Kaip Gauti Socialinės Įmonės Statusą: Išsamus Motyvuoto Rašto Vadovas

Nuo 2024 lapkričio mėn. verslai gali oficialiai įgyti socialinio verslo statusą. Inovacijų agentūros Socialinio verslo platformaa tapo oficialiu socialinių veiklų registru Lietuvoje. Kviečiame susipažinti su dažniausiai užduodamais klausimais apie socialinio verslo statuso įgijimą.

Kas gali įgyti socialinio verslo (socialinės įmonės) statusą?

Socialinės įmonės statusas Lietuvoje suteikiamas juridiniams asmenims, siekiant skatinti tikslinių grupių asmenų integraciją į darbo rinką ir mažinti socialinę atskirtį.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą, jį įgyti gali užpildžius anketą bei pateikus duomenis Inovacijų agentūrai. Socialinio verslo statusą galima įgyti Inovacijų agentūros socialinio verslo platformoje, skiltyje „Statuso įgijimas“.

Statusą įgyti gali tik platformoje registruoti ir viešame verslų sąraše matomi vartotojai. Jei paskyros platformoje dar neturite, registruotis galite čia.

Paraiškos pateikimas ir vertinimas

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą, jį įgyti gali užpildžius anketą bei pateikus duomenis Inovacijų agentūrai. Inovacijų agentūra per 20 d. d. socialinio verslo subjekto statuso įgijimo tvarka įvertina pateiktų duomenų teisingumą. Inovacijų agentūra per 20 d.d. socialinio verslo subjekto statuso įgijimo tvarka įvertins pateiktų duomenų teisingumą.

Taip pat skaitykite: Efektyvus motyvacinis laiškas subsidijų pratęsimui: geriausios praktikos

Jeigu paraiška įvertinta ir nereikia teikti patikslinimų dėl pateiktos informacijos, socialinio verslo statuso patvirtinimas siunčiamas paskyroje nurodytu el. pašto adresu. Laiške nurodoma, kad jūsų paraiška buvo įvertinta ir jums suteiktas socialinio verslo statusas, prie laiško taip pat prisegamas tą patvirtinantis pažymėjimas .pdf formatu, kuriame nurodytas verslo pavadinimas ir statuso suteikimo data.

Gavau laišką iš Inovacijų agentūros dėl informacijos patikslinimo. Jei paraišką statusui įgyti pildo naujai įsteigtas SVV subjektas, paraiškoje įrašomi verslo planai, t. y. Paskutiniame žingsnyje pildant statuso įgijimo paraišką prašoma įkelti veiklos ataskaitą, tačiau verslą tik pradedame vykdyti ir tokios ataskaitos neturime.

Reikalavimai statusui suteikti

Socialinių įmonių tikslas - įdarbinant tam tikroms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį. Pagrindinis būdas pasiekti šį tikslą - įdarbinimas.

Socialinės įmonės statusas gali būti suteikiamas juridiniam asmeniui, kai darbuotojai, priklausantys Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms grupėms, sudaro ne mažiau kaip 40 procentų metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o tikslinėms asmenų grupėms priklausančių darbuotojų skaičius yra ne mažesnis kaip keturi.

Juridiniai asmenys, norintys gauti socialinės įmonės statusą, turi pateikti prašymą teritorinei darbo biržai. Kartu su prašymu privaloma pateikti veiklos (verslo) planą, kuris turi būti sudarytas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Taip pat skaitykite: informacija apie Jūrininkų ligoninės morgą

Veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijai

Plano atitiktį nustatytiems struktūros reikalavimams.
Plano aiškumą ir realumą.
Įmonės pasirengimą vykdyti veiklos planą.
Planuojamą veiklos teritoriją ir sritis.
Prekių ir paslaugų rinkos pagrįstumą.
Veiklos (verslo) rizikingumą.
Planuojamų įdarbinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių.
Planuojamų sukurti naujų darbo vietų skaičių.
Tiesioginį ir netiesioginį poveikį regiono gyventojų užimtumui.
Įmonės veiklos socialinę naudą.
Juridinio asmens atitiktį socialinės (neįgaliųjų) įmonės požymiams.

Jei veiklos (verslo) planas neatitinka nustatytų vertinimo kriterijų, socialinės įmonės statusas pareiškėjui nėra suteikiamas. Manoma, kad juridinio asmens veiklos (verslo) plano vertinimo kriterijų neišsamus teisinis reglamentavimas suteikia per plačias diskrecijos galimybes priimant sprendimą (rekomendaciją) dėl socialinės įmonės statuso suteikimo, galimai sudaro prielaidas Lietuvos darbo biržos (teritorinių darbo biržų) darbuotojams elgtis neobjektyviai.

Statuso netekimas ir pakartotinos paraiškos

Socialinė įmonė gali netekti statuso, jei daugiau kaip šešis mėnesius iš eilės per einamųjų metų laikotarpį neatitiko bent vienos Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnyje nustatytos sąlygos. Statuso panaikinimas galimas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad socialinė įmonė piktnaudžiavo savo statusu, vykdė nesąžiningą konkurenciją, netinkamai naudojo pagalbai skirtas lėšas arba kitaip pažeidė jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Jeigu socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo dienos, kurią buvo priimtas sprendimas nesuteikti socialinės įmonės statuso. Jeigu socialinės įmonės statusas buvo panaikintas šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nurodytais pagrindais ir socialinės įmonės statuso siekiantis juridinis asmuo ar jo padalinys šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka buvo pranešęs Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2-15 punktuose nurodytų aplinkybių atsiradimą, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis dėl socialinės įmonės statuso suteikimo ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti socialinės įmonės statusą priėmimo dienos.

Minimalus darbo valandų skaičius ir praktinės pasekmės

Socialinės įmonės statuso suteikimo apraše ar kituose teisės aktuose nėra nustatyto socialinėse įmonėse dirbančių asmenų minimalaus darbo valandų skaičiaus. Išskyrus neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantiems asmenims, priklausantiems neįgaliųjų tikslinei grupei, toks minimalus darbo valandų skaičius yra nustatytas - ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį.

Nenustačius kitoms tikslinėms grupėms minimalaus privalomo išdirbti per mėnesį darbo valandų skaičiaus, gali būti sudaromos prielaidos įmonėms įdarbinti darbuotojus, priklausančius tikslinėms asmenų grupėms, siekiant ne tokioms įmonėms keliamų profesinės ar socialinės tikslinėms grupėms priklausančių asmenų integracijos uždavinių įgyvendinimo, o gauti teisės aktų nustatytą valstybės paramą ar lengvatas.

Taip pat skaitykite: SODROS ataskaitų teikimo instrukcija

Reformos pokyčiai ir iššūkiai

Reformos pokyčiai ir iššūkiai: Nuo 2020 m. sausio 1 d. Pasibaigus ekstremaliai situacijai bus remiami tik neįgalūs darbingo amžiaus socialinių įmonių darbuotojai. Anksčiau buvo remiami ir vyresni kaip 50 metų asmenys, pensininkai bei ilgalaikiai bedarbiai, kurie turi sudaryti bent 50 proc. visų darbuotojų (anksčiau buvo 40 proc.). Iš neremtinos veiklos įmonė galės gauti ne daugiau kaip 15 proc. pajamų (anksčiau buvo 20 proc.).

Praktikoje šie pokyčiai socialinėms įmonėms reiškia daugeliu atveju pabaigą. Pirma, Užimtumo tarnyba negali pasiūlyti reikiamo kiekio neįgaliųjų darbuotojų, net jei įmonė ir turi galimybę užtikrinti jiems darbo. Antra, pelno siekiančios įmonės nenori/negali uždirbto pelno skirti viešiesiems interesams tenkinti.

Dauguma socialinių įmonių statusą turinčių įmonių šiuo metu kelia sau klausimą, ar atsisakyti socialinės įmonės statuso patiems, ar laukti iki vadovaujantis įstatymo 11 str. 1 d. 6 d. socialinės įmonės statusas bus panaikintas automatiškai, kai įmonė daugiau kaip 2 mėn. iš eilės ar 2 mėn. per kalendorinių metų laikotarpį neatitinka neįgaliųjų darbuotojų reikalaujamo skaičiaus ir proporcijų bendrovėje.

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, labai tikėtina, kad daugeliui įmonių antrasis 2020 metų pusmetis bus skirtas savanoriškam socialinės įmonės statuso atsisakymui arba jo netekimui įstatymo tvarka.

Statistika ir sektoriaus ypatumai

Statistika iki reformos: Lietuvoje veikė 177 socialinės įmonės, kuriose dirbo beveik 7 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės šios įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams.

Rodiklis	Reikšmė
Socialinių įmonių skaičius	177
Dirbančių neįgaliųjų skaičius	7000
Parama iš valstybės	30 mln.

LDB duomenimis, praėjusių metų pabaigoje socialinėse įmonėse iš viso dirbo 8 904 darbuotojai, iš jų 6 896 (77,5 proc.) priklausė tikslinėms grupėms. Didžioji dalis jų buvo vidutinio darbingumo. 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 2 877 darbuotojai (32,3 proc.), 30-40 proc. 405 socialinėse dirbantys asmenys buvo 0-25 proc. darbingumo lygio (4,5 proc.).

Veiklos sritys, atlyginimai ir valstybės parama

DELFI žurnalistų atlikta duomenų apie socialines įmone analizė parodė, kad didžioji dalis jų užsiima valymu - maždaug kas penkta tarp savo veiklos sričių turi šias paslaugas. Valymo paslaugas teikiančios įmonės yra ir didžiausi darbdaviai. „Sodros“ duomenimis, kovą „Socialinė integracija“ turėjo 1019 darbuotojų, „BSS grupė“ - 982.

Socialinės įmonės taip pat nepasižymi dideliais atlyginimais. DELFI skaičiavimu, sausį vidutinis atlyginimas 127 socialinėse įmonėse siekė 455,2 euro „ant popieriaus“. Daugiausiai mokėjo „Topcolor“ (867,97 euro), mažiausiai „Vizart“ (40,31 euro).

Viena iš privilegijų, kuriomis naudojasi socialinės įmonės, yra valstybės pagalba. Per 2016 metus visos jos gavo per 23,1 mln. eurų, kurių didžioji dalis teko darbo užmokesčio kompensacijoms (naudojosi 98 įmonės). Daugiausiai pagalbos gavo jau minėtos „Socialinė integracija“ ir „BSS grupė“.

Socialinės įmonės valstybės pinigus gali gauti ne tik darbo užmokesčiui, bet kitiems tikslams jie naudojami vangiai. Pavyzdžiui, pinigų administracinėms išlaidoms gavo tik „Pakvil“. Asistento išlaidoms pinigų prašė 12 įmonių, o aktyviausiai naudojosi „Liregus“. Parama darbo vietoms steigti pasinaudojo 22 įmonės, daugiausiai naudojosi „Socialiniai sprendimai“.

Verslo modelių ir rinkos iššūkiai

„BSS grupės“ direktorius Aurelijus Budrys DELFI sakė, kad anksčiau valstybė kvietė verslą prisidėti prie tikslinėms grupėms priklausančių žmonių integracijos. „Mes, organizuodami savo verslą, priėmėme specifinius sprendimus, orientavomės tik į tikslines grupes, įdarbinome beveik tūkstantį žmonių, kurie pasižymi mažesniu našumu. Mes patiriame daugiau kaštų, skiriame daugiau administracinių pajėgumų“, - sakė jis.

Jei sąlygos pasikeis, A. Budrio teigimu, „BSS grupei“ teks peržiūrėti savo verslo modelį, veiklos strategiją. „Patvirtinus dabar siūlomą įstatymo projektą, būtume priversti atsisakyti didelės dalies dabar įdarbintų žmonių“, - teigė įmonės vadovas.

„Bendras vidutinis etatas yra 0,62, kuris koreliuoja su atlyginimo dydžiu“, - teigė jis. „Mūsų teikiama paslauga reikalauja nekvalifikuotos darbo jėgos. Jos atlyginimai ir svyruoja apie šiek tiek didesnį nei minimalų. Mes konkuruojame toje pačioje rinkoje, su įmonėmis turinčiomis ir neturinčiomis statuso. Mes tikime, kad valymo sektoriuje mūsų atlyginimai yra didesni, turint omenyje tai, kad etatas irgi neatsitiktinis“, - dėstė jis.

„BSS grupė“ taip pat pakankamai aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, per 2016 metus įmonė sudarė 20 pirkimų sutarčių, bendra jų suma - 3,5 mln. eurų. „BSS grupė“ laimėjo dar 66 mažos vertės konkursus, kurių bendra suma sudarė 1,8 mln. eurų.

Viešas debatas ir teisiniai pakeitimai

Kovo pabaigoje 45 Seimo nariai pateikė naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kurioje siekiama nustatyti, kad socialinės įmonės statusas naujiems juridiniams asmenims nebūtų suteikiamas, o subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už jau dirbančius, tikslinėms grupėms priklausančius, asmenis. Tokie pasiūlymai sulaukė aršios socialinių įmonių atstovų reakcijos.

Prieš Seime registruotą Socialinių įmonių įstatymą pasisako ir buvęs Seimo narys Edvardas Žakaris. „Teisės ir Europos teisės departamentų išvadose teigiama, kad šis projektas galimai pažeidžia Konstitucija, t.y. žmonių lygiateisiškumą. Mitinge žmonės akcentavo, kad ėjo ieškoti darbo ir niekur nerado. Vienintelė vieta, kur rado buvo socialinės įmonės“, - Trišalėje taryboje sakė jis.

Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Tarvydienė dėstė, jog atstovauja sėkmingam verslui. „Neįgalieji į mitingą atėjo, kad pasakytų, jog yra patenkinti ir laimingi. Jie prašo neatimti iš jų darbo, nes jie integruotis į atvirą darbo rinką nesugebės. Dėl psichologinių, fizinių, įvairių problemų. Dabar siūlomas įstatymo projektas tik griauna ir žmonėms baisu, kas bus toliau. Kol nėra pasiūlyta nieko naujo, visus kamuoja baimė, nesupratimas“, - sakė jis.

Kitaip apie siūlomą pertvarką kalbėjo „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „Gera socialinių įmonių idėja buvo sugadinta. Piktnaudžiavimų yra labai daug, tą patvirtina mano susitikimai su darbo birža. Kuomet aiškiai matosi, kad tie patys darbuotojai vos ne skolinami vienai ar kitai įmonei. Pelno mokesčio nemokama. Man atrodo, kad būtų teisingesnis būdas, kuomet kiekvienas neįgalus žmogus ateitų su savo krepšeliu į bet kurią įmonę“, - sakė ji.

Vienas aktyviausių socialinių įmonių pertvarkos šalininkų yra judėjimo negalią turintis Seimo narys Justas Džiugelis. Jis DELFI paaiškino, kad socialinių įmonių atstovų nerimas yra ankstyvas. „Socialinių įmonių įstatymo išvis turėtų nelikti nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Mes dabar Seime turime darbo grupę, su kuria bandome sukurti tokį modelį, mechanizmą, kuris realiai geriausiai galėtų pagelbėti, įdarbinti žmones, turinčius vienokią ar kitokią negalią. Bus krepšelio principas, kai žmogus, netekęs darbingumo, turėtų tam tikrą krepšelį ir galėtų lygiai taip pat įsidarbinti atviroje darbo rinkoje, kaip ir žmogus, kuris neturi negalios“, - žadėjo jis.

J. Džiugelis sakė, kad ši nauja koncepcija bus pristatyta dar iki birželio 1 dienos, kada planuojama sustabdyti naujų socialinių įmonių steigimą. „Pasistengsime su darbo grupe, kad pateikimas naujojo įstatymo būtų iki įsigaliojant socialinių įmonių sustabdymui. Mes norime sustabdyti naujų socialinių įmonių kūrimąsi ir kad dabartinės nesiplėstų. Tendencingai reikia didžiulių biudžeto pinigų, o jais naudojasi nedidelė dalis žmonių“, - sakė jis.

Praktiniai patarimai rengiant motyvuotą raštą

Kad lengviau atsakytumėte į statuso suteikimo anketos klausimus, rekomenduojame naudotis nuotolinių mokymų skiltyje pateikta medžiaga. Susipažinkite su Dažniausiai užduodamais klausimais apie socialinio verslo statuso įgijimą.

Jei paskyros platformoje dar neturite, registruotis galite čia. Socialinio verslo statusą galima įgyti Inovacijų agentūros socialinio verslo platformoje, skiltyje „Statuso įgijimas“.

Siūlomi motyvuoto rašto elementai

Trumpas organizacijos pristatymas ir teisinė forma.
Socialinės misijos aprašymas ir tikslinių grupių nurodymas.
Darbuotojų struktūra: tikslinių grupių darbuotojų skaičius ir proporcijos.
Veiklos (verslo) planas 3 metų laikotarpiui: veiklos apimtis, rinkos analizė, naujų darbo vietų kūrimo planai.
Planuojamos socialinės naudos ir poveikio rodikliai.
Finansavimo poreikiai ir lėšų naudojimo pagrindimas.
Administracinis pasirengimas: atsakingi asmenys, ataskaitų teikimo mechanizmai.
Jei verslas dar tik pradedamas, aiškus verslo planas ir prognazės;
Paaiškinimas, jei nėra veiklos ataskaitos (pvz., naujai įsteigtas subjektas - pateikiami verslo planai).

Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)

Ar gali socialinio verslo statusą įgyti naujai įsteigtas SVV subjektas? Ne, socialinio verslo statusą įgyti gali ir naujai įsteigti SVV subjektai.
Ką daryti, jei neturiu veiklos ataskaitos? Jei paraiška pildoma naujai įsteigtam subjektui, paraiškoje įrašomi verslo planai.
Kiek laiko trunka vertinimas? Inovacijų agentūra per 20 d. d. įvertina pateiktų duomenų teisingumą.
Kaip sužinoti sprendimą? Jeigu paraiška įvertinta teigiamai, socialinio verslo statuso patvirtinimas siunčiamas el. paštu ir pridedamas pažymėjimas .pdf formatu.

Šiame tekste aptariama socialinės įmonės statuso suteikimo tvarka, reikalavimai ir galimi iššūkiai. Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo, kuris neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d., panaikinimo reikšmė. Taip Lietuvoje buvo panaikinta vienintelė organizacinė socialinio tikslo siekiančios įmonės forma - socialinė įmonė (toliau - SĮ).

Daruomos išvados, kad įstatymų leidėjo intencija naikinant SĮ statusą panaikinti ir segreguotų darbo vietų palaikymą vertintina kaip teigiamas reiškinys bandant taikyti socialines inovacijas, sprendžiant vieną iš problemų - tobulinti individualių integracijos į darbo rinką priemonių taikymo teisinį reglamentavimą. Vis dėlto visaverčiam tokių socialinių inovacijų įgyvendinimui vien SĮ panaikinimo neužtenka, o yra būtini tolimesni įstatymų leidėjo žingsniai, siekiant pilnai išnaudoti į socialinį tikslą orientuotų verslo formų potencialą Lietuvoje.

Panaikinant SĮ buvo išspręsta tik dalis socialinio verslo ar socialinės ekonomikos teisinio reguliavimo problemų ir nebuvo pritaikytas sisteminis požiūris - panaikinant SĮ statusą sykiu sureguliuoti socialinio verslo sektoriaus (plačiąja prasme) statusą. Straipsnyje taip pat daroma išvada, kad nacionalinę praktinę perspektyvą galima orientuoti ne vien į socialinio verslo įmonių teisinį įtvirtinimą, būtent į platesnį ir universalesnį socialinės ekonomikos apibrėžimą.

tags: #motyvuotas #rastas #del #socialiniu #imoniu