Motinystės instinktas ir instinkto vaidmuo saugant vaiką nuo svetimų žmonių: prieraišumo ir kultūros psichologija

Motinystės instinktas tradiciškai suvokiamas kaip galingas moterų noras rūpintis, auginti ir saugoti vaikus. Tačiau psichologų diskusijos rodo, kad pats terminas „instinktas“ gali būti tiek biologinis reiškinys, tiek kultūros ir patirties produktas. Šioje straipsnio dalyje išdėstysime, kaip prieraišumo stiliai, šeimos santykiai ir visuomenės normos formuoja moterų elgesį, įskaitant polinkį saugoti vaiką nuo svetimų žmonių, bei aptarsime praktinius patarimus, ką daryti esant baimei ar įtampai.

Prieraišumo teorija ir jos stiliai

Prieraišumo teorija teigia, kad prieraišumas gali būti suskirstytas į keturis prieraišumo stilius:

  • Saugus
  • Nesaugus vengiantis
  • Nesaugus ambivalentiškas
  • Nesaugus dezorganizuotas

Vaikas, turintis saugų prieraišumo tipą, pasitiki savo tėvais ir tvirtai žino, kad tėvai bus šalia ir pagelbės, kai jam reikės pagalbos. Vaikas jaučiasi tėvų besąlygiškai priimtas, suprastas ir vertinamas, taip pat jis geba valdyti savo emocijas bei palaikyti šiltus santykius tiek su šeimos nariais, tiek su kitais žmonėmis savo aplinkoje. Užaugę tokie vaikai sukuria patikimus ilgalaikius santykius, nebijo ieškoti pagalbos, atvirai dalinasi savo jausmais, pasitiki savimi ir kitais, turi aukštą savivertę.

Vaikai, turintys nesaugų vengiantį prieraišumą, jaučiasi vieniši ir atstumti, jie išgyvena didžiulę atmetimo baimę ir pyktį, kuris neretai pasireiškia agresyviu elgesiu. Paauglystėje tokie vaikai nuvertina tiek santykių, tiek emocijų svarbą. Suaugę tokio tipo vaikai turi sunkumų užmezgant patikimus ilgalaikius intymius ryšius, linkę įsipainioti į atsitiktinius santykius, nesugeba dalintis savo jausmais su kitais bei suprasti savo paties emocines būsenas.

Nesaugus ambivalentiškas stilius kuriamas tada, kai tėvai stengiasi patenkinti vaiko poreikius, tačiau tai daro labai nenuosekliai (pvz: dažnai keičia savo nuomonę - vieną dieną leidžia, kitą dieną - neleidžia ir pan.), todėl vaikui sunku prognozuoti suaugusiojo elgesį ir ugdytis saugumo jausmą. Vaikas tampa nepatiklus, ima abejojoti savo verte: ar jis tėvams tikrai rūpi, ar yra mylimas? Todėl nuolat reikalauja dėmesio netinkamais būdais, siekdamas atstatyti prarastą savivertės jausmą.

Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei

Nesaugus dezorganizuotas prieraišumas kuriamas, kai nerimo šaltinis paprastai būna patys tėvai: smurtavimu gąsdina vaikus arba patys yra bejėgiai ir išsigandę, nesugebantys susidoroti su asmeninėmis traumomis. Tokie tėvai negali užtikrinti vaikui reikiamo saugumo jausmo. Dėl to vaikas nuolat išgyvena nerimą ir baimę o į tėvus reaguoja vengimu ir pasipriešinimu. Stresinėmis aplinkybėmis vaikas negeba valdyti savo emocijų, pats sunkiai nusiramina.

Kaip prieraišumo stiliai veikia motinystės instinktą ir saugumo elgesį

Žinojimas apie prieraišumo stilių skirtumus padės geriau suvokti, kodėl skirtingos moterys reaguoja kitaip į svetimus žmones ir situacijas, kai reikia apsaugoti vaiką: kodėl pasipasakojus apie savo krizes ar sunkumus vienas draugas išklausys, apkabins ir ras raminančių žodžių, o kitas nežinos, kaip elgtis, sureaguos labai abejingai ar paprašys, kad neužkrautume jam tokios didelės naštos - savo bėdų. Nes kadaise savo vaikystėje jis patyrė, kad jo poreikių tenkinimas buvo didelė našta jo mamai, ir mama negebėjo jo poreikių tinkamai patenkinti, ko dabar negeba jis pats.

Todėl negalime ir reikalauti iš tokio žmogaus atliepti mūsų poreikius -myliuoti, sulaukti užuojautos ir supratimo, poreikio būti priimtam, nes juk iš tuščio indo negalime įsipilti vandens ir atsigerti. Taip yra ir su žmogum, kuris jaučia tuštumą savo viduje - jis negebės jums duoti tai, ko pats negavo ankstyvoje vaikystėje. Šioje vietoje ir ryškėja atsakymas į mūsų pirminį klausimą - kaip artimi žmonės turėtų su mumis elgtis? Svarbiausia, kad mūsų norai gauti neprasilenktų su to žmogaus galimybėmis duoti.

Motinystės instinktas: įgimtas ar įgytas?

Motinystės instinktu vadinamas - stiprus noras susilaukti vaikų, gebėjimas juos auginti ir auklėti su begaliniu atsidavimu ir meile. Skirtingi specialistai pateikia skirtingas interpretacijas. Skaitant naujausius mokslinius straipsnius aiškėja, kad nėra motinystės instinkto, kuris automatiškai moterims sukeltų norą turėti vaikų. O moterys nėra išskirtinai emocingesnės ir geresnės vaikų auklėjime nei vyrai. Motinystės instinktą nulemia daugiau kultūra, kurioje gyvena moteris. Taip pat svarbus tėvų auklėjimas ir žaislų parinkimas vaikams. Natūraliai tėvai dažniau perka mergaitėms lėlytes, o berniukams mašinėles.

Žodis „instinktas“ reiškia įgimtą ar natūralų elgesį. Tai tam tikra fiksuota ir iš anksto nulemta reakcija tam tikrų dirgiklių kontekste (prisiminkite savisaugos instinktą). Tačiau psichologai įsitikinę, kad rūpintis vaikais išmokstame per patirtis ir pavyzdžius, stebėdami, kas kiekvienam vaikui tinka, o kas - ne. Tyrimais nustatyta, kad tapus tėvais (nebūtinai biologiniais) ir pradėjus auginti mažylį vyksta tam tikri smegenų pokyčiai: padidėja hormonų oksitocino, serotonino ir dopamino. Dar vienas tyrimas atkleidė, kad tiek moterys, tiek ir vyrai geba vienodai gerai atpažinti kūdikio verksmą.

Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais

Kodėl kai kurios moterys nenori vaikų?

Skirtingos moterys turi skirtingas priežastis nenorėti vaikų. Išskirčiau šias psichologines priežastis dėl ko moterys nenori turėti vaikų:

  1. Baimė. Baimė gali kilti, kad nepavyks būti gera mama savo vaikui. Moteris taip pat gali bijoti net pačio nėštumo ir gimdymo. Baimės dažniausiai kyla iš nepasitikėjimo savimi ir neigiamų prisiminimų. Baimė turėti vaikų gali lemti ir žinojimas, kad yra didelė rizika susilaukti vaikų, kurie paveldėtų retas genetines ar psichines ligas.
  2. Neturėjimas noro. Gali būti, kad jos dar nesutiko joms skirto partnerio, gal dar nepasiekė savo užsibrėžtų karjeros tikslų, o gal dar neaplankė visų šalių. Arba paprasčiausiai, draugės dar nesukūrė šeimų ir nejaučia gimtosios šeimos ar visuomenės spaudimo susilaukti vaikų.
  3. Ankstesnės patirtys. Kartais moterų motinystės norą užblokuoja vaikystės traumos: nepatirta meilė iš abiejų tėvų, prisilietimų trūkumas, patirtas šeimoje fizinis ir psichologinis smurtas.

Motinystės instinktą stiprina išmoktas tinkamas pavyzdys šeimoje. Ypač jei moteris buvo lauktas, planuotas ir mylimas vaikas tiek kūdikystėje, tiek vaikystėje. Jautė, iš savo mamos meilę, natūralų rūpestį, o nesuvaidintą atsidavimą šeimai. Motinystės instinktą slopina nepatirta meilė iš abiejų tėvų, prisilietimų trūkumas, patirtas šeimoje fizinis ir psichologinis smurtas.

Kaip visuomenė ir kultūra formuoja lūkesčius

Stipriausia įtaką vis gi daro kultūra: vakarietiškose kultūrose moterys gimdo vėliau arba iš vis atsisako gimdyti ir auginti vaikus. Vakarų kultūroje gausu populistinių, feministinių straipsnių, kad moteris nėra egoistė, jei neplanuoja gimdyti. Moteris yra laisva rinktis. Žinoma, moterys, užaugusios mylinčioje šeimose tiek tėčio ir mamos, turi stipresnį motinystės instinktą.

Visuomenės požiūris išties vis dar nėra itin palankus į moteris, kurios nusprendžia neturėti vaikų. Tiesiog visuomenei atrodo keista ir egoistiška, jei moteris nori gyventi dėl savęs, o ne dėl vaikų. Žmonėms, atrodo normalu gyventi taip, kaip gyveno mūsų tėvai ir seneliai. O tie, kas laužo nusistovėjusias visuomenės normas, visada pradžioje yra sutinkami priešiškai.

Kaip elgtis su spaudimu ir savimi

Svarbiausia yra atsakyti sau vienareikšmiškai į klausimą, kodėl aš apsisprendžiau neturėti vaikų. Priežastys gali būti pačios įvairiausios, nuo dalykų, ką tektų paaukoti, iki asmeninių savybių, kodėl būtumėte netinkama mama. Išsikelkite gyvenimo tikslus ir norus, kam skirsite savo laiką ir energiją. Jei jausite iš aplinkinių spaudimą, drąsiai galite atsakyti, kad tiesiog nenorite apie tai kalbėti. Jei vis tik nuspręsite apie savo apsisprendimą kalbėti, nesmerkite ir nekritikuokite kitų žmonių, kurie augina vaikus. Geriau kalbėkite apie savo jausmus su pagarba ir supratimu.

Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas

Kai motinystė teikia mažiau džiaugsmo nei tikėtasi, pirmiausia reiktų išdrįsti paprašyti artimųjų pagalbos prižiūrėti mažylį ar padėti susitvarkyti namuose. Tada skirkite laiko tik sau - išsimiegokite arba užsiimkite malonia veikla. Neišsigąskite, kad meilė vaikui gimsta ne iš karto, tai gali vykti ir po truputį. Mėgaukitės buvimu su kūdikiu ir nekritikuokite savęs, kad ką padarote netobulai. Su pirmu vaiku mokomės būti pakankamai gera mama.

Motinos instinktas, prisirišimas ir feminizmas | Erica Komisar | TBP

Praktiniai patarimai, kaip saugiai elgtis su svetimais žmonėmis dėl vaiko saugumo

  • Ugdykite saugų prieraišumą: pasitikėjimas savimi ir ryšys su vaikais mažina perdėtą baimę svetimų žmonių atžvilgiu.
  • Nustatykite aiškias ribas ir paaiškinkite vaikui, kaip elgtis su nepažįstamais: nieko neimti iš svetimų, kreiptis į suaugusį, kurį pažįsta, ir ieškoti saugios vietos.
  • Pasitikrinkite savo baimių kilmę: jei motinystės apsauga virsta kompulsyviu elgesiu, verta kreiptis į specialistą.
  • Kultivuokite socialinę paramą: turėdami saugių žmonių tinklą mažinsite įtampą ir perdėtą globėjiškumą.

Keistis galima: nuo nesaugaus prieraišumo prie saugaus

Svarbu atsiminti, kad prieraišumo stilius nėra nuosprendis visam gyvenimui - jis gali būti pakeistas, patobulintas iš nesaugaus į saugų. Kaip? Tik ryšyje. Tik santykyje su kitu saugiu asmeniu. Ir nėra labai svarbu, kas tas asmuo - gal tai jūsų teta, vyras, o gal - psichoterapeutas, padedantis sukurti saugų prieraišumo stilių.

Svarbu tikėti, kad viltis suvokti ir atliepti savo bei kito poreikius tikrai yra. Nors šį rezultatą pasiekti gali užtrukti keletą metų. Juk prieraišumas - tai pamatai, ant kurių statomas mūsų asmenybės pagrindas. Jis skirtas globoti, auginti savo atžalas, kol jos auga, vystosi, yra silpnos ir negali be mūsų išgyventi.

Rūpinimasis savimi kaip sveika alternatyva perdėtam globėjimui

Kartais mes nukreipiame savo įgimtą instinktą visiškai kita linkme - globojame tuos, kas pats gali savarankiškai savimi pasirūpinti - tėvus, vyrus, drauges, bendradarbius ar pavaldinius, naminius gyvūnus. Niekam iš jų nereikia, kad už jį galvotų ir klotų visur pagalvėles. Dažniausiai mes klystame, nepataikome į norą, nes mums atrodo, kad žinome geriau, ko jiems reikia.

Tiesiog globokite SAVE. Taip, kaip norisi jums. Įsivaizduokite, kad esate savo pačios vaikas ir darbuokitės - pradėkite nuo elementariausių buitinių poreikių, pasirūpinkite švaria ir gražia apranga, sveiku ir šviežiu maistu, ir ne tik pilvui, bet ir smegenims. Pažinodama savo poreikius, mokėdama save užimti - tapsite rami, atsipalaidavusi, nepriklausoma nuo aplinkinių malonės.

Raginu siekti pusiausvyros

Motinystės instinktas ir poreikis saugoti vaiką nuo svetimų žmonių yra natūralūs, tačiau jų išraiška priklauso nuo asmeninės patirties, prieraišumo stiliaus ir kultūrinio konteksto. Sveikas požiūris reikalauja supratimo savo ribų, emocijų atpažinimo ir gebėjimo ieškoti palaikymo. Priimti savo pasirinkimus, gerbti kitų sprendimus ir stengtis užmegzti saugius ryšius - tai kelias link harmoningesnių santykių ir racionalaus vaiko apsaugos elgesio, kuriame nėra perteklinės baimės ar izoliacijos.

tags: #motinystes #instinktas #saugoti #vaika #nuo #svetimu