Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas. Profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis.
Kas kreipiasi dėl profesinės reabilitacijos ir kaip nustatomas poreikis
Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų.
Profesinės reabilitacijos centrų plėtra ir reikšmė
Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės.
Tikslai ir demografiniai duomenys
Viena pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes. Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18-29 metų).
Darbdavių vaidmuo ir požiūris
„Kas gali pastūmėti darbdavį priimti dirbti neįgalų asmenį? Tai ne vien finansinė paskata. Tai ir požiūrio į darbuotoją su negalia klausimas. Darbdavių ir visuomenės požiūris pamažu keičiasi. Tačiau būtini pokyčiai ir neįgaliųjų profesiniame parengime. „Neabejotinai turime daugiau dirbti su darbdaviais ir keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses.
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo rengimas Lietuvoje: reglamentavimas
Mokymo programų planavimas ir darbo rinkos poreikiai
Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis. Siekdami sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas.
Diskusijos ir viešasis dėmesys
VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei?
Jaunimo pasirinkimai ir mokymosi aplinka
Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose.
Įdarbinimo stebėsena ir poreikių analizė
Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės.
Lentelė: pagrindiniai duomenys apie profesinę reabilitaciją
| Rodiklis | Reikšmė / pastabos |
|---|---|
| Profesinės reabilitacijos centrai (per dešimtmetį) | išaugo nuo 5 iki 16 |
| Poreikio nustatyti asmenys (2011-2016) | 3,7 tūkst. asmenų |
| Amžiaus grupė daugiausia dalyvaujančių | 30-54 m. (60 % dalyvių) |
| Didžiausias įsidarbinimo rodiklis | 45-54 m. amžiaus neįgalieji (per 6 mėn.) |
VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys rodo, kad vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18-29 metų). Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji.
Taip pat skaitykite: Slaugos mokymo priemonių sąrašas
Taip pat skaitykite: Socialinė Doktrina Krikščionybėje
tags: #mokymo #centre #vyko #profesines #reabilitacijos #10