Pensijų indeksavimas yra svarbus procesas, užtikrinantis, kad senatvės pensijos, negalios, našlių ir našlaičių pensijos bei kitos išmokos išlaikytų perkamąją galią. Lietuvoje pensijos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją ir infliacijos rodiklius.
Kaip indeksavimas vyksta dabar
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Pensijų indeksavimas - tai planuojamas indeksavimas (didinimas) pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą. Šiuo metu indeksuojamos pareigūnų pensijos.
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Praktikoje vienų žmonių pensija padidėja mažiau nei vidutiniškai, kitų - daugiau. Padidėjimas skirsis priklausomai nuo pensijos dydžio.
Orientaciniai pavyzdžiai
Štai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius: Jei 2025 metais žmogus gavo apie 474 eurų pensiją, 2026 metais jo pensija sieks apie 527 eurus, tai yra padidės maždaug 53 eurais. Jei gavo 575 eurus, 2026 metais gaus apie 639 eurus, arba 64 eurais daugiau. Jei 2025 metais pensija buvo 624 eurai, 2026 metais bus apie 694 eurai, arba apie 70 eurų didesnė. Jei šiais metais žmogus gavo 724 eurus, 2026 metais gaus apie 805 eurus, arba 81 euru daugiau. Jei gavo 944 eurus, gaus apie 1 053 eurus, tai yra 109 eurais daugiau.
Taip pat skaitykite: Našlių pensijų reforma
Kaip apskaičiuojama pensija ir kas lemia indeksavimo poveikį
Daugeliu atveju apskaičiuoti savo socialinio draudimo pensijos padidėjimą galima žinant kelis paprastus principus. Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai: žmogaus sukauptas stažas, pensijai jo įgyti apskaitos vienetai, galiojantis bazinės pensijos dydis, apskaitos vieneto vertė. Norint suprasti, kiek padidės pensija dėl indeksavimo, reikia žinoti savo stažą, apskaitos vienetų skaičių bei išėjimo į pensiją metus.
Senatvės pensija, kai stažas mažesnis arba lygus būtinajam
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Žemiau pateikiami bazinės pensijos dydžiai ir apskaitos vieneto vertė 2025 ir 2026 metais: Rodiklis 2025 m. 2026 m. Bazinė pensija 298,45 Eur 327,91 Eur Apskaitos vieneto vertė 7,16 Eur 8,11 Eur
Pavyzdys: Petras išėjo į pensiją 2025 metais, kai būtinasis stažas buvo 34 metai. Jis turi sukaupęs 33 metus stažo ir 32 apskaitos vienetus. 2025 metais Petro pensija yra: 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur 2026 metais jo pensija bus: 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur
Taip pat skaitykite: Sąlygos našlių pensijai gauti
Senatvės pensija, kai stažas didesnis už būtinąjį
Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui. Žmogaus turimas stažas padalijamas iš tais metais galiojusio būtinojo stažo. Gautas skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdys: Danguolė išėjo į pensiją 2018 metais, kai būtinasis stažas buvo 30,5 metų. Danguolė įgijo 42 metus stažo ir turi 40 apskaitos vienetų. 2025 metais Danguolės pensija yra: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 298,45 = 410,98 Eur Individualioji dalis: 40 × 7,16 = 286,40 Eur Visa pensija: 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur 2026 metais Danguolės pensija bus: Bendroji dalis: 42 / 30,5 × 327,91 = 451,53 Eur Individualioji dalis: 40 × 8,11 = 324,40 Eur Visa pensija: 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur
Priemokos ir minimalūs dydžiai
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. 2025 metais jis siekė 450 eurų, o 2026 metais padidės iki 468 eurų. Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, priemoka mažesnė - ji priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Kiti svarbūs dydžiai 2026 metais: našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. Našlių pensijos ir vienišo asmens išmokos mokamos už einamąjį mėnesį, todėl didesnių sumų jų gavėjai sulauks sausį. Šalpos pensijų bazė didės iki 261 euro.
Taip pat skaitykite: Našlių pensijos gavimo sąlygos
Padidinus šį dydį, šalpos išmokos didės nevienodai - tai priklausys nuo konkrečios išmokos rūšies ir nuo to, kuriai gavėjų kategorijai žmogus priklauso. Mažiausias padidėjimas sieks 6,5 euro - tiek augs šalpos našlaičių pensija. Tuo metu didžiausias padidėjimas - 29,25 euro - bus taikomas tam tikroms šalpos negalios pensijų gavėjų grupėms.
Nuo 2026 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro. Padidintos valstybinės ir šalpos pensijos pasieks gavėjus nuo vasario, kadangi jos mokamos už praėjusį mėnesį.
Ilgalaikės perspektyvos ir rizikos
Tokią ateitį šalies pensininkams prognozuoja Lietuvos bankas (LB), artimiausių metų tendencijas trečiadienį pristatęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Pasak jos, būtent tokia situacija gali susiklostyti jau po kelerių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų. Lietuvos banko vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė problema yra Lietuvos visuomenės senėjimas. „Aiški tendencija yra ta, kad dirbančiųjų skaičius mažėja, pensininkų skaičius didėja ir tai reiškia, kad mažesnis skaičius žmonių turi išlaikyti didesnį skaičių pensininkų“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Anot jos, pagal naudojamas prognozes vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 metų išaugs nuo maždaug 21 proc. iki 30 proc. Tuo metu užimtųjų dalis gyventojų struktūroje sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4.
Įspėja, kad pensijos nebus didinamos. Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas, priminė LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė. „Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - aiškino K. Tamoševičienė.
K. Tamoševičienė taip pat perspėjo, kad indeksavimo stabdymai ilgainiui reikštų prastesnį pensijų ir atlyginimų santykį. Ekonomistė atkreipė dėmesį į vadinamąją pajamų pakeitimo normą, kuri parodo vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.
„Pajamų pakeitimo norma, kuri šiuo metu siekia apie 47 proc., per 10 metų laikotarpį sumažėtų iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų ji siektų tik vos virš 30 proc.“ Ji aiškino, kad tais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje. Lietuvos banko skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Galimi sprendimai ir jų pasekmės
Posėdyje taip pat svarstyta galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Vis dėlto K. Tamoševičienė pabrėžė, kad toks sprendimas problemą tik atidėtų. „Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad ir šiame scenarijuje dėl prastėjančios demografijos pakeitimo norma vis tiek palaipsniui mažėja“, - teigė K. Tamoševičienė.
Anot jos, siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Lietuvos banko vertinimu, net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų. Lietuvos banko atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabartiniai rezervai negali vienu metu atlikti tiek pensijų didinimo, tiek apsaugos nuo krizių funkcijos.
Apibendrindama K. Tamoševičienė nurodė, kad ilgainiui teks apsispręsti, kas turės prisiimti didėjančią finansinę naštą. „Iš esmės pasirinkimas yra, kas dalinsis sąnaudas - arba pensininkai, arba mokesčių mokėtojai, arba ateities kartos“, - aiškino K. Tamoševičienė.
Skaičiuoklės, pakopos ir pasirinkimai
Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje keičiasi antrosios pensijų kaupimo pakopos tvarka, todėl gyventojams atsiranda daugiau pasirinkimo ir lankstumo planuojant savo pajamas senatvėje. Pasak „Sodros”, skaičiuoklė sukurta taip, kad ja galėtų naudotis kiekvienas - net ir tas, kuris iki šiol nesidomėjo pensijų sistema. Ji kartu parodo prognozuojamą valstybinę senatvės pensiją ir galimas išmokas iš antrojoje pakopoje sukauptų lėšų.
Skaičiuoklė leidžia palyginti kelis skirtingus scenarijus: kai žmogus kaupia ar pradeda kaupti, kai sustabdo įmokas, kai nusprendžia pasitraukti iš kaupimo arba kai visai nekaupia antroje pakopoje. Sustabdžius įmokas, skaičiuoklė parodo, kaip tai atsilieptų pensijai, darant prielaidą, kad įmokos nebebūtų mokamos iki pat senatvės.
Naudotis skaičiuokle paprasta: prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros dauguma duomenų užpildomi automatiškai. Svarbu suprasti, kad pateikiamos prognozės yra orientacinės.
Svarbus pokytis - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Taip pat jau patvirtinta kitų metų pensijų anuiteto riba - 16 785 eurai. Tai reiškia, kad asmenys, pasiekę senatvės pensijos amžių ir sukaupę mažesnę sumą nei ši riba, galės visą turtą atsiimti vienkartine išmoka.
Kas keitė ir keičia politiką
Tarp Ruginienės pirmųjų darbų - antros pensijų pakopos peržiūra. Kandidate į socialinės apsaugos ir darbo ministres premjero Gintauto Palucko įvardinta Inga Ruginienė sako, kad pirmieji darbai, kuriuos ji planuoja įgyvendinti tapusi Ministrų kabineto nare - antros pensijų pakopos peržiūra bei spartesnis pensijų indeksavimas. Ji taip pat pažymėjo, kad prioritetus ...
Prieš rinkimus visi norėtų tapti Blinkevičiūte. Artėjant 2024-iesiems vis daugiau valstybės gyvenimui svarbių klausimų tampa įrankiais rinkiminėje kovoje, o nuo manipuliavimo skaičiais nesusilaiko ir sąžiningiausi politikai. Štai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neseniai pareiškė, kad „šita Vyriausybė kėlė pensijas stipriau... Remigijus Žemaitaitis. Dabar socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė planuoja padidinti vienišų žmonių pensiją 28 eurais. O nuo Naujųjų metų - dar keturiais eurais.
Statistika ir faktai
Šiuo metu senatvės pensijas Lietuvoje gauna daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys. Vidutinės senatvės pensija yra 745 eurai. Pensininkai, kurie turi sukaupę būtinąjį stažą, per mėnesį sulaukia vidutiniškai 805 eurus, o jo neturintys - 471 eurą siekiančias išmokas. Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc.
Ko tikėtis ateityje ir ką daryti dabar
Jeigu pensijų indeksavimo tvarka nesikeis, o darbuotojų skaičius ir jų algos keisis taip, kaip prognozuojama dabar, tuomet jau nuo 2030 m. pensijos nebus indeksuojamos. Tokią ateitį šalies pensininkams prognozuoja Lietuvos bankas (LB), artimiausių metų tendencijas trečiadienį pristatęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete.
Vien rezervo neužtektų. Anot jos, siekiant išlaikyti dabartinį pensijų lygį ateityje neišvengiamai tektų ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Lietuvos banko vertinimu, net ir naudojant rezervą pensijų indeksavimui, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų.
Supratimas, kaip veikia pensijų indeksavimo skaičiuoklė ir kokie veiksniai daro įtaką pensijos dydžiui, yra esminis kiekvienam būsimam pensininkui. Gyventojams verta domėtis savo stažu, apskaitos vienetais ir antrąja pensijų pakopa, naudotis „Sodros“ skaičiuokle bei sekti teisės aktų pokyčius.
Nuo ko priklausys Jūsų pensija?
Trumpa atmintinė
- Pensijos indeksuojamos pagal 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį.
- Indeksavimas gali būti sustabdytas, jei sistema taps netvari.
- Demografiniai pokyčiai mažina dirbančiųjų skaičių ir didina pensininkų dalį.
- „Sodros“ rezervai gali atidėti, bet ne išspręsti problemos.
- Gyventojams svarbu sekėti savo stažą, apskaitos vienetus ir kaupimą antroje pakopoje.
tags: #nasliu #pensiju #indeksavimas