Pirmoji pažintis su feministine mintimi buvo visai atsitiktinė, kai beveik prieš dešimt metų sklaidžiau amžiaus senumo anarchistų manifestą. Sena kirilica parašyta politinė programa siūlė naują visuomeninę utopiją, kurioje moteris turėjo tapti nauju žmogumi, atsikračiusiu tradicinių prievolių naštos. Šūkiai ,,Moterie, tu - ne meilės staklės! Išsivaduok iš virtuvės ir miegamojo jungo! Moterie, būk žmogumi!“ tuo metu pasirodė gana juokingi ir istoriškai atgyvenę. Visas tekstas apeliavo į sveiką socialinio teisingumo supratimą, buvo paprastas ir naivus.
Vėlesni susidūrimai su feministine mintimi įgijo labiau rafinuotą išraišką, leidžiančią pajusti ezoterinius moterų (kartais ir vyrų) išgyvenimus bei prisiliesti prie feministinių paslapčių. Paslapčių ir vyriškos konspiracijos, pasirodo, besą visur. Dabartinis feministinio mąstymo spektras yra toks margaspalvis, kontroversiškas ir balansuojantis tarp kasdienybės bei akademijos, kad net sunku suprasti, kas vienija simpatizuojančius feministinei minčiai ir kokią naują žinią norima pranešti.
Mane, vyrą, feminizmas pirmiausia domina kaip kritiška paskata pažvelgti į moterų ir vyrų pasaulius, kuriems priklausau ir pats. Tai greičiau yra intelektualinis bandymas paaiškinti atskirus socialinės tikrovės fragmentus, atrasti trapias kultūrinių kodų ir kasdienės elgsenos sąsajas. Tokioje perspektyvoje paprasti gyvenimo faktai, kurie atrodo savaime suprantami ir elementarūs, įgyja kitas reikšmes, kurių atskleidimas gundo ir žadina sociologinę vaizduotę.
Feminizmo istorija ir bangos: pagrindinės idėjos
Pirmoji feminizmo banga - kova dėl balsavimo teisės (XIX a. - XX a. pradžia). Feminizmas kaip organizuotas judėjimas atsirado XIX a. pabaigoje keliose šalyse, o XX a. su agitavimu už moterų balsavimo teise jis tapo dar pastebimesnis ir labiau girdimas. Suteikus balsavimo teisę moterų judėjimai pasuko link socialinės reformos ir lygybės. Po Antrojo pasaulinio karo feminizmas įžengė į antrąją savo fazę ar bangą su kampanijomis už reprodukcines teises bei diskriminacijos panaikinimą.
Feminizmas yra sudėtingas ideologijų ir teorijų rinkinys, kurio esmė siekia užtikrinti lygias socialines, politines ir ekonomines moterų teises. Dauguma modernių feminizmo politinių aktyvisčių gina moterų teises reprodukcinių teisių (įskaitant teisę į saugų, legalų nėštumo nutraukimą, galimybės gauti kontracepciją ir kokybišką nėščiosios priežiūrą), smurto šeimyninėje partnerystėje, motinystės atostogų, vienodo darbo užmokesčio, seksualinio priekabiavimo, priekabiavimo gatvėje, diskriminacijos ir išprievartavimo problemose.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pluralumas ir idėjų skirtumai feminizme
Feminisčių požiūriai išsiskiria nelygybės šaltinių interpretavimu, požiūriu, kaip pasiekti lygybę, nuomonėmis, kiek turėtų būti abejojama ir kaip kritikuojama lytis ir lytinės tapatybės. Feministės skiriasi nelygybės šaltinių interpretavimu, požiūriu, kaip pasiekti lygybę, nuomonėmis, kiek turėtų būti abejojama ir kaip kritikuojama lytis ir lytinės tapatybės.
Kai kurios feministinės teorijos abejoja pagrindinėmis prielaidomis apie lytį, lyčių skirtumą ir seksualumą, įskaitant „moters“ pačios kaip holistinės koncepcijos kategoriją, kitos teorijos abejoja skirstymu į vyrus/moteris (vietoje to siūlydamos lyčių daugialypiškumą). Radikaliosios feministės kartais propagavo separatizmą - visišką vyrų ir moterų atskyrimą visuomenėje ir kultūroje - tačiau kitos abejoja ne tik ryšiu tarp moterų ir vyrų, tačiau taip pat ir pačia „vyro“ ir „moters“ reikšme.
Feminizmo stiprybė ir silpnybė yra jo nuolatinis priešinimasis būti apribotam apibrėžimo: viena iš unikalių feminizmo savybių yra jo nuolatinis priešinimasis būti apribotam apibrėžimo. Charlotte Witt pastebėjo, kad tai atspindi „šiuolaikinio feminizmo sąvokos „mes“ nuginčyta prigimtis… ir yra dalis vykstančių diskusijų feminizme apie jo tapatybę ir savo paties įvaizdį…“
Feminizmas socialiniame darbe: principai ir tikslai
Feminizmas socialiniame darbe orientuojasi į idėją, kad kadangi moterys sudaro pusę pasaulio gyventojų, tikroji socialinė pažanga niekada negali būti pasiekta be visiško ir spontaniško moterų dalyvavimo. Feministinė ideologija svarsto, kokiais būdais kultūra gali ir turėtų būti skirtinga skirtingoms lytims: ar skirtingos lytys turi skirtingus tikslus, idealus ir vizijas?
Feminizmas socialiniame darbe dažnai remiasi prielaida, kad socialinė galia yra nevienodai paskirstyta vyrams ir moterims. Diskursus apie lygias lyčių galias ir galimybes dažnai persmelktas laisvos rinkos ideologemos ir vertina individualius pasiekimus: Tu esi vertas tik tiek, kiek sugebi pasiekti gyvenime. Tu esi vertas tik kaip rinkos dalyvis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lygių galimybių principas numato perėjimą nuo priskirto statuso vertinimo prie psichologinės nuostatos, sureikšminančios individualius laimėjimus. Diskurso dėka užtikrinama galia ir galimybė kontroliuoti aplinkinius, o prireikus - bausti vyriškąją ar moteriškąją individo lytį. Galios aspektas lygių galimybių diskurse nėra slaptas. Kovotojai už lygias moterų ir vyrų galimybes savo veiklą aiškiai įvardija kaip ,,sistemingą darbą lygiai skirstant jėgos šaltinius bei galimybes tarp vyrų ir moterų“.
Lokalus kontekstas: feminizmo iššūkiai Lietuvoje
Feminizmas, kaip aktyvi politinė idėja moterų labui ir gerovei, dabartinėje Lietuvoje yra palaidota. Jos simbolinėmis laidotuvėmis galima laikyti Moterų partijos tapsmą Naujosios demokratijos partija, kai iš viešosios politikos buvo pašalintas moteriškumo aspektas. Lietuvos moterų partija buvo įkurta 1995 metais, o 1996 metais į Seimo rinkimus ji jau kėlė 67 kandidatus. Tarp jų buvo ir penki vyrai.
Partijos fiasko, kai 1996 m. į Seimą buvo išrinkta tik Kazimiera Prunskienė, tikriausiai feminisčių būtų interpretuojama kaip patriarchalinių nuostatų apraiška, užtverianti moterims galimybes dalyvauti viešojoje politikoje. Su nauju Naujosios demokratijos vardu K. Prunskienės politinė partija 2000-ųjų rinkimuose į Seimą laimėjo dvi vietas. Mano manymu, Naujosios demokratijos vardas nėra moterų gerovės idėjos išdavystė ar bandymas kontrabanda diegti feministinę mintį patriarchališkai suręstame politikos lauke. Tai greičiau racionalus politinis žingsnis, tikriausiai nulemtas lietuviško politinio konteksto.
Partijų pumpuravimasis, naujų politinių pavadinimų srautai, koalicijų skilimas ir dauginimasis rodo, kad idėja, kuri galėjo tave pastūmėti į politiką, tampa antraeiliu dalyku. Elito savireprodukcija tampa svarbiausiu politikos tikslu, o feministinė mintis verta tik kaip įvaizdžio dalis. Kita vertus, atrodo, kad moteriška politika niekuomet nebuvo patraukli Lietuvos visuomenei, kuri moteriškumą pirmiausia sieja ne su politikos dalykais.
Institucinės iniciatyvos ir lygių galimybių praktika
Nepaisant oficialios politikos seksistiško racionalumo, kova už geresnį moterų gyvenimą Lietuvoje tęsiasi. 1999 metais į priešakines moterų teisių gynybos linijas stojo Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolės tarnyba. Kaip jau buvo minėta, Lygių galimybių kontrolės tarnyba pirmiausia buvo orientuojama pagerinti moterų padėtį. Net faktas, kad šios tarnybos vadovas - moteris, leidžia kalbėti apie pasiryžimą dirbti moteriško solidarumo dvasia moterų gerovės labui.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Tačiau Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierės pateiktos metinės ataskaitos verčia suabejoti socialinio teisingumo reikalaujančiu feministiniu balsu. Diskriminaciją lyties pagrindu patiria ne tik moterys, bet ir vyrai. Ir tokių nėra mažai, o 2000-aisias jų buvo daugiau negu moterų.
| Laikotarpis | Moterys (%) | Vyrai (%) |
|---|---|---|
| 1999-05-25 - 2000-03-14 | 87 | 13 |
| 2000-03-15 - 2001-03-14 | 42 | 58 |
| 2001-03-15 - 2002-03-14 | 59 | 41 |
| 2002-03-14 - 2003-03-15 | 57 | 43 |
Kodėl vyrai jaučiasi nuskriausti? Dažniausiai skundžiamasi dėl nevienodo privilegijų suteikimo įsigyjant paslaugas ar prekes. Moterys ar merginos dažnai už dyką ar su didele nuolaida įleidžiamos į pasilinksminimų renginius, joms suteikiama galimybė nemokamai naudotis įvairiomis pramogomis, jos vaišinamos alkoholiniais gėrimais baro ar klubo sąskaita ir pan. Barų savininkai dažnai nuolaidas merginoms aiškina kaip galimybę prisivilioti vyriškosios lyties klientus - potencialius siūlomos ekonominės prekės vartotojus.
Todėl antkainiai, taikomi vyrams, padengia ne tik jų įsigyjamos prekės vertę, bet ir tą paslaugos vertės dalį, kurios nesumokėjo moteris. Kitaip sakant, lygių galimybių paieška krypsta į belytę rinkos ekonomiką. Tačiau realioje situacijoje ši rinka dar stipriai remiasi patriarchalinėmis nuostatomis, kai lytiškumas paverčiamas prekiniu ženklu ar net preke, o moters grožis tampa ekonominių mainų objektu.
Aišku, tokie pareiškimai nėra dominuojantys lygių galimybių kontrolės tarnyboje. Rūpinamasi tėvystės, seksualinio priekabiavimo, darbo sąlygų ir kitomis buitinėmis problemomis.
Feminizmo paradoksai: bumerango efektas socialiniame darbe
Feminizmas, kaip mąstymas, yra galingas ginklas. Tačiau jo veiksmingumo neužtikrina pati ginklo sąranga. Kaip paleistas bumerangas, nepasiekiantis savo tikslo, jis gali skausmingai sugrįžti. Nuostata palengvinanti moters gyvenimą yra gera iš esmės. Dažnai ji įvardijama kaip ,,kova už moterų teises“, o tai jau suteikia negatyvių aspektų.
Kovos retorikoje konfliktas ir agresija, kurios objektu yra vyriškosios lyties atstovai. Agresija vyrų atžvilgiu Lietuvoje yra gana akivaizdi. Ryškiausiais moterų agresyvumo pavyzdys - per LNK rodytas kovo 8-osios šventinis koncertas. Jo vedėja Donalda Meiželytė pirmaisiais sveikinimais išvadino vyrus ,,ožiais“, turinčiais tik lyties organus ir daugiau nieko. Salė džiaugsmingai plojo, tačiau dvelkiantis iš scenos cinizmas, užgauliojimai vyrų atžvilgiu tikrai neskatino mąstyti apie kompleksiškų vyrų ir moterų santykių subtilybes.
Moteriškasis cinizmas veržiasi ir iš moterų klubo ,,6666“, į kurio pobūvius įleidžiamos tik merginos ir moterys. Vyrai, kaip abstrakčios būtybės, tiesiog kalami prie kryžiaus, įvairiausiais būdais stengiantis paskatinti moters esybę elgtis ne kaip kitaip, o būtent taip, kaip elgiasi moterų šou vedėjos. Užslopintas seksualumas virsta agresija, hegemonišku moteriškumu, o tokia moteris tampa siekiamu idealu pačiai moteriai.
Tarpdisciplininės gairės socialiniam darbui
Feminizmas socialiniame darbe reikalauja atsižvelgimo į sankirtas - rasę, klasę, lytį, seksualinę orientaciją ir kitas tapatybes. Vienas iš tokių pagrindinių teiginių yra 1977 m. Combahee River kolektyvinis pareiškimas. Juodųjų feminisčių kolektyvo sukurtas teiginys gilinasi į feminizmo sudėtingumą ir iššūkius, kai jis susikerta su rasės, seksualumo ir klasės politika bei tapatybėmis, ir suteikia išsamesnį supratimą apie tai, ką feminizmas reiškia tiems, kurie nėra cislyčiai, heteroseksualūs ir baltieji.
Feminizmas socialiniame darbe taip pat jungia praktines priemones: teisėkūros iniciatyvas dėl vienodo darbo užmokesčio, apsaugos nuo smurto šeimoje, reprodukcinių teisių užtikrinimo, darbo sąlygų gerinimo bei paslaugų prieinamumo. Feminizmo tikslas yra sukurti teisingumą, kuris yra būtinas norint suvienodinti žaidimo sąlygas ir užtikrinti, kad kieno nors teisės nebūtų pažeistos dėl tokių veiksnių kaip rasė, lytis, kalba, religija, seksualinė orientacija, lytinė tapatybė, politiniai ar kiti įsitikinimai, tautybė, socialinė kilmė, klasė ar turtinė padėtis.
Praktiniai principai socialiniam darbui
- Lygių galimybių principas - užtikrinti, kad moterys ir vyrai turėtų vienodas teisines, socialines ir ekonomines galimybes.
- Sankirtinis požiūris - atsižvelgti į rasės, klasės, seksualinės orientacijos ir kitų identitetų poveikį problemoms.
- Empowerment (įgalinimas) - sustiprinti pačių moterų gebėjimą priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti visuomenėje.
- Analizė galios santykių - identifikuoti ir keisti struktūras, kurios palaiko priespaudą ir diskriminaciją.
- Etika ir pagarbos principais grįstas darbas - vengti stigmatizacijos ir objektyvizacijos, skatinti pagarbą ir autonomiją.
Feminizmo poveikis ir tolesnės perspektyvos
Feminizmas ir toliau daro įtaką švietimui, teisėkūrai, darbo rinkai ir kultūrai. Feminizmo idealai sutelkia dėmesį į tai, kokia kultūra yra moterims, palyginti su tuo, koks yra pasaulis vyrams. Feministinės mokslininkės tiria būdus, kuriais moterys nėra traktuojamos vienodai kaip vyrai. Feminizmas taip pat atsižvelgia į rasės, lyties, seksualumo, klasės ir kitų veiksnių sankirtas, ypač todėl, kad daugeliu atvejų tose sankryžose gyvenantys asmenys yra labiausiai pažeidžiamos.
Galų gale, „feminizmas“ yra bendras terminas, apimantis daugybę skirtingų įsitikinimų. Feminizmas dažnai yra susijęs su gėjų, lesbiečių ir tarplytiniais tyrimais, o psichoanalitinio feminizmo domėjimosi centras yra psichoseksualinis vystymasis. Dauguma feminisčių įsitikinusios, kad moterų diskriminacija vis dar egzistuoja visame pasaulyje.
Feminizmo socialiniame darbe svarbu ne tik teorija, bet ir kasdienė praktika, kuri gali apimti teisines reformas, socialines paslaugas, prevenciją nuo smurto, ekonominį stiprinimą ir švietimą, nukreiptą į stereotipų mažinimą. Tik tokia integrali, kontekstualizuota ir jautri sankirtoms praktika gali užtikrinti, kad feministinio socialinio darbo principai duotų apčiuopiamą naudą įvairioms moterų ir kitų pažeidžiamų grupių bendruomenėms.
tags: #pagrindinemis #feministinio #socialinio #darbo #idejomis