Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją. Iš pradžių moteris dar liko registruota Lietuvoje ir toliau mokėjo socialinio draudimo įmokas. Davusi sau laiko išmokti vokiečių kalbą, lietuvė ramiai galvojo apie darbą naujoje šalyje, tačiau po daugiau nei metų netikėtai sužinojo, kad laukiasi.
„Žinojau, kad gimdysiu Vokietijoje, todėl iškart prisiregistravau šioje šalyje“, - pasakojo Eglė.
Išmokos Net ir Nedirbus Šalyje
Nors šioje šalyje moteris dar nebuvo dirbusi, sužinojo, kad jei šeimoje bent vienas iš partnerių draustas socialiniu draudimu (dirba), kartu su juo draustu laikomas ir nedirbantis sutuoktinis. Tai Eglei leido gauti tam tikras išmokas gimus pirmajam vaikui.
Kaip pasakojo lietuvė, Vokietijoje pirmiems dviem vaikams mokami 194 eurų dydžio vaiko pinigai, trečiam ir ketvirtam - išmokos dar didesnės.
„Žinoma, Lietuvoje beveik 400 eurų už du vaikus, atrodytų, daug, bet Vokietijoje paskaičiavus visas išlaidas, tai ne taip pasakiška, nes vien darželis kainuoja daugiau nei vaiko pinigai“, - atviravo šiuo metu du mažylius auginanti pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei
Kaip toliau pasakojo Eglė, Vokietijoje taip pat galima vieneriems metams išeiti vaiko priežiūros atostogų. Tiksliau, šeimai yra skiriama iš viso 14 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kuriuos tėvai gali pasidalinti tarpusavyje.
Tiesa, maksimali mėnesinė išmoka siekia 1800 eurų arba 65-67 proc. atlyginimo „į rankas“, o tai, pasak pašnekovės, palyginus su Vokietijos kainomis ir vidutiniais atlyginimais, nėra daug.
„Nusprendėme, kad vyras neis vaiko priežiūros atostogų, nes jo sėdėjimas namie manęs neišgelbės, o jam išėjus atostogų netektume didelės dalies pajamų“, - pasakojo mama.
Kita vertus, Eglė džiaugėsi, kad nors Vokietijoje ji nebuvo dirbusi nė dienos, jai taip pat priklausė tam tikros išmokos: už pirmą vaiką ji gaudavo po 300 eurų vienerius metus.
„O jei labai nedelsi ir pakankamai greitai gimsta antras, o pirmajam dar nėra trejų metų, gauni arba 10 proc. atlyginimo išmokos, arba mažiausiai 75 eurus papildomai. Todėl kai gimė antrasis, gavau 375 eurų per mėnesį“, - savo patirtimi dalijosi lietuvė.
Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais
Išmokos Ten, Kur Asmuo Dirbo
Pagal ES ir Lietuvoje galiojančius teisės aktus numatyta, kad, pavyzdžiui, dirbantiems pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tik tos valstybės teisės aktai.
„Todėl asmuo turi teisę gauti išmokas pagal valstybės, kurios teisės aktai jam buvo taikomi paskutiniu metu, teisės aktų nuostatas. Taigi, teisė gauti išmokas įgyjama pagal valstybės, kurioje asmuo pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbo paskutiniu metu“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Svarbu pabrėžti, kad ES narės įgytus socialinio draudimo ar darbo laikotarpius į socialinio draudimo stažą įskaito tos valstybės, kuriose žmogus paskutiniu metu dirbo.
„Tiek motinystės išmoka, tiek vaiko priežiūros išmoka gali būti mokamos ir atleistiems iš darbo asmenims, jei jie turi reikiamą draudimo stažą. Tačiau tik tuo atveju, kai iki atleidimo iš darbo jiems buvo taikomi Lietuvos teisės aktai“, - detalizavo pašnekovas.
Šiuo metu reikalingas motinystės draudimo stažas Lietuvoje siekia ne mažiau 12 mėn. per paskutinius dvejus metus iki pirmosios nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų dienos.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas
„Jei iki atleidimo iš darbo asmuo dirbo Lietuvoje ir turi reikalaujamą motinystės socialinio draudimo stažą, jam skiriama tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmoka, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo registruotas Lietuvoje“, - teigė S.Jarmalis.
Tačiau jei po atleidimo iš darbo Lietuvoje iki nėštumo ir gimdymo atostogų ar iki vaiko priežiūros atostogų pradžios asmuo pradeda dirbti užsienyje, o atvykęs į Lietuvą asmuo nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, jis neįgyja teisės gauti tiek motinystės, tiek vaiko priežiūros išmokos.
„Iš kelių valstybių išmokos nėra mokamos. Tačiau, tais atvejais, kai dėl motinystės ar vaiko priežiūros išmokų skyrimo kreipiasi apdraustasis asmuo, kuris per paskutinius dvejus metus dar neįgijo reikalaujamo stažo Lietuvoje, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu dirbo užsienyje, į motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi jo darbo užsienyje laikotarpiai“, - pridūrė „Sodros“ atstovas spaudai.
Kokios Išmokos Priklauso Lietuvoje?
Pagal interneto puslapio renkuosilietuva.lt pateiktą informaciją, vaiko besilaukiantiems ir susilaukusiems asmenims gali būti skiriamas visas pluoštas išmokų Lietuvoje. Pirma, tai motinystės išmoka. Kaip jau minėta, jai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje.
Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis - 126 kalendorinės dienos. Motinystės išmokos siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.
Tėvystės išmoka gali būti skiriama tėčiui išėjus mėnesio atostogų gimus vaikui. Šias atostogas galima pasiimti bet kada, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Norint gauti šią išmoką taip pat reikia turėti būtinąjį vadinamąjį motinystės draudimo stažą ir paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Išmokos dydis taip pat siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai).
Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas - treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiko išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems - pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc.
Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu Lietuvoje siekia 228 eurus, maksimali - 1837,6 euro. Jei vaiko priežiūros atostogų einama dvejiems metams, tuomet pirmaisiais metais maksimali suma - 1286,32 euro, o antraisiais - 735,04 euro.
Nuo šių metų taip pat kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami 30 eurų vaiko pinigai nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nuo kitų metų vaiko pinigai sieks 50 eurų. Kiekvienam gimusiam ir Lietuvoje deklaruotam vaikui taip pat mokama 418 eurų vienkartinė išmoka vienam iš tėvų. Norint gauti šią išmoką nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.
Lietuvos išmokų santrauka:
| Išmoka | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Motinystės išmoka | 100% kompensuojamojo darbo užmokesčio (min. 228 eurai) | Paskutinė darbovietė Lietuvoje, 126 kalendorinės dienos |
| Tėvystės išmoka | 100% kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai) | Mėnesio atostogos gimus vaikui, paskutinė darbovietė Lietuvoje |
| Vaiko priežiūros išmoka (1 metai) | 100% kompensuojamojo uždarbio (min. 228 eurai, maks. 1837,6 euro) | Mokama vienam iš tėvų |
| Vaiko priežiūros išmoka (2 metai) | 70% (1 metai) / 40% (2 metai) kompensuojamojo uždarbio | Maksimalios sumos: 1286,32 euro (1 metai), 735,04 euro (2 metai) |
| Vaiko pinigai | 30 eurų (nuo kitų metų - 50 eurų) | Skiriama kiekvienam vaikui |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 418 eurų | Vienam iš tėvų |
Nepraleiskite! Ekspertai primena, kad skirtingose šalyse darbo stažo laikas nesutampa ir primena informacija pasirūpinti iš anksto.
Darbo Stažas Užsienyje Skiriasi
„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič pabrėžė, kad Europos Sąjunga užtikrina laisvą gyventojų judėjimą ir migruojančiųjų asmenų socialinę apsaugą. „Kiekvienoje valstybėje socialinės apsaugos sistemos skirtingos, tačiau visoje bendrijos teritorijoje yra taikomi socialinės apsaugos koordinavimo reglamentai, kuriais siekiama sukoordinuoti socialinės apsaugos sistemas taip, kad neliktų kliūčių asmenų laisvam judėjimui ir būtų užtikrinta migruojančių asmenų socialinė apsauga“, - pasakojo M. Kozič.
Ji aiškino, kad užsienyje įgytas stažas yra sumuojamas, tačiau pensija yra mokama už savo valstybėje įgytą stažą.
„Pagal ES teisės aktų nuostatas, asmens teisei į pensiją nustatyti kiekviena iš valstybių narių, kurioje asmuo yra įgijęs stažo, sumuoja visose valstybėse įgytus stažo laikotarpius, tačiau skiria ir moka pensiją tik už savo valstybės teritorijoje įgytą stažą“, - teigė patarėja.
Kiekviena šalis asmeniui moka už joje pradirbta laiką, todėl keliose šalyse dirbęs žmogus pensiją gaus iš kelių šalių.
„Pavyzdžiui, žmogus 20 metų dirbo Lietuvoje ir 10 metų Ispanijoje. Visi šie laikotarpiai bus įskaičiuoti į asmens socialinio draudimo stažą skaičiuojant pensiją Lietuvoje - t. y. bus laikoma, kad žmogus turi 30 metų stažo. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, tai yra Lietuva už 20 metų, Ispanija už 10 metų“, - komentavo M. Kozič.
Ji atkreipė dėmesį, kad jei žmogus buvo dirbęs užsienyje, jis turi tai nurodyti ir situacija esą pasirūpins „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius.
„Asmuo, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus, teritoriniame „Sodros“ skyriuje pildydamas prašymą gauti senatvės pensiją Lietuvoje nurodo, jog yra dirbęs ir kitoje šalyje. Tuomet „Sodros“ Užsienio išmokų skyrius veikia kaip tarpininkas - persiunčia asmens užklausą užsienio kompetentingoms įstaigoms, gauna dokumentus, liudijančius apie asmens sukauptą socialinio draudimo stažą ir teisę gauti pensiją bei konkrečią sumą iš užsienio valstybės“, - pasakojo patarėja.
Ji teigė, kad žmogus, turintis minimalų stažą Lietuvoje, gaus lietuvišką senatvės pensiją už tuos metus, kai jis dirbo gimtinėje.
„Jei žmogus turi sukaupęs minimalų stažą Lietuvoje (15 metų ar daugiau), jam pradedama mokėti nacionalinė pensija už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos Lietuvoje. Tai yra, nepriklausomai nuo to, ar jau gavo sprendimą iš užsienio dėl toje šalyje uždirbtos pensijos, žmogus iškart pradeda gauti lietuvišką pensiją“, - kalbėjo M. Kozič.
Gali Strigti Komunikacija
Apie darbo stažą užsienyje Lietuvos institucijos neatsako, šie sprendimai priklauso tik nuo užsienio institucijų.
„Reikėtų dar kartą pabrėžti, kad „Sodra“ skiria pensiją už tą laikotarpį, kai žmogus dirbo Lietuvoje ir veikia kaip tarpininkas, perduodant dokumentus į užsienio institucijas. Lietuva neskiria pensijos už užsienyje įgytą stažą. Užsienio institucijų priimami sprendimai ir atsakymų pateikimo terminai priklauso tik nuo jų vidinės tvarkos ir nacionalinių teisės aktų. „Sodra“ neturi jokių praktinių ar teisinių svertų, kad turėtų įtakos šiems procesams“, - pabrėžė patarėja.
Tačiau pasitaiko, kad įstaigos lėtai pateikia atsakymus į užklausas, o kitų priemonių paspartinti procesą nėra.
„Kai kurių šalių kompetentingos įstaigos ne itin operatyviai pateikia atsakymus į „Sodros“ užklausas. Praktika rodo, kad vangiausiai klostosi bendradarbiavimas su Pietų Europos šalimis, taip pat po Brexito dar labiau sulėtėjo bendradarbiavimas su Jungtine Karalyste. Jei užsienio kompetentinga įstaiga ilgai neatsako į užklausą, „Sodra“ siunčia priminimus vidutiniškai kas du mėnesius, tačiau neturi kitų instrumentų, kad galėtų paspartinti šį procesą“, - kalbėjo M. Kozič.
Jos duomenimis, didžiausių sunkumų sulaukia žmonės, nesukaupę minimalaus stažo pensijai gauti.
„Keblumų gali kilti tuomet, jei žmogus Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Pavyzdžiui, jis dirbo 10 metų Lietuvoje ir 15 metų Jungtinėje Karalystėje. Susumavus šiuos stažo laikotarpius, bus laikoma, kad žmogus turi 25 metus stažo ir yra įgijęs teisę gauti pensiją. Kiekviena valstybė skirs ir mokės pensiją už tuos metus, kai buvo dirbta ir mokėtos socialinio draudimo įmokos toje šalyje, t.y. Lietuva už 10 metų, Jungtinė Karalystė už 15 metų“, - teigė M. Kozič.
Išmoką asmuo gauna tik tada, kai užsienio institucija patvirtina užsienyje gautą stažą ir pradeda mokėti pensiją.
„Šiuo atveju, kol nebus gautas atsakymas iš užsienio, žmogus negaus jokios išmokos, kadangi Lietuvoje nėra sukaupęs minimalaus stažo pensijai gauti. Tik kai užsienio įstaiga patvirtins toje šalyje įgytą stažą, kiekviena šalis pradės mokėti pensiją už tuos metus, kai žmogus dirbo ir mokėjo mokesčius jos teritorijoje“, - užsiminė patarėja.
Ji taip pat pasiūlė atkreipti dėmesį, kad skirtingose šalyse pensijos amžius nesutampa ir kartais pensija negali būti skiriama.
„Svarbu prisiminti, kad visose šalyse senatvės pensijos amžius yra skirtingas. Tai yra, jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus Lietuvoje ir kreipėsi dėl pensijos skyrimo, persiuntus jo užklausą, pavyzdžiui, į Vokietiją, gali paaiškėti, kad toje šalyje senatvės pensija jam dar nepriklauso. Tuomet, jei žmogus turi minimalų stažą Lietuvoje, jam bus mokama nacionalinė pensija - už Lietuvoje dirbtus metus“, - pasakojo M. Kozič.
Reikia Pasirūpinti Dokumentais
Tarptautinės migracijos organizacijos vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorė I. Jankauskaitė-Činčė atkreipė dėmesį, kad visada svarbu išsiaiškinti kaip veikia skirtingos šalys, vienose stažas yra sumuojamas, kitose vykdomi dvišaliai susitarimai.
„Dažnas grįžtantysis nuogąstauja dėl to, kad grįžus į Lietuvą, užsienyje sukauptas darbo stažas dings ir neįsiskaičiuos į pensiją. Jei asmuo dirbo ES/EEE/JK, Šveicarijoje - skirtingose šalyse jo sukauptas stažas bus sumuojamas. Taip yra nustatoma, ar asmuo turi teisę gauti pensiją ir sukaupto stažo jam pakanka. Jei pakanka, toliau jau kiekviena valstybė pagal joje sukauptą stažą ir turėtas pajamas apskaičiuos mokėtinos pensijos dalį. Jei asmuo persikelia į Lietuvą iš Kanados, Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos ar Rusijos, pensijos taip pat bus mokamos pagal dvišalius susitarimus“, - kalbėjo I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji aiškino, kad jei žmogus kreipsis dėl socialinės pašalpos, įgytas darbo stažas taip pat bus įskaitytas.
„Be to, užsienyje įgytas darbo stažas taip pat yra įskaitomas Lietuvoje kreipiantis dėl nedarbo, motinystės ar ligos išmokų. Didelė dalis grįžtančių žmonių galvoja, kad grįžus jie negali kreiptis dėl socialinių išmokų į Sodrą, nes mokesčius mokėjo kitoje valstybėje“, - užsiminė I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji priminė atsigabenti dokumentus, kurie įrodytų darbo stažą užsienyje, jie gali būti naudingi ir Lietuvoje.
„Bet kuriuo atveju, visada tikrai pavers dokumentai, kurie įrodo darbo stažą kitoje valstybėje: socialinio draudimo numeris, darbo sutartys, algalapiai, kompetentingų institucijų išduoti dokumentai ir kita“, - pasakojo I. Jankauskaitė-Činčė.
Ji priminė, kad Lietuvoje galima kreiptis dėl nedarbo išmokos, tam prireiks tam tikros dokumento formos.
tags: #motinystes #stazas #dirbus #uzsienyje