Autistiško vaiko tėvai gali padaryti labai daug tam, kad padėtų savo vaikui susidoroti su sunkumais. Tačiau reikiamos pagalbos ir palaikymo gavimas šeimai taip pat labai svarbus. Kai auklėji autistišką vaiką, rūpestis savimi - tai ne egoizmas, o būtinybė. Emocinė jėga duoda žmogui galimybę būti gferesniu tėvu savo vaikui.
Kodėl muzika svarbi autistiškų vaikų ugdymui
Moksliniai tyrimai, muzikos pedagogų ir muzikos terapeutų patirtis rodo, kad muzika ugdymo procese yra tokia pat svarbi, kaip ir kalbos mokymas. Naujai atlikti neurologijos tyrimai atskleidžia, kad muzikinė veikla daro didelę įtaką žmogaus raidai, mąstymui, komunikavimui. Klausantis muzikos, ir ypač - aktyviai muzikuojant - dainuojant ar grojant, yra aktyvinama smegenų veikla, formuojasi naujos smegenų jungtys, pagerėja mokymosi gebėjimai, kalbos ir motorinės funkcijos.
Šis metodas paremtas prielaida, kad kiekvienas vaikas yra muzikali asmenybė, reaguojanti į muziką ir gebanti kurti muzikinius ryšius. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas negali būti tiriamas atsietai nuo kitų mokslo pažangos laimėjimų: muzikos terapijos, muzikinio ugdymo, kognityvinės muzikologijos, psichologijos, specialiosios pedagogikos ir tiksliųjų mokslų.
Muzikinio ugdymo poveikis ir galimybės
Muzikinis ugdymas padeda ne tik įgyti naujų gebėjimų, bet ir pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Muzikinis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas negali būti tiriamas atsietai nuo kitų mokslo pažangos laimėjimų. Įvairūs muzikinės raiškos elementai - ritmas, garso aukštis, tembras, dinamika, dermė - vienu metu „apdorojami“ tam tikruose abiejų smegenų pusrutulių centruose.
Muzikos terapeutų patirtis, kuri vis labiau pripažįstama Lietuvoje, galės iš esmės padėti muzikinio ugdymo specialistams. Muzikinis terapinis ugdymas, jo poveikis autistiškiems vaikams aptariamas Gerosios praktikos vadove, kuriame pateikiami muzikinio ugdymo srities mokslinių tyrimų apžvalga ir daug naudingos informacijos apie autistiškų vaikų raidos ir ugdymo ypatumus.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Projektai ir metodikos Lietuvoje: Gerosios praktikos vadovas
Leidykla „Šviesa“, siekdama prisidėti kuriant ir taikant naujus muzikinės veiklos metodus autistiškų vaikų pasiekimams skatinti bei tobulinant mokytojų kvalifikaciją, įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“. Bene vienas svarbiausių projekto darbų - siekiant aprašyti autistiškų vaikų muzikinio ugdymo metodus ir parengti mokytojus juos taikyti ugdymo procese, parengtas muzikinių ugdymo metodų gerosios praktikos vadovas.
Projekto rengėjai įvertino, kad Lietuvoje trūksta profesionalios, moksliniais tyrimais pagrįstos metodinės literatūros apie autistiškus vaikus, jų raidos ir ugdymo ypatumus, ugdymo metodus, o tokių vaikų kasmet daugėja. Siekiant jiems padėti buvo suburti įvairių sričių specialistai - muzikos mokytojai, muzikos terapeutai, specialieji pedagogai, mokslininkai ir kiti asmenys, dirbantys su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Metodinės rekomendacijos ir mokymai pedagogams
Siekiant projekto tikslų, buvo organizuojami susitikimai su muzikos pedagogais bei muzikos terapijos specialistais, sukaupta jų darbo ugdant autistiškus vaikus patirtis. Visa tai apibendrinus parengtos autistiškų vaikų ugdymo įtraukiant juos į muzikinę veiklą metodinės rekomendacijos. Metodinėse rekomendacijose pedagogai ras informacijos apie tai, kaip kurti autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdomąją aplinką, kaip elgtis su autistišku vaiku, kaip parengti ir pritaikyti ugdymo programą, organizuoti įvairią muzikinę veiklą, kaip įtraukti autistišką vaiką dirbant klasėje su kitais vaikais.
Įgyvendinant šį projektą ir siekiant pristatyti muzikinio ugdymo metodus, buvo parengta ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa. Remiantis ja, keturiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje - švietimo darbuotojams surengti mokymai. Juose dalyvavo 100 pedagogų. Mokymus vedė patyrę autistiškų vaikų muzikinio ugdymo ir muzikos terapijos specialistai Gerosios praktikos vadovo straipsnių autoriai.
Praktiniai muzikos ugdymo metodai, naudingi ruošiant vaiką konkursams
M. Jakubovskajos ir kitų pedagogų patirtis rodo, kad dainavimas - universaliausias muzikavimo būdas, kuris gali būti sėkmingai taikomas autistiškų vaikų muzikiniam ugdymui. Dainavimas unikalus savo kalbos ir muzikos sintezės fenomenu. Balso galimybių naudojimas yra labai efektyvus, ugdant autistiškus vaikus, jis padeda jiems įgyti ir kalbos įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos galimybės neįgaliesiems
IIM grindžiamas nerašytine muzikos mokymo tradicija ir prielaida, kad kiekvienas vaikas yra muzikali asmenybė. M. Jakubovskaja siūlo natų mokymą pakeisti mokymo sistema „Garsas - spalva“, kai kiekvienam garsui priskiriama atitinkama spalva. Toks metodas 1995 m. atėjo iš Olandijos ir iki šiol taikomas Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ neįgaliųjų orkestro „Spalvų muzikos“ praktikoje.
Imitacinio interpretavimo ir grojimo vaizdavimo metodai, taikomi su autistiškais mokiniais, leidžia vaikui palaipsniui įsisavinti veiksmus ir muzikinį bendravimą. Muzikinės veiklos pratybos, kurios apima paprastus ritminius pratimus, pakartojimus ir vizualinius simbolius, padeda vaikui jaustis užtikrintai scenoje ar konkurso situacijoje.
Ruošimosi konkursams rekomendacijos - tėvams ir pedagogams
- Išsiaiškinkite, kas sukelia Jūsų vaiko „probleminį” elgesį ir kas veikia teigiamas jo reakcijas. Kas veikia Jūsų vaiką kaip dirgiklis ir kelia stresą ar priešingai, ramina.
- Būkite nuoseklūs. Autistiškiems vaikams reikia laiko, kad adaptuotų įgūdžius, gautus vienoje aplinkoje, kitomis sąlygomis, įskaitant ir namų aplinką.
- Laikykitės dienotvarkės. Autistiški vaikai dažnai jaučiasi komfortiškiau, jei turi aiškiai struktūruotą tvarkaraštį - maitinimosi, terapijos, ugdymo įstaigos ir miego laikas.
- Skatinkite gerą elgesį. Teigiamas paskatinimas gali žymiai pagelbėti Jums judant į priekį, todėl aiškiai formuluokite, už ką giria teikite pagyrimus ir paskatinimus.
- Sukurkite saugią ir sensoriniu požiūriu pritaikytą aplinką, kurioje vaikas galėtų atsipalaiduoti ir jaustis apsaugotas prieš pasirodymą.
- Naudokite paveikslėlių (simbolių) dienotvarkes ir magnetines paveikslėlių korteles, kad vaikas „matytų“ pasiruošimo eigą ir laiko perspektyvą - tai mažina nerimą prieš konkursą.
- Praktikuokite sceninius pasirodymus laipsniškai: pradėkite nuo repeticijų saugioje aplinkoje, vėliau kvieskite mažą auditoriją, galiausiai - simuliuokite konkursinę situaciją.
- Įtraukite tėvus į repeticijas: šeimos palaikymas ir nuoseklumas namuose padeda įgūdžiams persikelti į scenoje reikalingą elgesį.
Konkrečios repeticijų struktūros pavyzdys
Pradėkite nuo trumpų 5-10 minučių muzikinių užsiėmimų, kuriuos palaipsniui ilginkite. Aiškiai suskirstykite repeticiją į etapus: apšilimas (garso ir kvėpavimo pratimai), pagrindinė dalis (dainos ar kūrinio mokymas dalimis), ritminiai pratimai ir užbaigimas (raminame vaiko sensoriką, pagiriame už pastangas).
Sensoriniai ir individualūs poreikiai ruošiant pasirodymą
Atkreipkite dėmesį į savo vaiko sensorinius pojūčius. Yra autistiškų vaikų, jautrių šviesai, garsui, skoniui ir kvapams. Kai kurie kaip tik yra gerokai mažiau jautrūs sensoriniams pojūčiams. Prieš konkursą įvertinkite atlikimo sąlygas: scenos apšvietimą, garso lygį, drabužių tekstūrą, publikos artumą. Jei reikia, pasiruoškite raminančias priemones ar alternatyvius garso sprendimus.
Psichologinis pasirengimas ir bendradarbiavimas
Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir ugdymo komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Kai tėvai ir pedagogai dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai.
Taip pat skaitykite: Muzikos terapijos poveikis autizmui
Jeigu tėvai naudojasi laikinu poilsio grafiku ir palaikymo grupėmis, tai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Pedagogai ir specialistai turi atsižvelgti į tėvų lūkesčius - valdyti jų norą greitai pamatyti rezultatus ir kartu aiškiai paaiškinti ilgalaikio, nuoseklaus darbo svarbą.
Individualizavimas: kaip pritaikyti programą kiekvienam vaikui
Kiekvienam vaikui reikia surasti atskirą būdą, kaip prie jo prieiti, kaip jį auklėti ir ugdyti. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimų turinčio vaiko ugdymo atvejis yra unikalus, nėra vieno ugdymo būdo, kuris tiktų visais atvejais, bet yra bendrieji ugdymo principai, kuriuos šių vaikų ugdytojams ir tėvams būtina išmanyti.
Prieš pradedant ruošti vaiką konkursui, būtina nustatyti bazinį vaiko įgūdžių lygį ir pagal tai išsikelti mažus, konkrečius tikslus. Mokymui galima naudoti begalę skirtingų daiktų, kortelių, garsų ir vizualių priemonių, pritaikytų pagal vaiko interesus ir sensorinius ypatumus.
Lentelė: pasiruošimo etapai ir priemonės
| Etapas | Veikla | Priemonės |
|---|---|---|
| Vertinimas | Įgūdžių lygio nustatymas, sensorinė analizė | Stebėjimo lapai, tėvų pokalbis, trumpi bandymai |
| Individualus planas | Tikslų nustatymas, programos pritaikymas | Muzikinės užduotys, „garsas-spalva“ kortelės |
| Repeticijos | Dalimis mokymas, ritminiai pratimaiai, scena pratimas | Instrumentai, vizualiniai simboliai, mažos auditorijos |
| Simuliacija | Pasiruošimas konkurso aplinkai, sensorinis pritaikymas | Apšvietimo ir garso imitacijos, raminančios priemonės |
Pasitikėjimo skatinimas ir sėkmės pavyzdžiai
Vykdant projektą paaiškėjo, kad Lietuvos muzikos terapijos bei muzikinio ugdymo specialistai yra pasiekę puikių rezultatų: atsakingai ugdomi net žymių autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai pradeda komunikuoti, kai kurie - kalbėti. Autistiški vaikai, kurių aukštas intelekto koeficientas, dalyvauja muzikos atlikėjų festivaliuose, tarptautiniuose dainos konkursuose, koncertuoja užsienio šalyse, yra netgi įgijusių aukštąjį muzikinį išsilavinimą ir dirbančių pagal šią specialybę.
Tokie pavyzdžiai įkvepia - jie demonstruoja, kad nuoseklus darbas, tinkamai pritaikyti metodai ir šeimos bei pedagogų bendradarbiavimas gali atverti vaikui duris į sceną ir konkursus, kuriuos jis gali įveikti su pasitenkinimu.
Rėmimasis tarpdisciplininiais tyrimais
Tarpdisciplininis požiūris - muzika, psichologija, neurologija ir kiti mokslai - leidžia geriau suprasti, kaip muzika veikia autistiško vaiko smegenis ir elgesį. Muzikos psichologija ir kognityvinė muzikologija tiria, kaip žmogus mokosi muzikos, kaip ją analizuoja ir kokį poveikį muzikos mokymasis bei muzikinė veikla turi žmogaus kognicijai.
Formuojant mokymo programas ir ruošiant vaikus konkursams būtina remtis naujausiais moksliniais tyrimais bei vietinių specialistų praktika, kaip tai darė leidyklos „Šviesa“ inicijuotas projektas.
Praktiniai patarimai tėvams prieš konkursą
- Mokykitės apie autizmą ir savo vaiko ypatumus - kuo daugiau žinosite apie ASS, tuo pagrįstesni bus Jūsų priimti sprendimai.
- Pradėkite dirbti nedelsiant. Kreipkitės pagalbos iškart, vos pradėjote įtarti, kad kažkas ne taip; nelaukite oficialios diagnozės.
- Skirkite laiko linksmybėms ir žaidimams - vaiko aktyvaus laiko metu suplanuokite laiko žaidimams, kurie leidžia jam atsipalaiduoti ir džiaugtis.
- Paruoškite vaiką vizualiomis dienotvarkėmis ir magnetinėmis kortelėmis - tai padeda „matyti“ laiko eigą ir mažina nerimą.
- Būkite kantrūs - neįmanoma nuspėti autizmo spektro sutrikimo eigos; neskubėkite su išvadomis dėl ateities, dirbkite nuosekliai.
Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių, todėl kiekvienas vaikas turi ir savo stipriąsias puses. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius. Muzika yra viena iš galingų priemonių, leidžiančių atrasti ir stiprinti šias stipriąsias puses, o ruošiant vaiką konkursams - sistemingas, tarpdisciplininis ir individualizuotas darbas duoda geriausius rezultatus.
tags: #muzikos #mokytoja #ruoianti #autistiskus #vaikus #konkursui