išleistoje 2012 m. personalo ataskaitoje Nr. 3 pateikiami duomenys, kad Lietuvoje licencijas verstis slaugos praktika 2012 m. turėjo 22 701 slaugytojas, o verstis gydytojų praktika - 12 506 gydytojai. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro 2013 m. išleistame leidinyje „Lietuvos sveikatos statistika 2012“ nurodoma, kad 2012 m. Lietuvoje dirbančių slaugytojų skaičius 10 000 gyventojų buvo 76,7.
Ministerija pateikia informaciją, kad slaugytojų skaičiui turi įtakos ir migracija: 2004-2012 metais 1443 slaugytojams išduotos Europos Parlamento ir Tarybos 2005/36/EB atitikimo direktyvai pažymos. Tai liudija apie ketinimus dirbti užsienyje, tačiau tik 158 slaugytojai deklaravo savo išvykimą iš šalies.
Specializacijos ir išplėstinė slaugos praktika
Šiuo metu Lietuvoje patvirtintos penkios slaugos specializacijos (psichikos sveikatos slaugos, anestezijos ir intensyviosios terapijos, bendruomenės slaugos, operacinės slaugos, skubiosios medicinos pagalbos). Stacionarines paslaugas teikiančiose ASPĮ būtų galima racionaliau panaudoti žmogiškuosius išteklius slaugytojams, įgijusiems papildomų kompetencijų, atitinkančių išplėstinės slaugos praktikos sampratą, priskiriant daugiau funkcijų, pavyzdžiui, teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas skubios pagalbos skyriuose, kai kuriuose skyriuose naktinių budėjimų metu, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Išplėstinės praktikos slaugytojų dalyvavimas komandos darbe leistų racionaliai planuoti darbo krūvius, pagerintų paslaugų kokybę (pavyzdžiui, išsamiai ir sistemingai planuojant ligonio išrašymą iš ligoninės). Moksliniai tyrimai, atlikti M. J. Cowan ir bendraautorių ir pateikti žurnale „Journal Nursing Administration“ 2006 Feb;36(2):79-85, atskleidžia, kad išplėstinės praktikos slaugytojų dalyvavimas komandos darbe leidžia sutrumpinti gydymo trukmę.
A. L. Silva-Smith ir E. Kotthoff-Burrell žurnale „Išplėstinės slaugos praktikos temų elektroninis žurnalas“ (2009 Nr. 9 (4)) publikuotame straipsnyje „Geriatric Content for All Nurse Practitioner Programs: A Population-Driven Imperative“ rašo, kad ypatingą reikšmę turi slaugytojai, stacionare dirbantys su kompleksinių ir sudėtingų sveikatos problemų turinčiais vyresnio amžiaus žmonėmis, tad daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, specialistų poreikis augs.
Mokymas, kvalifikacijos tobulinimas ir aukštasis mokslas
Šiuo metu egzistuojanti aukštojo mokslo sistema sudaro slaugytojams sąlygas mokytis visą gyvenimą: įgijus bakalauro laipsnį (įgijus profesinio bakalauro laipsnį - po papildomų studijų) galima tęsti studijas magistrantūroje, toliau ir doktorantūroje. Slaugytojai, įgiję slaugos magistro laipsnį, gali dirbti dėstytojais aukštosiose mokyklose.
Problemos, trūkumai ir siūlymai pertvarkai
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės valstybinio audito 2013 m. vasario 28 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-2-4 „Ar efektyvi šeimos gydytojų veikla?“ nurodoma, kad šeimos gydytojai funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, atlikti sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria tiesioginiam savo darbui - diagnostikai ir gydymui, nevykdo kitų pagal kompetenciją nustatytų funkcijų, kurioms vykdyti būtina gydytojo profesinė kvalifikacija.
Sprendžiant iššūkius, susijusius su sveikatos apsaugos sistemos efektyvumu, reikšmingas progresas gali būti pasiektas taikant socialines inovacijas, didinant prieinamumą, ypač kaimo vietovėse, keičiant darbo organizavimo sistemą medicinos priežiūros įstaigose, plečiant specialistų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje priemones. Bendrosios praktikos slaugytojų kompetencijų plėtra ir funkcijų delegavimas gali prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo perspektyvos Lietuvoje
Skundų nagrinėjimas ir kontrolė
Jeigu jus netenkino išvados dėl skundo ar laiku nesulaukėte atsakymo (nagrinėjimas užtruko ilgiau nei 20 dienų) skundą galite teikti ir Akreditavimo tarnybai.
Lentelė: Pagrindiniai slaugos sektoriaus rodikliai (2012 duomenys)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| Slaugytojų, turinčių licenciją (2012) | 22 701 |
| Gydytojų, turinčių licenciją (2012) | 12 506 |
| Slaugytojų skaičius 10 000 gyventojų (2012) | 76,7 |
| Slaugytojų, gavusių EP/T direktyvos pažymą (2004-2012) | 1443 |
| Išvykusių slaugytojų deklaruota (per tą patį laikotarpį) | 158 |
Reglamentai, normos ir ministro įsakymai, tokie kaip MN 28:2011, MN 60:2011, MN 70:2008 ir kiti, suformuoja aiškų teisinį lauko apibrėžimą slaugytojų teisėms, pareigoms, kompetencijai ir atsakomybei. Nors medicinos normose nustatyta kompetencija leidžia plėsti slaugytojų vaidmenį, dabartinės praktikos ribos riboja visišką savarankiškumą priimant sprendimus.
Praktiniai aspektai ir galimos iniciatyvos
- Skatinti išplėstinės praktikos slaugytojų rengimą ir integravimą į komandas stacionarinėse ir ambulatorinėse įstaigose.
- Deleguoti gydytojo funkcijas, kurios nereikalauja gydytojo profesinės kvalifikacijos, slaugytojams su atitinkama kvalifikacija ir atsakomybėmis.
- Gerinti slaugos paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse, stiprinant PSPC ir bendruomenės slaugos tinklus.
- Vykdyti nuolatinį slaugytojų kompetencijų vertinimą ir suteikti galimybę tobulinti kvalifikaciją magistrantūroje bei doktorantūroje.
Šiuolaikiniai pokyčiai sveikatos apsaugos srityje reikalauja aiškiai apibrėžtų teisinių normų ir praktinių priemonių, leidžiančių maksimaliai panaudoti slaugytojų potencialą. Bendrosios praktikos slaugytojo kompetencijų apibrėžimas pagal ministro įsakymą yra vienas iš žingsnių link efektyvesnės, prieinamesnės ir pacientui draugiškesnės sveikatos priežiūros sistemos.
tags: #nauja #bendrosios #praktikos #slaugytojo #norma