Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.
Tarpiniai klasės dydžiai ir specialiųjų poreikių mokinių ugdymo aplinka
Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Programų pobūdis ir ugdymo planavimas
Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą, turi vadovautis Bendrąja ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
Taikant specialiąją pedagoginę pagalbą tiems mokiniams, kuriems ją reikia, nustatomi individualūs ugdymo planai: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas rengia individualią ugdymo programą mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, bei mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų. Mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).
Namų ugdymas ir papildomos galimybės
Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirti papildomi metai parengiamajai klasei siekia pasiekti ilgesnį laiką Bendrojoje programoje. Kurtiems ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą; meninės veiklos - muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas; dalykinė praktinė veikla - 3 pamokos per savaitę; tarties, kalbos ir klausos lavinimo pratimoms skiriama 2 pamokos per savaitę (kochlearinių implantų naudotojams - 2-3 pamokos).
Namų ugdymas orientuojasi į individualų poreikių pritaikymą: specialusis pedagogas kartu su tėvais (globėjais) pritaiko bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus ir teikia konsultacijas. Taip pat nurodomos valandos priklausomai nuo sutrikimų pobūdžio: nežymaus intelekto sutrikimo atveju - 6 valandos per savaitę; vidutinio, žymaus ar labai žymaus intelekto sutrikimo - 6 valandos per savaitę. Ugdymo priemonės ir metodai turi būti parenkami atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus.
Metodai, priemonės ir vertinimas
Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdinti ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Vaikai mokosi grupėse ir komandomis, jiems leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba, daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, schemos, paveikslai, lentelės, formulės ir sutartiniai ženklai, taip pat kalbinio bendravimo priemonės - gestai ir daktilologija. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas. Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės, Brailio raštas silpnaregiam.
Taip pat skaitykite: Slaugos mokymo priemonių sąrašas
Vertinimas ir pažymėjimai
Mokiniams, mokantis pagal bendrojo ugdymo programą, pasiekimai vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatas. Formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimai taikomi vertinant pažangą. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programas, mokymosi pasiekimų vertinimo ir įforminimo susitariama mokykloje. Pradinio ugdymo pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą; pagrindinio ugdymo pažymėjimas - baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą; vidurinio ugdymo pažymėjimas - baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Rinktis priemones pagal poreikius
Ne visos ugdymo priemonės yra vienodai naudingos kiekvienam vaikui, ypač autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Todėl priemonės kuriamos ir parenkamos atsižvelgiant į individualius poreikius, pomėgius ir gebėjimus. Žaislai autistams ir vaikams su specialiaisiais poreikiais kuriami atsižvelgiant į vaiko interesus. Sensorinės priemonės padeda palengvinti mokymąsi, gerinti dėmesį, emocinę savireguliaciją ir jutiminės informacijos apdorojimą. Dažnai naudojami lavinamieji žaislai nuo 2-3 metų amžiaus, kurie stiprina dėmesį, motoriką ir pažintinius gebėjimus.
Eduko.lt el. parduotuvėje rasite platų specialiųjų poreikių žaislų pasirinkimą darželiams, mokykloms ir tėvams. Renkantis priemones, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, gebėjimus ir pomėgius. Sensoriniai ir raminamieji žaislai gali būti naudingi tiek ugdymui, tiek terapijai ir prevencijai. Ugdymo priemonės autistams dažnai derinamos su lavinamaisiais žaislais, kad palaikytų nuoseklią raidą ir pritaikytų veiklas individualiems gebėjimams.
Projektų finansavimas ir plėtra Lietuvoje siekia užtikrinti prieinamumą: iki šiol bendrojo ugdymo mokyklose ugdosi apie 11 proc. specialiųjų poreikių turinčių mokinių, o projekto metu planuojama įsigyti specialiosios mokymui ir ugdymui skirtas priemones visoms bendrojo lavinimo mokykloms. Tuo tikslu bus sukurtas įrankis diferencijuoti ugdymą ir padėti integracijai į bendrojo lavinimo mokyklas. Projekto trukmė - nuo 2017-12-29 iki 2023-06-30.
Numeriai ir įvairovė
- Klasėse gali būti iki 12 mokinių (nemyliams) arba iki 10 (specialiosios mokyklos tikslinėms klasėms).
- Namų ugdymas pagal individualizuotas programas - 6 valandos per savaitę skiriamos atsižvelgiant į sutrikimą.
- Skirtingų poreikių vaikai turi teisę į individualų ugdymo planą ir jo įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Socialinė Doktrina Krikščionybėje
tags: #mokymo #priemones #specialiuju #poreikiu #mokiniams